LIETUVOS AUKŠTOJO MOKSLO SISTEMA   

LR aukštojo mokslo įstatymu (2000) šalyje įteisintos dviejų tipų aukštosios mokyklos: kolegijos ir universitetai. Kolegijų studijų programos paremtos aukštojo mokslo žiniomis, tačiau orientuotos į praktinį mokymą ir įgūdžius, svarbius regionams ir jų vystymuisi. Universitetų misija – suteikti platų ir įvairiapusį išsilavinimą, vykdyti pasaulinio lygio mokslinius tyrimus, tapti mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimo centrais, kurti mokslo inovacijas. Statistikos departamento duomenimis, 2022–2023 mokslo metų pradžioje šalyje buvo 36 aukštosios mokyklos – 17 universitetų ir 19 kolegijų. Jose studijavo 102,3 tūkst. studentų (iš jų 71,5 tūkst. - universitetuose ir 30,8 proc. – kolegijose).Visas šalyje legaliai veikiančias aukštąsias mokyklas galima rasti Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) svetainėje internete.  

Studijos aukštosiose mokyklose yra pakopinės (I pakopa - bakalauro, II – magistrantūros, III – doktorantūros studijos) arba profesinės (rezidentūra ir pedagoginės studijos). Bakalauro studijos kolegijose paprastai trunka 3 metus, universitetuose - 4 metus,  magistrantūros – 2 metus, doktorantūros – 4 metus. Studijos taip pat gali būti nuolatinės ir ištęstinės. Pasirinkus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.

                                                                                    Šaltinis: ŠMSM

Baigus koleginių studijų programą išduodamas profesinio bakalauro diplomas, pirmosios pakopos universitetinių studijų programą – bakalauro diplomas, vientisųjų studijų (kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopos universitetinės studijos) arba magistrantūros studijų programą – magistro diplomas. Asmenims, baigusiems doktorantūrą ir apsigynusiems daktaro disertaciją, išduodamas mokslo daktaro diplomas. Kartu su diplomais (išskyrus mokslo daktaro diplomą) išduodamas diplomo priedėlis, kuriame lietuvių ir anglų kalbomis pateikiama detali informacija apie suteiktą kvalifikaciją, baigtą studijų programą, pasiektus mokymosi rezultatus ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.

Aukštosios mokyklos gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias pabaigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis. Taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą kolegijoje ir norintys studijuoti antrojoje studijų pakopoje, gali pasinaudoti universitetų suteikiama galimybe mokytis išlyginamųjų studijų programose. Tokiu būdu koleginis išsilavinimas yra prilyginamas universitetiniam bakalaurui. Lietuvos aukštosiose mokyklose teisės aktų nustatyta tvarka gali studijuoti ir asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose.

Priėmimą į pirmosios pakopos studijas organizuoja ir vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Į magistrantūros studijas priėmimą vykdo patys universitetai, į doktorantūros studijas – universitetai ir valstybiniai mokslinių tyrimų institutai. 

VALSTYBĖS REMIAMOS PASKOLOS STUDIJOMS  

Visi būsimi ir esami Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, laiku pateikę prašymus ir atitinkantys nustatytas paskolos gavimo sąlygas, gali gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis. Išsamią informaciją apie studijų paskolas ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas teikia Valstybinis studijų fondas.  

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS  

STUDIJOS UŽSIENYJE 

Norint studijuoti užsienio šalyje, informaciją apie aukštąsias mokyklas ir jų vykdomų studijų programų statusą teikia konkrečios šalies informacinis centras (https://www.enic-naric.net/), įvairiais studijų užsienyje klausimais konsultuoja įvairios švietimo organizacijos. Bendrojo pobūdžio ir individualias rekomendacijas dėl su aukštuoju mokslu susijusių užsienio kvalifikacijų vertinimo teikia Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC).