Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių karjeros sėkmę bei pasitenkinimą darbu, yra žmogaus asmeninių savybių bei tam tikroje veiklos srityje keliamų reikalavimų dermė. Kiekvienas žmogus unikalus savo polinkiu rizikuoti, bendravimo stiliumi, humoro jausmu ir kitomis savybėmis. Tačiau tai, kas vienur bus vertinama kaip privalumas, kitur taps akivaizdžiu trūkumu. Pavyzdžiui, spontaniškas, nenuspėjamas elgesys yra netinkamas finansų srityje ar aviacijoje, tuo tarpu tarp menininkų ar šou verslo srityje ne tik toleruotinas, bet netgi gali būti naudingas. Taigi priimant karjeros sprendimus yra būtina save pažinti ir objektyviai save vertinti.

Savęs pažinimas – tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Asmenybė formuojasi, keičiasi gyvenimo patirties kontekste, todėl neįmanomas baigtinis savęs pažinimas. Mokinys, skirtingais aspektais pažįstantis save, turi suvokti, kad įvairiais būdais išryškintos jo savybės – tai tik šio momento paveikslas. Bėgant laikui jis keičiasi, atsinaujina, įgyjama naujų savybių, gebėjimų, interesų, kurie koreguoja visą asmenybės savęs vaizdą.

Ugdant karjerai akcentuojamas ne tik savęs pažinimas, bet ir objektyvus bei teigiamas savęs vertinimas. Objektyvus savęs vertinimas įgalina mokinį kritiškai žvelgti į save, derinti savo norus su galimybėmis, kelti sau saviugdos, tobulėjimo tikslus, atsisakyti nerealių siekių. Teigiamas savęs vertinimas nusako palankų nusiteikimą savęs, kaip nepakartojamos individualybės, savo galimybių ir ateities atžvilgiu.

Ugdant karjerai 5–8 klasės mokinius, svarbūs šie turinio elementai: asmeninės savybės, vertybės, interesai, gabumai, savivertė.

Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma pretendentų į darbo vietas prisistato standartinėmis, stereotipinėmis frazėmis (esu darbštus, draugiškas, komunikabilus ir pan.). Gilesnis savęs pažinimas, žodyno, kuriuo galima nusakyti asmenines savybes, praplėtimas ir sugebėjimas iliustruoti savo savybes realiais pavyzdžiais iš savo patirties – svarbūs tiek renkantis karjeros kelią, tiek prisistatant įvairiose karjeros situacijose.

Vertybės – tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės savo gyvenime. Vertybės tarytum programuoja visą žmogaus veiklą, lemia jo elgesį. Vertybės nėra įgimtos. Tai, kokia vertybių sistema bus būdinga žmogui, nuo pat kūdikystės yra nulemta aplinkos, kurioje tas žmogus auga. Vertybių sistemos pradžia – šeimoje, artimojoje vaiko aplinkoje. Bręsdamas žmogus stebi, kartais kopijuoja jam reikšmingų asmenų (tėvų, mokytojų, draugų) elgesį ir perima dalį jų vertybių. Besiformuojančiai vertybių sistemai įtakos turi įvairiausi kultūros produktai (literatūros kūriniai, filmai, spektakliai, masinės šventės, kiti renginiai), religija, įstatymai ir kt. Kai žmogus visiškai subręsta, jis ima pats formuoti savo vertybių sistemą, pats renkasi, kas jam svarbiausia gyvenime.

Kiekvieno žmogaus unikalus vertybių rinkinys lemia jo sprendimus ir pasitenkinimą atliekamomis veiklomis bei karjeros eiga.

Interesas – tai susidomėjimas kuo nors, turint norą pažinti (Psichologijos žodynas, 1993). Interesai suteikia kryptį asmenybės veiklai, padeda suvokti ir pažinti naujus dalykus. Analizuojant interesus karjeros vystymo kontekste dažniausiai taikoma J. Hollando asmens ir aplinkos tarpusavio sąveikos teorija. Anot šios teorijos autoriaus, karjeros pasirinkimas ir vystymas atskleidžia žmogaus asmenybę, saviraiškos būdus, pomėgius ir vertybes (J. Holland, 1992).

J. Hollando teorija nusakoma keturiomis esminėmis prielaidomis:

1. dauguma žmonių gali būti priskirti vienam iš šešių tipų: realistinis, tyrinėtojo, meninis, socialinis, verslusis ir tradicinis;
2. yra šešios aplinkos kategorijos: realistinė, tyrinėjimo, meninė, socialinė, verslumo, tradicinė;
3. žmonės ieško tokios aplinkos, kurioje jie galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus, išreikšti savo požiūrį ir vertybes bei prisiimti jiems tinkamus vaidmenis;
4. asmens elgesį lemia ryšiai tarp jo asmenybės ir jį supančios aplinkos (J. Holland, 1992).

Kaip jau minėta, pagal J. Hollando teoriją žmonės skirstomi į 6 tipus. Labai nedaug žmonių yra „grynojo“ tipo ir turi tik vieno kurio nors tipo bruožų. Daugumai žmonių būdingos dviejų ar daugiau tipų charakteristikos. J. Holando teorija grįstas interesų nustatymo metodikas naudoja daugelis karjeros konsultantų. Mokiniams asmenybės tipų ir veiklos sričių aprašymai padeda analizuoti ir geriau pažinti savo interesus, siejant juos su kitomis asmenybės savybėmis.

Žmogaus gabumai yra asmens pajėgumas mokantis ir lavinantis įgyti kompetencijų, reikalingų kuriai nors veiklos rūšiai. Gabumams išryškinti dažnai naudojamas H.Gardnerio klausimynas. H. Gardneris (2002), remdamasis neurobiologijos ir neuropsichologijos mokslinių tyrimų išvadomis, sukūrė intelektų įvairovės teoriją, apibrėžiančią aštuonis intelekto tipus: verbalinį, muzikinį, loginį matematinį, erdvinį, kinestezinį, vidinį, tarpasmeninį ir gamtinį. Dominuojantis intelekto tipas (arba kelių tipų kombinacija) yra prigimtinė žmogaus savybė, tiesiogiai susijusi su gabumais ir lemianti jo veikimo pobūdį bei polinkį į tam tikras veiklas ir karjeros sritis. Asmens gabumai yra įgimti, tačiau jie nėra statiški ir nuolat kinta bei kokybiškai vystosi per praktinę veiklą, todėl svarbu akcentuoti, kad norimai karjeros sričiai reikalingus gabumus galima išlavinti.

Savivertė - asmens savo savivaizdžio vertinimas. Pasak psichologų (Bagdonas, Bliumas, 2019), savivertė apima savigarbą ir turi didelės įtakos asmenybės raidai. Nuo savivertės priklauso žmogaus savikritiškumas, reiklumas sau, požiūris į savo nesėkmes ir pasiekimus, santykiai su kitais. Asmuo, kuris teigiamai save vertina, atkakliau sprendžia sunkius kasdienius uždavinius, mažiau pasiduoda kitų spaudimui, yra ne toks drovus bei vienišas ir tiesiog laimingesnis. Žema savivertė paprastai sukelia nepasitenkinimo savimi ir kitais bei nevilties išgyvenimus.

Ugdant karjerai akcentuojamas objektyvus ir teigiamas savęs vertinimas, kaip savivertės stiprinimo prielaida. Mokiniams analizuojant savo asmenines savybes, gabumus, interesus, jų dėmesys kreipiamas į stipriąsias puses. Silpnosios pusės objektyviai pripažįstamos, bet nesureikšminamos. Į jas atsižvelgiama įvardinant asmens tobulėjimo siekinius.

Tema „Karjerai svarbios mano savybės“ yra kompleksinė ir gana plati, todėl šiai temai rekomenduojama skirti užsiėmimų ciklą (5-6 pamokas).

Savęs pažinimo užsiėmimų ciklą galima pradėti žaidybine užduotimi „Archeologo dėžutė“, kuri skatina apibūdinti save kūrybiškai.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) savęs pažinimo aspektai;
2) karjerai svarbios asmens charakteristikos: asmeninės savybės, vertybės, interesai,
gabumai;
3) objektyvus teigiamas savęs vertinimas.

1) Su mokiniais aptariant savęs pažinimo aspektus, akcentuojamas kiekvieno žmogaus unikalumas ir savęs pažinimo aspektų įvairovė. Diskutuojama, kurie savęs pažinimo aspektai yra svarbiausi, lemiantys su karjera susijusius sprendimus ir eigą.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Jeigu būčiau...“, kuri skirta giliau save pažinti, taikant metaforų metodą. Nors šią užduotį galima atlikti savarankiškai (tiesiog užsirašyti ir reflektuoti įvardijimus), puiku, kai mokiniai turi galimybę pristatyti savo nuomonę klasėje ar grupėje, išgirsti kitų grupės narių vertinimus. Ši užduotis itin žaisminga, tad ją galima atlikti kaip pramoginę užduotį neformaliojo ugdymo veiklose ar klasės renginiuose.

Užduotis: Jeigu būčiau...

Atsisiųsti darbalapį (184.7 KB )

2) Dažniausiai mokslininkai ir praktikai išskiria penkias pagrindines karjerai svarbias asmens charakteristikas. Tai - asmeninės savybės, vertybės, interesai, gabumai ir gebėjimai. Pastarieji bus analizuojami kitame ugdymo karjerai etape (9-12 kl.). 5-8 kl. rekomenduojama atskirai tyrinėti savo savybes, vertybes, interesus ir gabumus, kiekvienai charakteristikai skiriant pakankamai dėmesio ir laiko.

Asmeninėms savybėms pažinti skirta skaitmeninė užduotis „Mano asmeninės savybės“. Atlikdami šią užduotį mokiniai išryškina pagrindines savo savybes, numato, kokias savybes norėtų patobulinti.

Užduotis: Mano asmeninės savybės

Atsisiųsti darbalapį (249.7 KB )

Mokiniui pažįstant savo asmenines savybes, svarbų vaidmenį vaidina jį supantys žmonės (bendraklasiai, mokytojai ir pan.). Todėl rekomenduojama atlikti užduotį „Autoportretų paroda“. Ši užduoti grįsta galimybe pažvelgti į save iš kito žmogaus pozicijų, išgirsti, kokias asmenybės savybes pastebi aplinkiniai. Šią užduotį galima organizuoti tiek per pamokas, tiek neformaliojo ugdymo veiklų metu, jei yra pasitikėjimu ir atvirumu grįstas grupės psichologinis klimatas, klasės ar grupės nariai pakankamai gerai pažįsta vieni kitus.

Vertybių analizei skirta skaitmeninė užduotis „Mano vertybės“. Užduoties rezultatai išsaugomi mokinio aplanke, kaip svarbūs kitoms užduotims („Psichologinis portretas“, „Karjeros planas“ ir kt.) atlikti.

Užduotis: Mano vertybės

Atsisiųsti darbalapį (266.2 KB )

Klasėje ar grupėje prasminga aptarti vertybes taikant diskusijos metodą, analizuojant žinomų žmonių gyvenimo ir karjeros istorijas. „Vertybių aukcionas“ – itin aktyvus dalykinis vaidmeninis žaidimas, kuris puikiai tinka kaip įžanga į rimtą diskusiją.

Su intereso sąvoka mokiniai susipažįsta atlikdami skaitmeninę užduotį „Man patinka / nepatinka...“. Ši užduotis mokinius skatina analizuoti savo norus ir pomėgius, įžvelgti juose galimus karjeros interesus. Nors užduotis atliekama individualiai, jos rezultatus naudinga aptarti grupėje. Ypač pravartūs mokytojo ar kito suaugusiojo pastebėjimai, vertinant išryškintus interesus.

Užduotis: Man patinka / nepatinka...

Atsisiųsti darbalapį (160.6 KB )

7-8 kl. mokiniams rekomenduojama atlikti Holando testą (Nuoroda į testą), kurio rezultatai išsaugomi mokinio aplanke ir naudojami mokiniui sudarant savo psichologinį portretą.

Gabumai analizuojami atliekant skaitmeninę užduotį „Mano gabumai“. Užduoties pagrindas – nestandartizuotas intelekto tipų nustatymo klausimynas, parengtas pagal Smith (1999). Užduotyje pristatomi intelekto tipų sąlygoti mąstymo ir veiklos ypatumai, akcentuojant su karjeros pasirinkimo skirtumus.

Užduotis: Mano gabumai

Atsisiųsti darbalapį (188.7 KB )

Grupėje rekomenduojama atlikti užduotį „Gabumų bankas“. Atlikdami šią užduotį mokiniai reflektuoja savo gabumus ir susipažįsta su gabumų įvairove, sieja juos su karjera.

3) Objektyvus teigiamas savęs vertinimas skatinamas pokalbiuose su mokiniais akcentuojant kiekvieno žmogaus svarbumą ir tai, kad visi turime daug puikių savybių. Grupėje atliekama užduotis „Mūsų „pačiausieji““, kuri yra labai žaisminga, ugdanti gebėjimą išryškinti savo ir kitų pasiekimus bei stiprinanti kiekvieno mokinio savivertę.

Pokalbis, diskusija, darbas grupėmis, vaidmenų žaidimai. Temą galima integruoti į dailės (užduotis „Autoportretų paroda“), istorijos (užduotis „Archeologo dėžutė“), dorinio ugdymo (užduotis „Vertybių aukcionas“) pamokas ir neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

Užduotis „Archeologo dėžutė“

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę pažvelgti į savo patirtį, analizuoti ją ir pristatyti kitiems mokiniams ir mokytojui.

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.

Grupės dydis – 7–12 mokinių (klasė dalijama į dvi ar tris grupeles).

Užduoties atlikimo laikas: apie 30 minučių.

Reikalingos priemonės. Specialių priemonių nereikia, tačiau yra svarbi sąlyga – kad visi grupės nariai būtų paruošę namų darbus (atsineštų savo „archeologo dėžutes“).

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai judėti, apžiūrinėti „archeologo dėžučių“ parodą, susėsti ratu aptarti.

Užduoties atlikimo eiga

Pirmasis etapas. Namų darbas
Mokytojas skiria namų darbą:

„Kitam mūsų susitikimui turite atsinešti „archeologo dėžutę“. Kas tai yra? Įsivaizduokite, kad norite papasakoti apie save ateities kartoms. Paimkite dėžutę (nesvarbu, kokio dydžio, kokios formos; gali būti ir visai ne dėžutė, o, pavyzdžiui, maišelis, stiklainis ir t. t.). Įdėkite į ją daiktų, kurie geriausiai atspindi Jūsų pomėgius, charakterį, vertybes, pasaulį, kuriame gyvenate, ir t. t. Jei po tūkstančio metų archeologai atkastų Jūsų dėžutę, jie turėtų suprasti, kokia nuostabi asmenybė ją sukūrė. Vardo ir pavardės ant savo dėžutės nerašykite.“

Antrasis etapas. „Archeologija“
Kita pamoka pradedama nuo „archeologo dėžučių“ parodos. Mokiniai jas sudeda tam skirtoje vietoje. Mokytojas kiekvienai dėžutei skiria numerį (užklijuoja lapelį su skaičiumi), kad būtų lengviau vėliau organizuoti aptarimą.
 

Mokytojas kviečia mokinius pačius pabūti archeologais:

„Per 15 minučių Jums reikia susipažinti su visų „archeologo dėžučių“ turiniu. Ką galite pasakyti apie kiekvienos dėžutės savininką, žvelgdami į jose sudėtus daiktus? Pasižymėkite bent po keletą minčių, kilsiančių apžiūrint dėžutes.“

Mokiniai susėda ratu. Kiekvienas paima savo dėžutę. Mokytojas sako: ,,Dabar kalbėsime apie dėžutę Nr. 1. Ką Jums atskleidė šios dėžutės turinys? Kokios savybės, Jūsų nuomone, būdingos šios dėžutės savininkui?“ Mokiniai dalijasi pastebėjimais, dėžutės savininkas reziumuoja, pakomentuodamas, ką jis iš tiesų norėjo pasakyti apie save, į dėžutę įdėdamas būtent tokių daiktų.

Jei yra galimybė, „archeologų dėžutes“ rekomenduojama surinkti, sudėti į vieną didelę dėžę ir paslėpti keleriems metams, kol mokiniai baigs mokyklą. Paprastai tai būna nuostabus siurprizas absolventams.

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

„Archeologo dėžutę“ galima kurti žodžiu: mokiniai parašo po 5 daiktus, kurie geriausiai atspindi jų asmenybę. Šis variantas nereikalauja specialaus pasirengimo, tačiau įtaigumu, pasitelkiamų pojūčių įvairove tikrai neprilygsta originaliam variantui.

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip mokiniai įsitraukia į „archeologo dėžutės“ tyrimus, pats dalyvauja šiame procese.

Vertinimas. Grįžtamasis atsakas teikiamas žodžiu: įvertinamos mokinių pastangos kuriant savo „archeologo dėžutes“ ir įvardijant kitų dėžučių autorių savybes.

Aptarimas. Aptariant užduotį, akcentuojamas kiekvieno mokinio individualumas, ypatingumas, kurį atskleidė jo sukurta „archeologo dėžutė“.

Užduotis „Autoportretų paroda“

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę meninės raiškos formomis perteikti savo individualias savybes ir sužinoti artimosios socialinės aplinkos žmonių (bendraklasių, mokytojų ir kt.) nuomonę apie jas.

 

Tikslinė grupė – 5–6 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–25 mokiniai.

Užduoties atlikimo laikas: 45 minutės.

Reikalingos priemonės: 15–25 lapai balto ar spalvoto kietesnio popieriaus (geriausia A4 formato), klijai, seni žurnalai, 5–6-erios žirklės, pieštukai, kreidelės, flomasteriai, lipni juosta darbams eksponuoti.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai: patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai kurti, o po to sukabinti kūrinius ant sienos peržiūrai.

 

Užduoties atlikimo eiga

Priemonės išdėstomos bendram naudojimui. Mokiniai susėda prie stalo.

Mokytojas skelbia užduotį:

„Dabar trumpam tapsite dailininkais, kuriančiais geriausiai Jums pažįstamo žmogaus portretą. Kas tas žmogus? Kiekvienas iš Jūsų! Kurdami autoportretą galite naudoti pačias įvairiausias priemones: piešti, klijuoti, rašyti, karpyti ir t. t. Ne taip svarbu išorinis atvaizdo panašumas. Svarbiausia – kad Jūsų kūrinys atspindėtų Jūsų asmenybę, Jūsų pomėgius, ypatingus charakterio bruožus ir t. t. Pasirašyti lapo apačioje negalima. Parodoje mes bandysime atpažinti Jus pagal kitus požymius. Kūrybai skiriama 30 minučių“.
 

Mokiniai piešia, klijuoja, lipdo autoportretus. Mokytojas kas 10 minučių praneša, kiek liko laiko. Po 30 minučių kūriniai kabinami ant sienos. Kūrinių autoriai (jei yra galimybė, siūloma pakviesti klasės auklėtoją, psichologą ar kitą mokiniams svarbų suaugusįjį) apžiūri parodą. Po to visi kartu, eidami nuo vieno autoportreto prie kito, juos aptaria ir bando įvardyti kūrinio autorių. Atpažintas autoportreto autorius gali pakomentuoti savo kūrinio detales. Procesą moderuoja mokytojas.

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Taupant pamokos laiką, autoportretą mokiniai gali kurti namie, o klasėje organizuojama tik paroda ir jos aptarimas.

Vietoje piešto ar koliažo technika atlikto autoportreto galima surengti kūdikystės ir vaikystės nuotraukų parodą. Kiekvienas mokinys turėtų atrinkti 4–5 labiausiai jo asmenybę atspindinčias nuotraukas ir eksponuoti jas A3 formato kartono lape.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip savarankiškai mokiniai kuria autoportretus, skatina juos portrete drąsiau išreikšti savo pomėgius ir charakterio savybes, ne tik perteikti išorinį anašumą (pavyzdžiui, akių, plaukų spalvą ir t. t.).

 

Vertinimas. Grįžtamasis atsakas teikiamas žodžiu aptariant autoportretus ir garsiai įvardijant, kokios asmenybės savybės atspindėtos paveiksluose. Vengiama vertinti kūrinio atlikimo meniškumą, nes tai nėra užduoties tikslas.
 

Aptarimas. Aptarimas organizuojamas susėdus ratu. Mokiniai atsako į klausimus:

• Kuris autoportretas geriausiai atspindi autoriaus savybes? Kodėl?
• Ką naujo apie save sužinojote kurdami portretus? Ir t. t.

Žaidimas „Vertybių aukcionas“

 

Tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams žaidybine forma patirti savųjų vertybių reikšmingumą.

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 20–30 mokinių

Užduoties atlikimo laikas: apie 20 minučių.

Reikalingos priemonės: lenta (gali būti stendinis bloknotas), kreida (ar kita rašymo lentoje priemonė), vadovaujančiojo aukcionui plaktukas (gali būti žaislinis).

 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas lentoje stulpeliu užrašo tokias vertybes:

• Puiki išvaizda
• Prabangus namas puikioje vietoje
• Galimybė išgelbėti pasaulio žmones nuo skurdo ir bado
• Galimybė apkeliauti pasaulį
• Švari sąžinė
• Ištikimi draugai
• Vaikai
• Turtingas vidinis pasaulis
• Geras išsilavinimas
• Graži šeima
• Meilė
• Tikėjimas
• Sveikata
• 1 000 000 Eur
• Sėkminga karjera

Vertybių sąrašą galima trumpinti, pildyti, keisti pagal situaciją. Svarbu, kad vertybių būtų mažiau negu aukciono dalyvių.

Mokiniai sėdi atsigręžę į vertybių sąrašą. Mokytojas, stovėdamas prieš juos, skelbia aukciono pradžią:

„Sveiki atvykę į vertybių aukcioną! Kiekvienas iš Jūsų turi po 100 eurų, už kuriuos gali įsigyti bet kurią (arba net kelias) iš čia nurodytų vertybių. Peržvelkite jas ir nuspręskite, į ką norėtumėte investuoti savo pinigus.

Aš skelbsiu vertybę ir jos pradinę kainą, o Jūs, norėdami įsigyti tą vertybę, turėsite kelti ranką ir garsiai sakyti savąją kainą. Kaip ir tikrame aukcione, vertybės savininku taps tas, kuris pasiūlys didesnę kainą (arba kuris pirmas pasiūlys maksimalią kainą – 100 Eur). Taigi pradedame!“
 

Mokytojas skelbia vertybes (rekomenduojama tai daryti ne iš eilės pagal sąrašą, o šokinėjant nuo vienos prie kitos, iš pažiūros neturint jokios sistemos, pasiliekant pabaigai sveikatą ir sėkmingą karjerą). Mokiniai siūlo savo kainą. Jei daugiau niekas nekelia kainos arba jeigu pasiekiamas 100 Eur, skelbiama, kad vertybė parduota („100 eurų – vienas, 100 eurų – du, 100 eurų – trys. Parduota!!!“), ir vertybės savininko vardas iškilmingai užrašomas prie jos lentoje.

Aukcionas vyksta labai triukšmingai ir azartiškai. Mokytojui reikia labai atidžiai sekti, kas kelia ranką, kas pirmas pasiūlo aukščiausią kainą ir t. t. Labai gerai, jei šio dalykinio žaidimo metu mokytojas turi pagalbininką.

Kai visos vertybės „parduotos“, iš kiekvieno mokinio (ir tų, kurie neįsigijo vertybių) imamas interviu. Klausiama: Kaip jautėtės? Kokią vertybę norėjote įsigyti? Kokią įsigijote? Kodėl taip nutiko (pasisekė arba ne)? Ką darysite su įsigyta (įsigytomis) vertybe (vertybėmis)? Ir t. t.

Po tokio azartiško dalykinio žaidimo pereinama prie ramaus vertybių įtakos karjerai aptarimo.

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Aukciono, kaip dalykinio žaidimo, formą galima taikyti analizuojant asmenybės savybių, būdo bruožų ir pan. svarbą karjeros sėkmei.

 

Stebėsena. Mokytojas, vadovaudamas vertybių aukcionui, stebi, kokios vertybės yra populiariausios mokinių grupėje, kaip jos siejasi su karjeros tikslais. Savo pastebėjimus pateikia apibendrinamojo pokalbio metu.
 

Vertinimas. Mokytojas žodžiu vertina mokinių prasmingą aktyvumą, elgesį (dažnai per vertybių aukcioną kyla konfliktų), jų argumentavimą.

Užduotis „Gabumų bankas“

Tikslas – atskleisti mokinių gabumų įvairovę ir jų įtaką asmenybės savitumui.

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.

Užduoties atlikimo laikas: apie 20 minučių.

 

Pasirengimas: mokiniams reikia paaiškinti, kad gabumas yra prigimtinė žmogaus savybė. Kiekvienas esame kam nors daugiau ar mažiau gabus. Galima pateikti gabumų pavyzdžių.

Reikalingos priemonės: lipnūs lapeliai arba kortelės (kiekvienam mokiniui po 2–3).

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): ypatingų reikalavimų nėra.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas išdalija mokiniams po 2–3 korteles (lipnius lapelius) ir skelbia užduotį:
 

„Kiekvienas iš Jūsų esate kam nors daugiau ar mažiau gabus. Pavyzdžiui, vienas yra labiau gabus muzikai, kitas – matematikai, trečias – dailei ir pan. Kiekviename iš šių lapelių parašykite po vieną savo gabumą ir pagrįskite, kodėl taip manote. Pavyzdžiui: „Esu gabus LITERATŪRAI, nes mokytoja dažnai garsiai visai klasei perskaito mano rašinėlius.“ Šiai užduočiai skiriamos 5 minutės.“
 

Po 5 minučių mokiniai kiekvienas iš eilės pristato savo gabumus. Gabumų kortelės (lapeliai) klijuojamos ant lentos ar sienos, grupuojant jas pagal panašumą (mokytojas gali sugalvoti savo sistemą, pavyzdžiui, galima nusipiešti „lentynas banko seife“).

 

Gabumai analizuojami, drauge su mokiniais atsakant į klausimus:

• Kokių gabumų klasėje daugiausia?
• Kurie gabumai labiausiai pastebimi mokykloje?
• Kurie gabumai labai svarbūs siekiant karjeros?
• Kuriuos savo gabumus norėtumėte tobulinti?

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Galima pratęsti užduotį, leidžiant mokiniams „pasiimti iš banko“ (nusiklijuoti kortelę) po vieną – nebūtinai savo – gabumą. Tuomet mokiniai turi aiškiai argumentuoti pasirinkimą.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, ar mokiniai vardija įvairius gabumus, ar pateikia tinkamus savo gabumų įrodymus, ar sieja savo gebėjimus su karjera.
 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu įvertinant mokinių aktyvumą, jei reikia, patikslinant jų turimą gabumų sampratą.

 

Aptarimas. Aptariant užduotį, akcentuojama gabumų įvairovė, lemianti asmenybės unikalumą ir karjeros sėkmę skirtingose veiklos srityse.

Žaidybinė užduotis „Mūsų „pačiausieji““

 

Tikslas – suteikti mokiniams galimybę analizuoti ir įvardyti savo pasiekimus, taip stiprinat savivertę.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 20–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: 30 minučių.
 

Reikalingos priemonės: popierius užrašams, rašikliai.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas suskirsto klasę į dvi ar tris grupes po 7–10 žmonių. Kiekviena grupė gauna popieriaus užrašams ir rašiklį. Mokytojas skelbia užduotį:
 

„Kiekvienas iš mūsų tam tikroje srityje arba tam tikru aspektu esame „pačiausias“: greičiausias, stilingiausias, kūrybiškiausias, draugiškiausias ir t. t. Jūs turite gerai pagalvoti, pasitarti ir įvardyti, kuo kiekvienas grupės narys yra „pačiausias“. Šios savybės grupėje negali kartotis. Jums teks pristatyti visus „pačiausius“ klasei, tad pamąstykite, kaip kūrybiškai tai padaryti. Užduočiai skiriama 15 minučių.“

 

Mokiniai dirba grupėse. Mokytojas stebi grupių darbą ir, jei reikia, nukreipia mokinių mintį tinkama linkme. Kas 5 minutes mokytojas primena, kiek laiko liko iki pristatymo.

 

Po 15 minučių mokiniai pristato savo grupės „pačiausius“ (galima vaidinti, dainuoti ar tiesiog žodžiu įvardyti); kitos grupelės pritarimą išreiškia plojimais.

 

Aptarimo metu mokytojas klausia:

„Ar lengva buvo įvardyti savo ar draugų „pačiausią“ savybę? Į ką greičiau atkreipiamas dėmesys – į išorines savybes (aukščiausias, šviesiausias, stilingiausias, stipriausias ir t. t.) ar į vidines (ryžtingiausias, stropiausias, valingiausias, dvasingiausias ir t. t.)? Kokiu „pačiausiu“ norėtumėte būti? (Tyliai pagalvokite kiekvienas.)“

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Galima rengti nominacijų teikimą. Mokiniams pasiūlomos (dar geriau – mokiniai patys sugalvoja) nominacijos (pavyzdžiui, „mūsų darbščiausieji“, „klasės siela“, „didysis vadybininkas“, „auksinė širdis“ ir pan.). Mokiniai siūlo kandidatus kiekvienai nominacijai. Po to slaptu balsavimu išrenkami ir apdovanojami nominantai. Kadangi šiam užduoties variantui reikia daugiau laiko ir kitų išteklių, rekomenduojama šią užduotį integruoti į klasės šventes ar kitus renginius. Būtų idealu, jei nė vienas klasės ar grupės narys neliktų nepastebėtas.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kad grupėse būtų laikomasi etikos principų, „pačiausieji“ įvardijami tik teigiama prasme (negali būti „kvailiausių“, „storiausių“ ir pan.).

 

Vertinimas. Grįžtamasis atsakas teikiamas žodžiu: vertinamas mokinių prasmingas aktyvumas rengiant grupės „pačiausiųjų“ prisistatymą.

Mokiniai pažįsta save pačiose įvairiausiose gyvenimo ir mokymosi situacijose – reikia tiesiog padėti jiems apibendrinti savęs pažinimo patirtį. Šiam tikslui galima pasitelkti mokyklos psichologą, klasės auklėtoją, būrelių vadovus. Ypač geri pagalbininkai mokiniams analizuojant savo savybes gali būti šeimos nariai ir kiti artimieji.

• Apibūdina vertybių, interesų ir gabumų įvairovę.
• Nusako 2-3 savęs pažinimo būdus ir priemones.
• Apibūdina ir pavyzdžiais iš patirties pagrindžia 5 savo asmenines savybes.
• Įvardija po 2-3 savo vertybes, interesus ir gabumus.
• Paaiškina savivertės sąvoką ir jos stiprinimo būdus.
• 5–7 sakiniais papasakoja apie savo pomėgius.

Renginys moksleiviams „Savęs pažinimas – booster’is Tavo ateičiai“.

Pasaulyje svarbiausios vertybės viename grafike: Nuoroda