Įvadas

Įvadas

Kas yra ugdymas karjerai, ir kodėl svarbu vaikus ugdyti karjerai nuo mažens? Į šį klausimą atsakysime mokslininkų žodžiais: „Ignoruoti vaikystėje vykstantį karjeros raidos procesą yra tarsi nepaisyti dirvos, į kurią bus sodinamas sodas, kokybės“.

- Niles ir Harris-Bowlsbey

Paauglystės laikotarpis yra itin svarbus ugdymo karjerai požiūriu. Būtent šiuo laikotarpiu, 5–8 klasėje, kai paauglys bando įtvirtinti savąjį tapatumą, nustatyti savo vaidmenį visuomenėje, kyla natūralus poreikis geriau pažinti save, plėsti supratimą apie karjeros galimybes, bendrauti ir veikti socialinėje aplinkoje. Tokia veikla yra prielaida karjeros kompetencijoms įgyti.

Daugelio mokyklų, šeimų ir bendruomenių kultūriniai ir aplinkos reikalavimai 12–14 metų paaugliams diktuoja specifines pereinamųjų laikotarpių sąlygas. Pereinamasis laikotarpis – žmogaus gyvenimo ar karjeros raidoje susidarančios sąlygos pereiti iš vienos veiklos aplinkos į kitą. 5–8 klasės mokinių karjeros pereinamasis laikotarpis priklauso nuo jų savęs pažinimo ypatybių, sprendimų ir elgsenos. Nors mokiniai savo raidos ir gebėjimų ypatybėmis labai skiriasi, vis tik visi pasiekia sprendimo suvokimo tašką, kai pajunta būtinybę priimti sprendimą – kur mokysis po 8 klasės, kokios karjeros sieks gimnazinėse (10–12) klasėse. Tai svarbus apsisprendimo momentas, nes karjeros galimybės ir kliūtys įvairiose bendruomenėse ir kultūrose yra labai skirtingos (Lapan ir kt., 2016). Ugdyti karjerai 5–8 klasės mokinius yra svarbu, nes paauglystėje karjeros sprendimams daro įtaką lyčių stereotipai ir nelygybės patirtis švietimo aplinkoje, jaučiamas nerimas ir abejonės. Paauglystėje priimti sprendimai gali turėti didelės įtakos karjeros kryptims ateityje (McMahon ir Watson, 2022).

Šiame metodiniame leidinyje pateikiamas visuminis ir nuoseklus požiūris į mokinių ugdymą karjerai. Mokytojo knygos paskirtis – padėti planuoti, organizuoti, diferencijuoti ir individualizuoti 5–8 klasių mokinių ugdymo karjerai procesą dirbant su mokinio knyga ir užduočių paketais bei teikti ugdymo procesui reikalingos papildomos medžiagos.

5–8 klasių mokinių ugdymo karjerai mokomasis ir metodinis turinys, sukurtas ir atnaujintas remiantis:

  • Ugdymo karjerai programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72),
  • Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309),
  • Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755, galiojanti suvestinė redakcija 2022-05-26),
  • Ugdymo karjerai paslaugų virtualios aplinkos koncepcija (2021) ir kitais susijusiais dokumentais.

Taip pat atsižvelgėme į naujausius mokslinius ir metodinius šaltinius, Europos Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos išvadas ir rekomendacijas. 5–8 mokiniams skirtas ugdymo karjerai turinys atliepia šio amžiaus tarpsnio mokinių ugdymo karjerai poreikius ir ugdymo(si) specifiką. Mes laikėmės šių turinio formavimo principų: kokybės, dalykinio tikslumo ir teisingumo; atitikimo mokinių amžiaus tarpsnio pažinimo ypatumams; ugdymo tikslų suderinamumo; pristatomų sąvokų, teorijų, interpretacijų šiuolaikiškumo; grįžtamojo ryšio ir pritaikomumo; galimybės motyvuoti ir sudominti besimokančiuosius; galimybės naudoti įvairiuose mokymosi kontekstuose ir su skirtingais besimokančiaisiais.

Šiuolaikinių informacinių komunikacinių technologijų (IKT) galimybės leidžia karjeros paslaugas ir priemones perkelti į virtualią erdvę ir padaryti jų turinį prieinamą, patrauklų įvairioms tikslinėms grupėms. Faktas, kad vis didesnė gyventojų dalis, ypač – mokiniai ir jaunimas – IKT integruoja į savo kasdienę veiklą (Bimrose ir kt., 2015), skatina daugiau dėmesio skirti šiuolaikiško suskaitmeninto ugdymo karjerai mokomojo ir metodinio turinio kūrimui. IKT, atliepiant ugdymo karjerai principus (prieinamumą, nešališkumą, individualizavimą), sukuria galimybę teikti paslaugas socialiai pažeidžiamoms, turinčioms specialiųjų ugdymosi poreikių visuomenės grupėms ir užtikrinti vienodą paslaugos kokybę tiek didmiesčių, tiek nutolusių regionų gyventojams, t.y. įgalina atsirasti progresyvesnę visuomenės įtrauktį (Keele, Swann, Davie-Smythe, 2020).

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 38-1804).

Karjeros kompetencijos – žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos, kurių reikia sąmoningai ir sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą, t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką. Karjeros kompetencijos yra bendrosios asmeninės kompetencijos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis (Ugdymo karjerai programa, 2014).

Ugdymas karjerai apima keturias ugdymo sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo (žr. 1 pav.).

1 pav. Karjeros kompetencijų sritys ir turinys

Detaliai aprašant kiekvieną kompetencijų sritį, svarbu pastebėti, kad visos karjeros kompetencijos yra sistemiškai susijusios: pavyzdžiui, be savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos (A1) negalima su karjera susijusių sprendimų priėmimo (C1), karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo (C3) kompetencija. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo (B1) kompetencija svarbi ugdant efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo (D3) kompetenciją.

Kiekvieną karjeros kompetenciją nusako tam tikros žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos, kurie atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą didėjimo tvarka, nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų. Todėl aprašant karjeros kompetencijas toliau bus aptariami ją nusakantys elementai (žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės nuostatos) ir jų ugdymo galimybės.

Savęs pažinimo (A) srityje – dvi kompetencijos: A1 – Savęs pažinimas ir priėmimas ir A2 – Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimas.

A1. Savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos esmė – pažinti savo asmenybės ypatumus (savybes, vertybes, gabumus, polinkius, interesus, kompetencijas), savo asmenybę kaip visumą ir asmenybės ypatumų sąsajas su karjera; būti savimi, priimti save, vertinti ir kūrybingai realizuoti save.

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kaip asmenybės savybės, vertybės, gabumai, polinkiai, interesai ir kompetencijos paveikia karjeros sprendimus ir trajektorijas. Itin svarbūs gebėjimai taikyti objektyvaus įsivertinimo priemones, technikas, įrankius, įvardyti ir pavyzdžiais pagrįsti savo asmenybės stipriąsias ir tobulintinas puses, numatyti tobulėjimo gaires, integruoti įvairius savęs pažinimo aspektus, sudarant ir atnaujinant karjeros planą. Ugdant savęs pažinimo ir priėmimo kompetenciją skatinama pažinti ir tyrinėti save, savo kaitą, priimti save, vertinti save realiai ir teigiamai, drįsti rizikuoti ir realizuoti save.

5–8 klasės mokiniai pažįsta, analizuoja, tobulina savo asmenybės savybes, gabumus, kompetencijas, atsižvelgia į interesus, vertybes ir svajones, yra savimi, priima ir kūrybingai realizuoja save.

A2. Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimo kompetencijos esmė - pažinti ir sąmoningai vertinti socialinės aplinkos įtaką, esamus ir numatomus savo socialinius vaidmenis planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Šios kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie socialinių ryšių įvairovę bei dinamiką, socialinės aplinkos įtaką karjerai, bendradarbiavimo svarbą mokymosi ir darbinės veiklos sėkmei, skirtingais žmogaus gyvenimo etapais išryškėjančių socialinių vaidmenų įtaką karjerai. Būtina kompetencijos dalis – gebėjimas analizuoti savo socialinę aplinką, įvertinti socialinių ryšių pobūdį, bendradarbiauti mokymosi grupėje ir tarp grupių, nagrinėti savo esamus ir numatyti būsimus socialinius vaidmenis bei su jais susijusius įsipareigojimus, analizuoti, kaip esami ir būsimi socialiniai vaidmenys riboja ir / arba praplečia karjeros galimybes. Kompetencijai svarbi nuostata kritiškai vertinti socialinės aplinkos bei socialinių vaidmenų poveikį karjerai.

5–8 klasės mokiniai pažįsta savo socialinę aplinką, socialinius ryšius, analizuoja ir vertina savo socialinius vaidmenis.

Karjeros galimybių pažinimo (B) srityje išskiriamos trys kompetencijos: B1 – Karjeros informacijos paieška ir veiksmingas naudojimas, B2 – Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimas, B3 – Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimas.

B1. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo kompetencijos esmė – rasti, analizuoti, sisteminti, vertinti ir įgyvendinant karjerą naudotis aktualia karjeros informacija (apie savęs pažinimą, tobulinimąsi, darbus, profesijas, mokymosi, įsidarbinimo galimybes ir kt.).

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kur ir kaip ieškoti ir rasti informacijos apie savęs pažinimą ir tobulinimąsi, užimtumo sritis, darbus, profesijas, mokymosi formas ir kryptis, visų tipų mokymosi įstaigas, įsidarbinimo galimybes ir kitus aktualius karjeros klausimus, informacijos paieškos, tvarkymo, sisteminimo ir atnaujinimo būdus. Ugdomi gebėjimai naudojantis įvairiais informacijos rinkimo būdais rasti, analizuoti, sisteminti, kritiškai vertinti ir nuolat atnaujinti sau aktualią karjeros informaciją. Mokiniai skatinami nuolat domėtis aktualia karjeros informacija ir tikslingai panaudoti ją siekiant karjeros tikslų.

5–8 klasės mokiniai naudojasi įvairiais klausimynais išsiaiškindami savo interesus, renka ir sistemina sau aktualią karjeros informaciją (apie darbus, profesijas, mokymosi galimybes ir kt.).

B2. Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimo kompetencijos esmė – pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybių įvairovę ir pasirinkti sau veiksmingiausius mokymosi būdus. Kompetencijos pagrindas – žinios apie mokymosi visą gyvenimą galimybes ir būdus, mokymosi strategijas. Kompetenciją parodo gebėjimas pasirinkti ir taikyti sau tinkamus mokymosi būdus ir metodus, kurie padėtų veiksmingai tobulėti ir siekti išsikeltų karjeros tikslų, objektyviai vertinti, išbandyti ir sąmoningai pasirinkti sau tinkamas mokymosi galimybes, institucijas. Mokiniai skatinami jausti poreikį mokytis ir tobulėti, pripažįstant tai kaip labai įdomų ir sėkmingai karjerai būtiną visą gyvenimą trunkantį procesą, pažinti ir praktiškai išbandyti plačią mokymosi galimybių įvairovę.

5–8 klasės mokiniai taiko sau įvairius veiksmingus mokymosi būdus; prisiima atsakomybę už savo mokymosi pažangos pokytį; paaiškina nuolatinio mokymosi ir karjeros sėkmės ryšį; įvardija 3 tolimesnio mokymosi galimybes.

B3. Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimo kompetencijos esmė - pažinti darbo pasaulio galimybes (įvairius darbus ir profesijas (ypač tas, kurios domina), jų tipus ir kt.), suprasti jo kaitos tendencijas ir tai susieti su savo karjera. Svarbi šios kompetencijos sudėtinė dalis – žinios apie darbų įvairovę pagal įvairius kriterijus (pobūdį, savarankiškumą, atsakomybę, sudėtingumą, darbo organizavimą, ūkio sektorius ir pan.), svarbiausias profesijų ir veiklų klasifikavimo sistemas, darbo pasaulio kaitos tendencijas ir jų galimą poveikį žmogaus karjerai. K,ompetenciją parodo gebėjimas tyrinėti darbo pasaulio įvairovę ir atrasti sau labiausiai patinkančias veiklas – rinkti, interpretuoti, vertinti ir asmeninės karjeros tikslams panaudoti surinktą informaciją apie pasirinktas profesijas, dominančius ūkio sektorius, karjeros kryptis, organizacijas, darbo vietas, pareigybes bei įvertinti galimą darbo pasaulio kaitos poveikį pasirinktai asmeninei karjerai. Svarbi kompetencijos sudėtinė dalis - nuostata kryptingai domėtis darbo pasauliu ir jo galimybėmis, tyrinėti ir išbandyti profesijas, veiklas, kurios labiausiai patinka, atitinka asmenines svajones, vertybes, gebėjimus, tikslus.

Šiai kompetencijai itin svarbi tiesioginė patirtis, įgyta veiklinimo, praktikos ar kitu būdu ir bendraujant su atitinkamų profesijų atstovais.

5–8 klasės mokiniai pažįsta įvairius darbus, profesijas, jų šeimas, darbų tipus ir domisi darbo pasauliu pagal savo interesus.

Karjeros planavimo (C) srityje išskiriamos trys kompetencijos: C1 – Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimas, C2 – Su karjera susijusių sprendimų priėmimas, C3 – Karjeros plano sudarymas ir atnaujinimas.

C1. Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo kompetencijos esmė – išsikelti, vertinti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir prioritetus, koreguoti juos atsižvelgiant į asmeninius ir aplinkos pokyčius. Kompetencijos pagrindas – žinios apie tikslų, prioritetų ir asmeninės vizijos formulavimo ir derinimo principus, aplinkos poveikį žmogaus gyvenimo ir karjeros tikslams, karjeros ir darbo rinkos kaip nuolat kintančio reiškinio supratimas. Kompetencijos požymis – gebėjimas formuluoti savo asmeninę viziją remiantis žiniomis apie save patį ir socialinę aplinką, pasirinkti savo gyvenimo prioritetus, kelti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir numatyti veiksmų planą jiems įgyvendinti, periodiškai įsivertinti ir prireikus koreguoti savo karjeros ir gyvenimo tikslus atsižvelgiant į asmeninį tobulėjimą, brandą, socialinės aplinkos ir darbo pasaulio pokyčius. Svarbi nuostata veikti tikslingai, pagal susikurtą asmeninę viziją ir karjeros tikslus ir atsižvelgiant į reikšmingus aplinkybių pokyčius.

5–8 klasės mokiniai kelia vidutinės trukmės gyvenimo tikslus, remdamiesi asmenine ateities vizija; juos peržiūri ir tikslina.

C2. Su karjera susijusių sprendimų priėmimo kompetencijos esmė – savarankiškai ir apgalvotai priimti karjeros sprendimus, juos reflektuoti ir kritiškai vertinti, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas. Kompetencijos pagrindas – žinios apie karjeros sprendimų procesą, karjeros sprendimo priėmimui taikomus modelius ir technikas, su karjeros sprendimais susijusių sunkumų įveikimo būdus. Kompetencijos požymis – gebėjimas savarankiškai, ramiai ir apgalvotai svarstyti ir priimti gyvenimo ir karjeros sprendimus, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas, įvertinus asmeninius ypatumus ir aplinkos teikiamas galimybes numatyti kitas galimas karjeros sprendimų alternatyvas. Taip pat svarbus gebėjimas analizuoti ir ramiai įsivertinti savo karjeros sprendimus, mokytis iš klaidų ir pasiekimų bei prisiimti atsakomybę už gyvenimo ir karjeros sprendimus bei rezultatus. Kompetenciją atspindi nuostata sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti ir objektyviai vertinti gyvenimo ir karjeros sprendimus.

5–8 klasės mokiniai supranta ir taiko įvairius sprendimo priėmimo modelius ir technikas gyvenimo situacijose ir rinkdamiesi tolimesnį mokymosi kelią.

C3. Karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo kompetencijos esmė - sukurti, analizuoti ir atnaujinti savo karjeros planą, paremtą savo asmenine vizija, giliu savęs ir karjeros galimybių pažinimu. Kompetencijos pagrindas – žinios apie asmeninės vizijos kūrimo, karjeros plano sudarymo būdus, karjeros plano kūrimo principus, rizikas ir įgyvendinimui reikalingus išteklius. Kompetenciją parodo gebėjimas sukurti, objektyviai įsivertinti ir periodiškai atnaujinti asmeninę viziją / karjeros planą, pagrįstą giliu savęs pažinimu atsižvelgiant į savo ir karjeros galimybių kaitą, objektyviai vertinti su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius, rizikos veiksnius, pagrįsti galimas karjeros plano alternatyvas. Kompetenciją atspindi nuostata kurti ir periodiškai atnaujinti savo karjeros planą atsižvelgiant į asmeninės vizijos ir karjeros galimybių pokyčius.

5–8 klasės mokiniai peržiūri ir koreguoja savo mokymosi ir laisvalaikio, siejamo su asmenine ateities vizija, planą.

Karjeros įgyvendinimo (D) srityje išskiriamos 3 kompetencijos: D1 – Karjerai svarbių bendrųjų kompetencijų taikymas ir plėtojimas, D2 – Sėkmingas perėjimas į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimas joje, D3 – Efektyvi darbo, praktikos paieška ar verslo kūrimas.

D1. Karjerai svarbiausių bendrųjų kompetencijų taikymo ir plėtojimo kompetencijos esmė – plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas siekiant realizuoti savo asmeninę viziją ir įgyvendinti karjeros planą. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, streso priežastis, pasekmes ir įvairius veiksmingus streso valdymo ir išvengimo būdus, konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, komandos formavimo principus, galimus vaidmenis ir efektyvų elgesį komandoje, kūrybišką problemų sprendimą. Kompetenciją parodo gebėjimas planuoti laiką ir kitus išteklius, taikyti įvairius streso valdymo būdus sudėtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, konstruktyviai spręsti konfliktus karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, formuoti darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauti mokymosi ir darbo karjeros veiklose, kūrybiškai spręsti problemas karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje. Kompetenciją atspindi nuostata plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas realizuojant savo asmeninę viziją ir karjeros planą.

5–8 klasės mokiniai plėtoja karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas ir susieja jas su akademiniais ir gyvenimo tikslais.

D2. Sėkmingo perėjimo į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimo joje kompetencijos esmė – sėkmingai pereiti į naują mokymosi, darbo ar kt. aplinką ir įsitvirtinti joje. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie adaptacijos naujoje karjeros aplinkoje etapus, sėkmingo perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą, mokymosi ar darbo aplinką lemiančius veiksnius, kliūtis ir galimus paramos šaltinius, žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje lemiančius veiksnius. Kompetenciją parodo gebėjimas analizuoti įvairius perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą mokymosi ar darbo aplinką atvejus išskiriant palankius veiksnius ir kliūtis, pasinaudoti išorinės paramos galimybėmis pereinant į kitą karjeros aplinką. Svarbi kompetencijos dalis – nuostata prisiimti asmeninę atsakomybę už sėkmingą adaptaciją naujoje aplinkoje.

5–8 klasės mokiniai sėkmingai veikia įvairiose mokymosi ir laisvalaikio veiklose pagal savo interesus.

D3. Efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo kompetencijos esmė - taikyti įvairius darbo paieškos arba (ir) verslo pradėjimo būdus, išbandyti įvairius darbus ir profesijas modeliuojant tai savo karjeros plano kontekste, pasirengti savo kompetencijos aplanką. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie darbo paieškos ir verslo pradėjimo būdus, pasirengimą pokalbiui dėl darbo, kompetencijų aplanko, motyvacinio laiško, gyvenimo aprašymo rengimo ir panaudojimo galimybes. Kompetenciją parodo gebėjimas racionaliai įvertinti ir pasirinkti konkrečioje karjeros situacijoje tinkamus darbo paieškos arba verslo pradėjimo būdus, savarankiškai susirasti ir atlikti profesinio veiklinimo veiklas pagal savo polinkius ir planus, parengti ir pristatyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius asmeninius karjeros dokumentus (asmeninį kompetencijų aplanką, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir pan.), simuliacinėse pokalbio dėl darbo veiklose formuluoti racionalius atsakymus, pozityviai reaguoti dinamiškai kintančiomis sąlygomis, improvizuoti. Kompetenciją atspindi nuostata susirasti darbą, praktiką arba sukurti verslą, atitinkančius asmeninę viziją, poreikius, vertybes ir gebėjimus, pripažįstant asmeninių pastangų ir veiksmų svarbą prisistatymo, darbo ir praktikos vietos paieškos veiksmingumui.

5–8 klasės mokiniai pristato save, savo ar grupės darbo rezultatą ir procesą, susiranda ir išbando įvairias neformaliojo ugdymo ir profesinio veiklinimo veiklas; papildo savo kompetencijos aplanką.


Mokinių ugdymo karjerai kompetencijų turinys ir raida aprašoma 1 lentelėje (žr. I priedą). Karjeros kompetencijų raidos aprašas sudarytas remiantis Ugdymo karjerai programa (2014), atnaujinant bei papildant karjeros kompetencijų raiškos sritį aktualiais ugdymo siekiniais. Priešmokyklinio ugdymo karjeros kompetencijų raiška aprašyta remiantis c

Kompetencijos aprašomos, suskirstant į 4 kompetencijos raiškos lygius: 1 – priešmokyklinio ugdymo, 2 – pradinio ugdymo programos (1–4 klasių) mokiniams, 3 – pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5–8 klasių) mokiniams, 4 – pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9–10 (I–II gimnazijos) klasių) ir profesinio mokymo programų, skirtų neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokiniams, vidurinio ugdymo programų (11–12 (I–IV gimnazijos) klasių) mokiniams, profesinio mokymo programų, skirtų turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti tik kvalifikaciją, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, siekiantiems kartu su kvalifikacija įgyti ir vidurinį išsilavinimą, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, kurie jau turi vidurinį išsilavinimą, mokiniams.

Aukščiausias aprašytas karjeros kompetencijų lygis apima visus žemesnius ir yra galutinis ugdymo karjerai mokykloje tikslas bei rezultatas. Karjeros kompetencijos ir jų dalys – žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos – atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno lygio į kitą didėjimo tvarka, nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų.

5–8 klasės mokiniai išgyvena paauglystės raidos etapą. Šiuo metu mokinių biologiniai raidos procesai, ypač smegenų branda, lemia kognityvinės raidos pasiekimus – simbolinį ir dialektinį mąstymą. Paaugliai vis geriau geba sisteminti informaciją, nuosekliai ir logiškai samprotauti apie abstrakčias idėjas, reflektuoti, įvertinti visas logines problemos ir savo galimybes, svarstyti ateities perspektyvą, atmesti nenaudingus sprendinius ir, įvertinus išteklius, planuoti, ko jie galėtų siekti gyvenime (Keshavan, Giedd, Lau, Lewis ir Paus, 2014; Sakurai ir Gamo, 2019).

Karjeros brandumo požiūriu, pagal Havighurst (1964), 5–8 kl. mokinių amžius patenka į du etapus – besibaigiantį identifikacijos su darbuotoju (5–10 metų) ir pagrindinių darbingumo gebėjimų įgijimo (10–15 metų) etapus. Darbuotojai, su kuriais identifikuojasi vaikai, gali būti ne tik jų tėvai, bet ir mokytojai, kaimynai ar pramanyti personažai. Vaikai įsivaizduoja, kas tai yra būti tuo asmeniu jo darbiniame vaidmenyje, tokiu būdu mokydamiesi pažinti darbinę veiklą. Kitu etapu – pagrindinių darbštumo gebėjimų įgijimo – atlikdami namų ar mokyklos užduotis paaugliai išmoksta (arba neišmoksta) planuoti laiką ir pastangas tikslams pasiekti ir tam tikromis situacijomis teikti pirmenybę darbui, o ne žaidimui. Taip susiformuoja supratimas „Aš gebu organizuoti“, „Aš gebu sunkiai dirbti“, „Aš renkuosi slampinėti, o ne stengtis“. Ir nors tai nėra karjeros tyrinėjimas, bet gali būti svarbūs žingsniai karjeros tyrinėjimo link.

Pagal Erikson (1968) psichosocialinės raidos teoriją, paauglystėje vyksta konfliktas tarp tapatumo ir vaidmenų sumaišties. Pagrindinė šio laikotarpio problema – įtvirtinti tapatumo jausmą. Paaugliams kyla daugybė klausimų, kuriais jie siekia išsiaiškinti, kas jie yra ir koks jų vaidmuo visuomenėje. Nesugebėjimas suprasti, kas aš esu, – tapatumo stoka – sukelia sumaištį.

Tinkamai ugdomi karjerai ir asmeniškai tyrinėdami save bei aplinką, paaugliai šio etapo pabaigoje susiformuoja stiprų savo tapatumo pojūtį, autonomiškumo ir kontrolės jausmą. Jie įsipareigoja būti ištikimi savo vertybėms ir turi aukštus karjeros lūkesčius.

Tapatumo nesusiformavę paaugliai lieka neužtikrinti dėl savo vaidmens: „Aš nežinau, kuo noriu būti, kai užaugsiu“. Tai gali paskatinti difuzijos – sutrikimo būseną ar norą būti viskuo. Erikson (1968) atkreipia dėmesį į „visumos“ svarbą tapatumo raidai, taip pat į tapatinimosi su vaidmenų modeliais ir psichosocialinės gyvenimiškos patirties, aprėpiančios krizes ir sprendimus, svarbą. Marcia (1980, p. 159) tai apibūdina kaip „potraukių, gebėjimų, įsitikinimų ir individualios patirties mozaiką", kuri vėliau sukryžminama su tuo, kas laikoma priimtinais profesiniais pasirinkimais (Meijers, 1998). Brandesnė tapatumo būsena atsiranda paaugliams tyrinėjant alternatyvas (moratoriumo būsena), jų pagrindu priimant ir įgyvendinant sprendimus (pasiektos tapatybės būsena, anot Marcia ir kt., 1993).

Karjeros brandos požymiai – orientacija į socialines vertybes atsiranda 9–12 metų mokiniams suvokiant esminę savo ir kitų skirtį socialinio statuso ar intelekto požiūriu (Gottfredson, 1981). Profesijos, atrodančios per sunkios pasiekti, pagal vaiko savo gebėjimų vertinimą, arba atrodančios per žemo prestižo, yra atmetamos. Šis atmetimo procesas siejamas ir su lytiškumo supratimu, tad sukuriamos darbų toleravimo ribos pagal priimtiną statusą, o pagal toleruotinas pastangų ribas nustatomi per sunkūs darbai. Tik nuo 14 metų, anot Gottfredson (1981), atsiranda orientacija į vidinį, unikalų save. Paaugliai atmeta profesijas, nesuderinamas su jų interesais, vertybėmis, kompetencijomis, ir renkasi tas, kurios labiausiai atitinka savąjį Aš.

Dėl darbo aplinkos, darbo rinkos pokyčių suvokimo į ankstyvąją karjeros raidą dar žiūrima per konstruktyvizmo, veiklos (Young ir Valach, 2016), socialinio pažintinio brandumo (Lent, 2013) ir netgi laimingo atsitiktinumo (Krumboltz, Foley ir Cotter, 2013) sampratas. Šiame kontekste kalbama apie karjeros adaptyvumo (pritaikomumo) gebėjimus, tai yra, asmens požiūrius, įsitikimus ir kompetencijas, reikalingas ateičiai planuoti, karjeros sprendimams priimti, sau ir profesijoms tyrinėti ir įsitikinimui, kad galėsi formuoti savo karjerą, įgyti (Hartung, Porfeli, Vondracek, 2008; Savickas, 2013). 5–8 klasių mokiniai savo karjeros adaptyvumą formuoja keturiais būdais: patirdami rūpestį dėl savo ateities, įgydami patirties kontroliuoti savo gyvenimą, smalsaudami apie karjeras ir darbus, pasitikėdami gebėjimais konstruoti ateitį ir įveikti kliūtis (Savickas, 2013). Kad pasiektų geriausios įmanomos gyvenimo–karjeros sėkmės, svarbu mokinius padrąsinti apie save kurti pasakojimus, kur jie labai aiškiai išsakytų, kuo jie ketina tapti, kur labiausiai norėtų dirbti ir kaip norėtų darbą pritaikyti, kad būtų kuo labiau savimi.

Howard ir Walsh (2011) moksliniais tyrimais pagrįstas karjeros pasirinkimo ir pasiekimų sampratos modelis pagrindžia tikslingą ugdymą karjerai vaikystėje ir leidžia vertinti jo veiksmingumą. Vaikų supratimo apie karjeros pasirinkimą ir pasiekimus modelis (žr. 2 pav.) išreiškia karjeros raidos aspektus, nenagrinėtus kituose modeliuose. Modelį sudaro šeši profesinio mąstymo – samprotavimo apie karjerą – raidos lygmenys (Howard ir Dinius, 2019). Kiekvienas lygmuo apima vis sudėtingesnį karjeros pasirinkimo ir siekimo formulavimą, kuris pereina nuo dėmesio sutelkimo į išorinius, stebimus profesijos objektus ar veiklas prie veiksmų, kurių imamasi profesijai pasirinkti ir pradėti dirbti, prie dinamiško daugelio veiksnių, susijusių su darbo ar karjeros siekimu, svarstymo. Jis apima mažų vaikų maginį mąstymą ir vyresniems paaugliams bei suaugusiesiems būdingą abstraktų, sudėtingą mąstymą.

2 pav. Vaikų supratimo apie karjeros pasirinkimą ir jos siekimą modelis (pagal Howard ir Walsh, 2010, 2011)

  • Pagal karjeros pasirinkimo ir pasiekimų sampratos modelį (Howard ir Walsh, 2011), pirmoji samprotavimo prieiga – asociacijų – tai mąstymo asociacijomis lygmuo. Jam būdinga tai, kad vaikai, pasitelkdami fantaziją, galvoja apie karjeros pasirinkimą, įsivaizduodami save įvairiuose vaidmenyse ar darbo aplinkoje. Vaikai mažai reflektuoja save ir nėra išsivystę savęs pažinimo, reikalingo informacijai apie pageidavimus, gebėjimus ir galimybes sujungti. Vaikai renkasi būsimą profesiją save susiedami asociacijomis su herojais, idealais ar kitais vaizdinių junginiais (pavyzdžiui, astronautų princesė; Gottfredson, 1996). Vaikai dar nesugeba nustatyti, kaip asmuo pasirenka ar užsitikrina darbą ir (arba) karjerą, taip pat negeba įvardyti mechanizmo ar proceso, vykstančio priimant karjeros sprendimus. Asociacijų prieiga dar skiriamas į du lygmenis.

    • 1-asis lygmuo – grynųjų asociacijų; vaikas geba įvardyti karjeros buvimą, tačiau negali suformuluoti priežasties ir pasekmės. Vaikas negali paaiškinti, kaip priimami karjeros sprendimai, tik nurodo, kad žmonės eina į darbą.

    • Pasiekęs antrąjį lygmenį (magiškasis mąstymas) vaikas gali pateikti paprastą priežasties ir pasekmės paaiškinimą, bet dar ne tokį, kuris apimtų faktinių veiksmų supratimą. Vaikai geba apibūdinti paprastą darbo / profesijos pasirinkimo ir įgijimo būdą, tačiau nesugeba apibūdinti, kaip galima pasirinkti profesiją arba įgyti darbą / profesiją. Remdamasis tuo, ką yra matęs, vaikas geba įvardyti kai kuriuos profesijos bruožus, pavyzdžiui, gaisrinius automobilius. Vaikai daugiausia dėmesio skiria išvaizdai, neaptaria įgūdžių, gabumų ar išsilavinimo, kurių reikia norint įgyti šią profesiją.

  • Sekos prieiga apibrėžiama tuo, kad vaikai ir paaugliai geba nustatyti veiksnį (pvz., veiklą, įvykį, situaciją ar sąlygą), kuris lemia darbo ir (arba) karjeros pasirinkimą ir įgijimą. Vaikai supranta karjeros pasirinkimą ir karjeros siekimą kaip atskirus procesus ir geba paaiškinti, kaip jie susiję. Paaiškinimas paprastai pateikiamas konkrečiais terminais, apimančiais tiesioginį erdvinį kontaktą arba laiko seką (pvz., gauti diplomą, eiti į universitetą, tada pradėti dirbti).

    • 3 lygis – išorinė veikla: būdinga, kad vaikai geba paprastai apibūdinti, kaip jie sužino apie darbą ir kaip išsirenka jiems patinkantį darbą. Šį lygmenį pasiekę vaikai taip pat geba apibūdinti veiklą, dėl kurios pasiekiamas darbas ir (arba) profesija. 3 lygmens samprotavimo logika: laikantis mokymosi sekos bus įgytas darbas.

    • 4 lygis – vidiniai procesai ir gebėjimai: vaikas geba apibūdinti karjeros pasirinkimą kaip savęs ir esamų darbų suderinimo procesą. Šis procesas dažnai apima savo interesų ir įgūdžių supratimą, taip pat darbo veiklos ir darbo vietos ypatumų supratimą. 4 lygio vaikų atsakymai apie karjeros pasirinkimą atspindi derinimo procesą, apimantį darbo veiklos, darbo ir (arba) darbo vietos ypatybių bei asmeninių interesų ir gebėjimų apsvarstymą. 4 lygmens atsakymai apie pasiekimus atspindi poreikį išmokti reikiamų įgūdžių ir gebėjimą atlikti darbą. Profesijos pasirinkimas apibūdinamas kaip atsirandantis iš lyginimo, ką mėgstama daryti, suvokiamų interesų ir gebėjimų, su darbo reikalavimais. Nors suvokiama, kad interesai ir gebėjimai yra svarbūs, atsakymai neatspindi įsisąmoninto karjeros pasirinkimo ir pasiekimų dinamiškumo.

Vaikai, samprotaujantys sekos prieiga (3 ir 4 lygiai), geba nustatyti mechanizmą ar veiksmų seką, kuri lemia darbo ir (arba) karjeros pasirinkimą ir įgijimą. Jie ne tik geba atskirti karjeros pasirinkimą ir karjeros siekimą kaip atskirus procesus, bet ir paaiškinti jų tarpusavio ryšį. Vaikai karjeros pasirinkimą apibūdina kaip nesudėtingą procesą, kurio metu sužinoma apie profesijas ir pasirenkamas patrauklus darbas. Karjeros siekimas apibūdinamas kaip darbui reikalingų įgūdžių ir (arba) veiklos mokymasis arba jų demonstravimas ir reikalingo išsilavinimo ir (arba) mokymo, reikalingo norint pradėti dirbti tam tikrą darbą, baigimas. Nors vaikai aiškina, kad karjeros siekimas yra miglotas vidurinės mokyklos ir koledžo baigimo procesas, vis dėlto jiems dar sunku tai susieti su faktiniu darbo gavimu.

  • Sąveikos prieigai būdinga tai, kad paaugliai darbo ar profesijos pasirinkimo veiksmą apibrėžia kaip procesą, apimantį dinamišką savęs pažinimo ir asmeninių savybių (pvz., interesų, įgimtų gebėjimų, išugdytų įgūdžių, vertybių) ir aplinkos galimybių (pvz., darbo ar profesijos prieinamumo, galimybių ugdyti reikiamus įgūdžius, dabartinių darbo rinkos sąlygų) sąveiką. Karjeros siekimo procesas aiškinamas kaip dinamiška sąveika, kai asmeninės savybės susiejamos su darbo ir (arba) karjeros savybėmis.

    • 5 lygis – sąveika: būdingi atsakymai apima kelių priežasčių identifikavimą individualiu (t. y. biologiniu, psichologiniu), santykių (t. y. sąveikos su kitais) ir tiesioginės aplinkos (t. y. darbo savybių, darbo galimybių) lygmenimis;

    • 6 lygis – sisteminė sąveika: atsakymai taip pat apima dinamišką daugelio priežasčių sąveiką individualiu (t. y. biologiniu, psichologiniu), santykių (sąveika su kitais asmenimis) ir tiesioginės aplinkos (t. y. darbo charakteristikos, darbo vietų pasiūla) lygmenimis, tačiau taip pat apima ir sisteminio lygmens veiksnius (t. y. užimtumo tendencijas, dabartinę darbo rinkos būklę, naujų užimtumo sričių plėtrą).

Sąveikos lygmenims (5 ir 6 lygiai) būdingas abstraktus mąstymas ir dedukcinis samprotavimas. Pasiekę šiuos lygmenis paaugliai geba paaiškinti karjeros pasirinkimo ir karjeros siekimo procesus, kurie yra sudėtingi ir daugialypiai. Darbo ar karjeros pasirinkimas apibūdinamas kaip interaktyvus procesas, apimantis asmeninius (pvz., interesus, įgimtus gebėjimus, išugdytus įgūdžius, vertybes) ir aplinkos (pvz., darbo ar karjeros prieinamumą, galimybes ugdyti reikiamus įgūdžius, dabartines darbo rinkos sąlygas) poveikius. Paaugliai geba apibūdinti karjeros pasirinkimą kaip procesą, turintį daug galimų rezultatų (lygiavertiškumas). Kartu įtraukiami ir papildomi abstraktesnio, sistemų lygmens veiksniai, pavyzdžiui, užimtumo tendencijos, naujos technologijos, darbo rinkos sąlygos.

Šio modelio praktinis pritaikymas yra keleriopas. Tėvams, mokytojams ir kitiems specialistams modelis galėtų padėti atrasti gaires, kokią mokymosi patirtį būtų galima įgyti namuose, mokykloje ir bendruomenėje, kad būtų remiamas perėjimas nuo vieno mąstymo apie karjeros pasirinkimą ir pasiekimus lygio prie kito (Howard ir Dinius, 2019).

Mokiniams, kurie samprotauja apie profesijas asociacijų lygmeniu, galėtų būti sudarytos galimybės plėsti profesijų, su kuriomis jie yra susipažinę, spektrą per klasės veiklą arba popamokinę / bendruomenės programą. Galima padėti vaikams išsiugdyti pagrindinį supratimą apie įvairių sričių specialistų atliekamų užduočių ir darbų tipus ir apie tai, kad prieš pradedant dirbti įvairiose profesijose reikia tam tikro pasirengimo ar mokymo. Kai mokiniai samprotauja apie profesijas sekos lygmeniu, ugdymo karjerai veikla galėtų būti sutelkta į interesų, vertybių, tikslų ir poreikių tyrinėjimą ir į tai, kaip šios žinios apie save padeda pasirinkti profesiją. Be to, būtų galima nagrinėti pasirengimo įvairioms būsimos karjeros galimybėms procesą, kad mokiniai lengviau suprastų pagrindinius bendruosius gebėjimus, reikalingus įvairiose srityse, taip pat kai kuriuos konkrečioms profesijoms būdingus įgūdžius (Howard ir Dinius, 2019).

Didaktiniai principai – tai pagrindinės mokymo organizavimo idėjos ir normos. Didaktinių principų taikymas mokymo turiniui, metodams, formoms, mokinių ir mokytojų praktinei veiklai duoda optimalius mokymo(si) rezultatus. Didaktiniais principais remiamasi sudarant mokymo planus ir programas, kuriant vadovėlius ir kitas mokymo priemones, rengiant užduotis, klausimus ir, žinoma, ugdant mokinius.

Karjeros kompetencijų ugdymo gairėse (Ugdymo karjerai programa, 2014) išskiriami šie principai: aktyvaus mokinio vaidmens, laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus, individualizavimo, bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų, reflektyvaus mokymosi, mokymosi per patyrimą, tęstinumo, žaidybinimo.

Aktyvaus mokinio vaidmens principas – mokinys tampa esminiu, kuriančiu ugdymo proceso veikėju, tam sudaromos palankios sąlygos, sužadinamas intensyvus mokymasis.

Optimalūs ugdymo rezultatai galimi, kai mokiniai noriai ir aktyviai mokosi, suprasdami mokomąsias užduotis ir veiklos rezultatus. Aktyvumo principo teorinis pagrindas – žmogus yra ne pasyvus aplinkos produktas, o aktyvus savo gyvenimo kūrėjas. Nors mokytojas yra mokymo proceso organizatorius, mokinys negali likti vien pasyvus jo veiklos objektas. Jis yra aktyvus mokymosi subjektas. Be vidinių mokinio pastangų mokymas nepasieks tikslo. Svarbiausias reikalavimas mokytojui – skatinti mokinio iniciatyvą ir aktyvumą. Mokykla privalo išmokyti ne vien mokslo tiesų, daug svarbiau – ieškoti tiesos, ją rasti ir ginti: ieškoti sprendimų, juos tikrinti ir tik tada priimti mokslo teiginius kaip tiesą. Baigtos, statiškos žinios neskatina mokinių savarankiškumo, juo labiau – aktyvumo ir kūrybingumo. Ugdant karjerai, reikia skatinti mokinius abejoti, ieškoti informacijos ir kritiškai ją vertinti. Aukščiausia sąmoningumo ir aktyvumo išraiška yra kūrybinė mokinių veikla, kuri pasireiškia mokiniams ryškinant ateities viziją, kuriant karjeros planus.

Laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus principas – asmuo skatinamas savarankiškai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias savo karjeros vystymo galimybes, priimti su mokymusi ir darbu susijusius sprendimus, sudaromos galimybės juos grįsti net ir gilios nuojautos ar vidinio tikėjimo, didelio potraukio argumentais. Turėdamas laisvę rinktis, asmuo taip pat prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą.

Individualizavimo principas – ugdymas vykdomas, atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, interesus, amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokiniai yra skirtingi savo gabumais, poreikiais, interesais, turima patirtimi. Į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo karjerai procesą. Svarbu suprasti, kad mokiniai skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų, kad jie ugdo karjeros kompetencijas ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje, todėl kiekvienas turi skirtingą patirtį ir „starto poziciją“. Ugdymo individualizavimas padidina mokinių motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga karjeros kompetencijoms ugdyti.

Individualizuojant ugdymą karjerai, nustatomi individualūs mokinio poreikiai, atsižvelgiant į juos pritaikomas ugdymo turinys, pasirenkami metodai ir priemonės. Kiekvienas mokinys gali ir turi patirti atradimo džiaugsmą, susijusį su karjeros kompetencijų ir asmenybės ūgtimi. Individualizavimo principas realizuojamas ugdant karjerai popamokinėse veiklose, kurias mokiniai laisvai renkasi pagal savo poreikius ir interesus.

Laikantis individualizavimo principo sudaroma galimybė mokiniams pasirinkti užduotis, mokymosi būdus, nuolat stebima, peržiūrima individuali kiekvieno mokinio pažanga, teikiamas grįžtamasis atsakas. Individualizuotas ugdymas karjerai prisideda prie kiekvieno žmogaus vertingumą pripažįstančios mokyklos kultūros ir palankaus mikroklimato kūrimo.

Bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų principas – grupė mokinių mokosi ir veikia kartu, siekia bendro tikslo, skatina vienas kito ugdymosi pokytį ir yra atsakingi už pasiektą rezultatą. Ugdant karjeros kompetencijas bendradarbiavimo principas yra itin svarbus, nes gebėjimas bendradarbiauti, veikti komandoje yra viena iš adaptyvumo darbo pasaulyje sąlygų. Bragger ir Posse (2007) teigia, kad mokymasis bendradarbiaujant ugdo savarankiškumą, skatina suvokti grupių skirtumus ir juos panaudoti bendradarbiaujant, pagerina grupės rezultatus bei skatina pasitikėjimą savimi.

Ugdymo karjerai turinio specifika sąlygoja mokinių bendradarbiavimo būtinybę ir vertę. Savęs pažinimo srityje svarbu ne tik analizuoti save, bet ir galėti palyginti savo ir kitų vertybes, polinkius, interesus, asmenybės bruožus. Tyrinėjant karjeros galimybių įvairovę, aktualu diskutuoti grupėje, dalintis informacija ir patirtimis. Bendradarbiavimas ugdant karjeros kompetencijas vyksta ir per pamokas, ir po pamokų. Neformalus ugdymas yra itin palankus mokinių bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų veikloms.

Reflektyvaus mokymosi principas - skatinamas nuolatinis savo patirties, jausmų, minčių ir veiklos apmąstymas, susiejimas ir panaudojimas mokymuisi.

Refleksija – procesas, per kurį žmogus, analizuodamas asmeninę ar grupės patirtį, pažįsta savo paties psichinius veiksmus ir būsenas bei atpažįsta teorinius savo ir/ar grupės veiklos modelius. Ugdant karjerai taikytinas (Gibbs, 1988, Knasel, Meed, Rossetti, 2000) refleksijos ciklas. Refleksijos ciklą sudaro 6 etapai: 1 - apibūdinimas (kas nutiko?), 2 - savijauta (kaip jaučiausi tuo metu?), 3 - vertinimas (kas gero ir kas blogo yra šiame patyrime?), 4 – analizė (ką galima suprasti iš šios situacijos?), 5 – išvados (kokias išvadas galima padaryti?), 6 – veiksmų planas (jei tai vėl pasikartotų, ką turėčiau daryti?).

Mokymosi per patyrimą principas – ugdymo veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai realiai galėtų save išbandyti konkrečioje situacijoje „čia ir dabar“.

Patirtinis mokymasis leidžia mokiniams ugdytis kompetencijas per gyvenimišką patirtį, tiesiogiai dalyvaujant įvairiose veiklose, mokymo turinį derinant su kryptinga refleksija ir analize. Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes mokomasi ne įprastoje mokyklos aplinkoje, o kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, tikroje darbo vietoje, universiteto laboratorijoje, bibliotekoje ir kt.

Mokymosi per patyrimą principas ugdant karjerai realizuojamas vykdant profesinį veiklinimą – veiklas, kuriose bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams padedama pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą. Taikomos įvairios profesinio veiklinimo formos: mokinių pažintiniai vizitai į įmones, įstaigas, organizacijas, profesinio veiklinimo patyriminiai vizitai (mokinių asistavimas – stažuotė), mokinių praktikos įmonėje ir kt.

Tęstinumo principas – užtikrinamas karjeros kompetencijų ugdymo tęstinumas, atsižvelgiant į mokinio patirtį, įgytą formaliuoju, neformaliuoju ar savišvietos būdu.

Karjeros kompetencijos ugdomos nuosekliai, plečiant ir gilinant ugdymo turinį, siejant jį su ugdytinio amžiaus tarpsnio aktualijomis. Tęstinumą užtikrinti padeda karjeros kompetencijų raidos aprašas ir individualios mokinio pažangos stebėsena.

Žaidybinimo principas plačiai taikomas kuriant mokymosi ir mokymo veiklas švietimo aplinkoje, siekiant į mokymosi sistemą įtraukti smagių elementų, kad procesas vartotojams taptų įdomus, palengvintų nuostatų ir elgesio mokymąsi (Landers, 2014). Žaidybinimas gali padidinti mokinių dalyvavimą ir suvokimą apie karjeros galimybes. Norint sėkmingai plėtoti mokinių idealaus darbo paieškas, labai svarbus mokinių susidomėjimas. Pagrindiniai žaismo, išradingumo ir patirties principai padeda didinti mokinių motyvaciją sąmoningai pažinti karjeros reiškinį. Be to, žaidybinimas teikia daug galimybių skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimą, ypač įveikiant daugybę kliūčių ir susiduriant su sudėtingomis taisyklėmis. Žaisdami žaidimus mokiniai sustiprina savo gebėjimus, taip pat padidėja jų pasiekimų jausmas ir optimizmas Žaidžiant dažnai nėra neigiamo neteisingų ar nepagrįstų sprendimų poveikio, dėl kurio mokiniai nusiviltų ir norėti vengti nesėkmių, nors jos yra gyvybiškai svarbios mokymosi procese (Ansted, 2016; Balci, Secaur, Morris, 2022). Rimti žaidimai yra patirtinio mokymosi pavyzdžiai. Jie leidžia sugalvoti imitacines sudėtingų situacijų iliustracijas, kurias besimokantieji gali atskleisti, suprasti ir analizuoti. Sudėtingas problemas galima suskaidyti į mažesnes dalis, kad būtų galima parodyti komponentų sudėtingumą ir sąveiką (Mylonas ir kt., 2023, Parola ir kt., 2023).

Mokinio pažangos ir pasiekimų vertinimas

Prioritetas teikiamas motyvuojančiam mokytis formuojamajam vertinimui: vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga nelyginami su kitų mokinių pasiekimais; mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus; mokytojas (kai kuriose skaitmeninėse užduotyse – vedlys arba automatinis atsakas) pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas; mokytojas taiko formuojamojo vertinimo strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

Mokytojo knygos 5–8 kl. turinys ir medžiaga yra skirstoma į 4 skyrius (kurie atitinka mokinio knygos skyrius: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo). Kiekviename skyriuje – 2 arba 3 temos (iš viso 11 temų, kaip ir mokinio knygoje).

Kiekvienoje su mokinio knygos tema susietoje temoje atskleidžiama ugdomos karjeros kompetencijos esmė, aptariami ugdymo siekiniai, jų vertinimo kriterijai, siūlomi šiai kompetencijai ugdyti ir įsivertinti tinkami metodai, akcentuojamos nepamokinės ugdomosios veiklos (profesinis veiklinimas, neformalaus ugdymo užsiėmimai ir kt.). Mokytojo knygoje teikiama papildomų žinių, patariama, kaip rasti integracinių ryšių ugdymo karjerai dalyko viduje bei tarp dalykų. Mokytojo knygoje aptariamos su tema susijusios užduotys, pateikiama alternatyvių užduočių, kurias rekomenduojama atlikti klasėje. Pateikiama būdų, kaip vertinti mokinių karjeros kompetencijas. Svarbi mokytojo knygos dalis – nuorodos į aktualius informacijos šaltinius, kuriuos galima naudoti ruošiantis pamokoms.

Mokytojo knygoje kiekviena tema aprašoma laikantis bendros struktūros. 

Temų dalys

  • Tikslas 
  • Mokinio pasiekimai
  • Temos teorinis pagrindimas
  • Temos įvadas
  • Temos analizė
  • Pritaikymas
  • Refleksija
  • Metodai
  • Užduotys / Žaidimai
  • Nepamokinės veiklos
  • Sėkmės kriterijai
  • Hipersaitas
  • Naudota ir rekomenduojama literatūra

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: