Tema Savęs, savo darbų ir idėjų pristatymasKarjeros kompetencijų sritis: D. Karjeros planavimas |
Tikslas
Sudaryti sąlygas mokiniams tobulinti asmeninio prisistatymo ir darbo ar idėjos pristatymo gebėjimus.
Mokinio pasiekimai
Pristatys save, savo ar grupės darbo rezultatą bei procesą.
Temos teorinis pagrindimas
Ši tema skirta ugdyti 5–8 klasių mokinių pristatymo ir prisistatymo gebėjimus, kurie yra svarbūs visuose karjeros etapuose - mokantis, studijuojant, dirbant. Prisistatymas, idėjos pristatymas yra svarbi darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo dalis.
Ugdant karjerai 5–8 klasės mokinius, svarbūs šie turinio elementai: pristatymas, auditorijos baimė ir jos įveikimas, kūno kalba.
Pristatymas – pranešėjo teikiama informacija auditorijai aktualia tema (Aiškinamasis ryšių su visuomene terminų žodynas, 2018). Pristatymai rengiami per daugelio bendrojo ugdymo dalykų pamokas. Ugdant karjerai, įtvirtinami pristatymo rengimo ir atlikimo principai, mokiniai skatinami tai daryti atsakingai.
Viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių žmonėms prisistatant atskleisti visas savo galimybes, yra auditorijos baimė, apibrėžiama kaip patiriamas skirtingo lygio nerimas, diskomfortas kalbant viešai (mediciniškai – glosofobija). Ši baimė turi būti suvaldyta mokykliniame amžiuje, mokiniams suteikiant specifinių žinių ir sudarant sąlygas praktikuotis – kalbėti viešai. Kitaip ši neracionali baimė gali stiprėti ir būti rimta kliūtis jaunuolio sėkmei asmeniniame, profesiniame ir akademiniame gyvenime.
Mokiniams reikėtų priminti kūno kalbos sąvoką, atkreipti jų dėmesį į kūno kalbos reikšmę komunikuojant. Kūno kalba – tai nežodinio bendravimo priemonė – judesiniai kūno ir jo dalių ženklai (pavyzdžiui, gestai, poza ir mimika), kuriais išreiškiami ketinimai, troškimai, emocijos ar net samprotavimai. Kiekviena emocijos raiška turi savitą braižą, kurį lengvai atpažįsta kiti tos pačios kultūros asmenys (Bagdonas, Bliumas, 2019). Mokinys turi prisiimti naują vaidmenį, atitinkantį jo ir naujosios aplinkos pobūdį bei reikalavimus.
Temos įvadas
Mokiniai kviečiami prisiminti įspūdingiausius matytus pristatymus ir prisistatymus. Drauge svarstoma, kodėl jie įsiminė? Kas jiems būdinga?
Akcentuojama pirmojo įspūdžio svarba prisistatant įvairiose, o ypač – susijusiose su karjera, situacijose.
Temos analizė
Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) Pristatymo galia;
2) Gero pristatymo požymiai;
3) Asmeninis prisistatymas.
1) Aptariant prisistatymo ir pristatymo reikšmę mokymosi ir darbo aplinkoje (potemė „Pristatymo galia“), pateikiama geros patirties pavyzdžių (pasakojimo ar vaizdo įrašo forma). Mokiniai gali prisiminti, kaip jiems sekėsi pristatyti savo iki šiol vykdytus projektus ir kitus darbus, kokią įtaką pristatymo įtaigumas ir vaizdumas turėjo darbo įvertinimui ir klausytojų susidomėjimui.
2) Analizuojant gero pristatymo požymius, akcentuojama aiški pristatymo struktūra, įdomus turinys, sklandi pranešėjo verbalinė ir kūno kalba, tinkamos vaizdinės priemonės.
Atliekama skaitmeninė užduotis „Pranešėjo kūno kalba“, skirta tobulinti gebėjimą teisingai naudoti kūno kalbą viešai pristatant savo projektą, idėją ar patį save. Atlikus užduotį, rekomenduojama joje pateiktus pavyzdžius imituoti gyvai ir aptarti grupėje.
Užduotis: Pranešėjo kūno kalba
Atsisiųsti darbalapį (602.9 KB )
Galima pažaisti žaidimą „Emocijų grandinė“, kuris parodo, kaip skirtingai interpretuojami kūno kalbos ženklai iškreipia perduodamą žinutę, ir kaip atidžiai reikia sekti savo kūno kalbą.
Svarbi pristatymo dalis, pagyvinanti, iliustruojanti pranešėjo kalbą ir padedanti klausytojui lengviau ją suvokti, yra vaizdinės priemonės. Su mokiniais aptariami informacijos pateikimo skaidrėse principai, atliekama skaitmeninė užduotis „Skaidrių revizija“.
Užduotis: Skaidrių revizija
Atsisiųsti darbalapį (1008.6 KB )
3) Nagrinėjant potemę „Asmeninis prisistatymas“, akcentuojamas prisistatymo originalumas, priderinimas prie konkrečios situacijos ir būtinybė atsižvelgti į klausytojų lūkesčius. Aptariama universali asmeninio prisistatymo struktūra.
Mokiniams, kaip pradedantiesiems kalbėtojams, ypač trukdo auditorijos baimė. Atlikdami skaitmeninę užduotį „Apgauk baimę“, mokiniai ugdo gebėjimą sumažinti auditorijos baimę numatant galimas problemas ir jų sprendimo būdus.
Užduotis: Apgauk baimę
Atsisiųsti darbalapį (306.3 KB )
Pritaikymas ir refleksija
PritaikymasSvarbu, kad mokiniai gebėtų realioje situacijoje pritaikyti žinias apie pristatymo struktūrą, pranešėjo kūno kalbą ir vaizdinių priemonių rengimą ir tinkamą naudojimą. Apibendrinti ir pasitikrinti žinias padeda aukšto interaktyvumo skaitmeninė užduotis „Pristatymas klasėje“. Užduotis: Pristatymas klasėje |
RefleksijaMokiniai apžvelgia, ką naujo sužinojo, kokius pristatymo ir prisistatymo gebėjimus patobulino. Apibendrinant atkreipiamas mokinių dėmesys į tai, kad pristatymui reikia ruoštis atsakingai ir iš anksto. Galima pažiūrėti gerai parengto pristatymo įrašą (nuoroda pateikiama mokinio temoje |
Metodai
Pokalbis, diskusija, vaizdo įrašų peržiūra ir analizė, vaidmenų žaidimai.
Užduotys / žaidimai
Žaidimas „Emocijų grandinė“
Trukmė – 10 min.
Eiga
Mokiniai kviečiami sustoti į eilę. Mokytojas aiškina žaidimo eigą:
„Jums visiems reikės pasisukti viena kryptimi ir užsimerkti. Aš paliesiu pirmojo eilėje stovinčio žmogaus, pavyzdžiui, tegul tai bus Jonas, petį. Pajutęs, kad liečiu jo petį, Jonas atsimerks ir žiūrės į mane. Naudodamas tik gestus ir mimiką, aš jam perduosiu žinutę. Tada jis turės pasisukti ir paliesti už jo stovinčio žmogaus petį. Šis, pajutęs, kad liečia jo petį, atsimerks ir atsisuks. Jonas jam perduos TĄ PAČIĄ žinutę, naudodamas tik gestus ir mimiką. Ir taip toliau, kol žinutė nukeliaus iki paskutinio eilėje stovinčio žmogaus. Šis pademonstruos visiems, ką gavo (gestais ir mimika) ir pasakys, kaip supranta gautą žinutę.
Svarbu: kiekvienas dalyvis atsimerkia tik tada, kai paliečia jo petį. Perdavęs žinutę, nebeužsimerkia, o stebi, kaip ji keičiasi, keliaudama komunikacijos grandine.“
Mokiniams sustojus į eilę, pirmajam mokiniui mokytojas gestais perduoda žinutę, pavyzdžiui: „sugavau didelę žuvį ir labai apsidžiaugiau“ (atitinkama mimika ir rankų gestai)“, „visus jus apkabinu ir myliu“, „oi kaip pykstu, bus jiems...“ (atitinkama mimika, rankų gestai, kojų trepsėjimas).
Mokiniai siunčia žinutę, paskutinis pasako, ką gavo.
Kadangi kūno kalba perduodama žinutė galiausiai visai pasikeičia, šią žaidybinę užduotį lydi šurmulys, juokas.
Apibendrinimas. Padaroma išvada, kad kūno kalba gali būti skirtingai suprasta, todėl ją reikia atsakingai vertinti, interpretuoti sakomų žodžių ir kitų aplinkybių kontekste.
Nepamokinės veiklos
Gebėjimą prisistatyti ir pristatyti savo darbą, idėją mokiniai ugdo daugelyje neformaliojo ugdymo užsiėmimų. Pavyzdžiui, pristatydami savo meno kūrinius, STEAM projektus, viešai kalbėdami apie savo ar komandos sporto pasiekimus, mokiniai taiko šioje temoje aptartus universalius pristatymo principus.
Sėkmės kriterijai
- Nurodo 5 gero pristatymo požymius.
- Parengia apgalvotą ir struktūruotą 60-90 sekundžių trukmės savęs pristatymą.
- Analizuoja ir vertina savo ir kitų asmenų pristatymus.
- Pateikia 2-3 auditorijos baimės įveikimo būdus.
Hipersaitas
Neverbalinė komunikacija kalbant viešai:
Viešasis kalbėjimas. Kūno kalba. Neverbalinė komunikacija kalbant viešai.
Pirmosios 5 viešosios kalbos sekundės:
ADRIJA ČEPAITĖ | Viešo kalbėjimo tips'ai | Pirmos 5 sekundės
TED viešojo kalbėjimo paslaptis: Chris Anderson:
Kaip prisistatyti? Metodinis filmas mokytojui:
Skaitykite toliau