Ši tema skatina 5–8 klasių mokinius sąmoningai svarstyti mokymosi visą gyvenimą perspektyvą ir suprasti išsilavinimo ir mokymosi mokytis prasmę karjeros sėkmės atžvilgiu. Pagrindinė pamokos mintis yra tai, kad nuolatinis mokymasis ir karjeros sėkmė yra susiję su atsakomybe už savo mokymosi pokytį, aktyviu ir veikliu įsitraukimu į mokymąsi.

Ugdant karjerai 5–8 klasės mokinius, svarbūs trys turinio elementai: nuolatinio mokymosi ir karjeros sėkmės ryšys; jaunimui prieinamos formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybės; įvairūs mokymosi būdai ir metodai, mokymosi strategijos.

Karjeros sėkmė – tai gerovė ir patiriamas džiaugsmas dėl savo darbo pažangos, žavėjimasis savo darbu, organizacija, finansinė nauda ir pripažinimas, galėjimas daryti įtaką visuomenei ir pasiekti karjeros tikslų (Drewery, Pretti, & Nettinga, 2022).

Nuolatinis mokymasis suprantamas plačiau – ne vien kaip suaugusiųjų švietimas ar tęstiniai mokymai už mokyklos ribų, o kaip nuolatinis tobulėjimas per viso gyvenimo metu ir visose gyvenimo srityse. Mokymasis visą gyvenimą taip pat apima skirtingas mokymosi aplinkas (Pasaulio bankas, 2003): formalią (švietimo įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose, universitetuose); neformalią (struktūruotas mokymasis už formalaus švietimo ribų, pavyzdžiui, mokymų metu); informalią arba savaiminio mokymosi aplinką (nestruktūruotas mokymasis, vykstantis bendruomenėje, šeimoje, pavyzdžiui, patenkant į naujas situacijas – į šią aplinką patenka tiek savišvieta, tiek savaiminis mokymasis). Mokymasis visą gyvenimą ne tik vyksta įvairiose mokymosi aplinkose ar užpildo formalaus švietimo spragas, bet ir yra paremtas kokybiškai nauju požiūriu į mokymąsi. Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) teigimu, mokymasis visą gyvenimą yra „visuomenės pripratimas ir prisitaikymas nuolat atnaujinti žinias ir lavinti gebėjimus“ (UNESCO, 2014).

Vėlyvoji vaikystė ir ankstyvoji paauglystė laikomos lemiamomis veiklos orientacijų raidai ir asmens ir aplinkos santykių supratimui. Šiais gyvenimo laikotarpiais intensyviai vystosi kontrolės lokusas. Kontrolės vieta yra savybė jausti, kiek gyvenimo aplinkybių ir įvykių valdymas priklauso nuo paties žmogaus. Tai asmenybės nuostata, kad viskas, pavyzdžiui, žmogaus sėkmė ar nesėkmė, karjera, priklauso arba nuo paties žmogaus (internalumas, arba vidinė kontrolė), arba sėkmes ar nesėkmes lemia išorinės jėgos, tai yra kiti žmonės, likimas, antgamtinės jėgos (eksternalumas, arba išorinė kontrolė) (Rotter, 1966; Bagdonas ir Pociūtė, 1988). Kontrolės vieta gali būti skirtinga įvairioms žmogaus gyvenimo sritims. Pavyzdžiui, asmuo, kuris mano, kad jo socialinė sėkmė priklauso nuo jo paties psichinių savybių, tuo pat metu gali manyti, kad jo mokymosi ar profesinės nesėkmės yra nulemtos blogos kloties arba kitų žmonių blogų ketinimų. Tyrimai rodo, kad mokiniai, įsitikinę savo gebėjimu kontroliuoti įvykių eigą, yra mažiau linkę neigiamus gyvenimo įvykius suvokti kaip nulemtus išorinių veiksnių. Jie labiau linkę imtis veiksmų, kad ištaisytų sunkią situaciją, pavyzdžiui, kreipdamiesi paramos į kitus, o tai ypač svarbu mokiniams, pereinantiems iš vieno mokymosi etapo į kitą. Kontrolės šalutinis poveikis vystosi vaikystėje veikiamas šeimos ir mokyklos auklėjamosios įtakos, kuri skatina atsakomybės už savo veiksmus jausmo vystymąsi (Borecka-Biernat ir kt., 2019).

Nepaisant panašumo, sampratos kontrolė ir atsakomybė skiriasi. Nors žmogus gali jaustis galintis ką nors padaryti, tai nebūtinai reiškia, kad jis jaučiasi esąs asmeniškai įsipareigojęs tai daryti (Lauermann ir Karabenick, 2013). Vis dėlto tie, kas jaučiasi galintys kontroliuoti savo veiklos situacijas ar aplinkybes, yra labiau linkę prisiimti atsakomybę už savo pačių mokymąsi (Anderson ir Prawat, 1983).

Šioje temoje taikomos metapažintinės, metasocialinės mokymosi strategijos (Oxford, 2016) – mokinio vykdomos operacijos, skirtos padėti taikyti aktyvaus ir veiklaus dalyvavimo, augimo mąstysenos ir atsakomybės už mokymąsi elgseną. Augimo mąstysenai ugdyti taikomos strategijos, keičiančios požiūrį į savo gebėjimus, kaip į nekintamus, įgimtus, nes būtent mąstysena apie savo gebėjimus yra pagrindinis veiksnys, lemiantis žmogaus reakciją į nesėkmę ir didinantis sėkmės galimybes (Dweck, 2017, Kontvainienė, 2019).

Pamokos pradžioje aptariama citata iš A. Lindgren „Pepė Ilgakojinė“, mokiniai kviečiami pamąstyti apie Pepės požiūrį į mokymąsi: Ar pritari Pepės sprendimui pirkti pianiną? Kodėl? Mokinių atsakymai gali būti užrašomi lentoje ar dideliame lape. Prie jų galima grįžti apibendrinant pamoką.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) paaiškinamas nuolatinio mokymosi ir karjeros sėkmės ryšys,
2) apibūdinamos jaunimui prieinamos formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybės,
3) aptariami įvairūs mokymosi būdai

1) Siekiant atskleisti potemę „Nuolatinio mokymosi ir karjeros sėkmės ryšys“, pradžioje su mokiniais analizuojamos nuotraukos ir paveikslas, vaizduojantis karjeros sėkmės elementus ir besimokančius įvairaus amžiaus žmones. Atkreipiamas mokinių dėmesys į tai, kad žmonės mokosi ne tik mokykloje, bet ir darbe, muziejuje, kelionėse, savarankiškai ir veikdami drauge.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Nuolatinio mokymosi strategijos“, kuria siekiama padėti mokiniams įsigilinti į nuolatinio mokymosi strategijų ir būdų įvairovę.

Užduotis: Nuolatinio mokymosi strategijos

Atsiisųsti darbalapį (207.5 KB )

2) Su mokiniais aptariant, kokios yra jaunimui prieinamos formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybės, apibūdinamos švietimo įstaigos: 1) vykdančios formalųjį švietimą; 2) vykdančios neformalųjį švietimą; 3) teikiančios švietimo pagalbą.

3) Siekiant atskleisti potemę apie įvairius mokymosi būdus, akcentuojamos karjeros ir asmeninei pažangai yra svarbios asmenybės savybės ir elgesio būdai, kviečiama giliau pažinti savo kontrolės vietos, atsakomybės už mokymąsi, aktyvaus ir veiklaus mokinio savybes ir nuostatas, mokiniai gauna rekomendacijų pagal surinktus įverčius.

Tuo tikslu mokiniai atlieka skaitmenines užduotis: „Kontrolės vieta“, „Atsakomybė už mokymąsi“, „Aktyvus ir veiklus mokinys“. Gauti atsakymai (užduoties pavadinimas, data, rezultatai) išsaugomi ir perkeliami į el. kompetencijų aplanką. Šias užduotis galima atlikti po metų ir stebėti mokinio savybių dinamiką.

Užduotis: Kontrolės vieta

Atsisiųsti darbalapį (418.6 KB )

Užduotis: Atsakomybė už mokymąsi

Atsisiųsti darbalapį (204 KB )

Užduotis: Aktyvus ir veiklus mokinys

Atsisiųsti darbalapį (438.9 KB )

Pokalbis, darbas grupėmis, testų atlikimas, edukacinis pabėgimo kambarys. Temą rekomenduojama integruoti į socialinių mokslų, dailės, technologijų, lietuvių kalbos pamokas.

Užduotis – pratimas „Mano pomėgiai“

 

Trukmė – 20 min

 

Priemonės: rašikliai, piešimo priemonės, muzikos įrašai.

 

Darbo eiga

Pristatoma užduotis – daugiau sužinoti, kur galima tobulinti savo pomėgius ar išmokti ką nors nauja.
 

Mokiniai kviečiami: „atsipalaiduok, pasiklausyk muzikos ar pasimankštink. Nusistatyk laikrodį ir 3 min rašyk, piešk tai, kas patinka, kas įdomu“.
 

Mokiniai 3 min rašo, piešia tai, kas patinka, kas įdomu.
 

Mokytojas kviečia: „pažiūrėk, ką nuveikei“. Pavyzdžiui, „Tu nupiešei puošnų nertinį ar skanų pyragaitį. Galbūt nori lankyti mezgimo būrelį ar jaunųjų konditerių klubą? Surask, kur gali mokytis ir tobulėti“.

 

Mokiniai naršo neformalaus švietimo įstaigos adresu (Nuoroda) Ir užsirašo: Mano pomėgių įgyvendinimo galimybės ......................... (10 min)
 

Visi kartu aptaria, kokias naujas galimybes atrado. (5 min)

 

Stebėsena. Mokytojas stebi mokinių veiklą, padeda laikytis trukmės limito.

 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant konstruktyvų mokinių aktyvumą ir įžvalgas.

Per visas pamokas mažų grupių ir visos klasės diskusijose aptariamos ir lyginamos mokymosi strategijos. Galima analizuoti neformalaus ugdymo, kultūros paso pasiūlymus, kviesti būrelių vadovus pristatyti mokiniams rimtojo laisvalaikio idėjas.

• Taiko sau įvairius veiksmingus mokymosi būdus.
• Prisiima atsakomybę už savo mokymosi pažangos pokytį.
• Paaiškina nuolatinio mokymosi ir karjeros sėkmės ryšį.
• Įvardija 3 tolimesnio mokymosi galimybes.

Pozityvioji psichologija: „Mąstysena: nauja sėkmes psichologija. Carol Dweck“ : nuoroda