Tikslas

Padėti mokiniams suprasti adaptacijos etapus ir įveikti adaptacijos keliamus iššūkius.


Mokinio pasiekimai

Sėkmingai adaptuosis ir veiks įvairiose mokymosi ir laisvalaikio veiklose.

Mokykla – vaiko bendruomenė, kurioje jis socializuojasi, įgyja tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius (Kvietkienė, 2005). Adaptacijos rezultatas – kokybiškas mokinio ir mokyklos aplinkos sąveikavimas, santykių darna, nusistovėjusi pusiausvyra (Jovaiša, 1993, p.6). Sėkmingą mokinio adaptaciją rodo tai, kaip jis sugeba patenkinti savo poreikius (psichologinius, socialinius, didaktinius) naujoje aplinkoje. Jei tie poreikiai patenkinami, mokinys nekelia problemų nei sau, nei aplinkiniams, jis susiformuoja teigiamas nuostatas mokyklos atžvilgiu (Psichologijos žodynas, 1993, p. 6; Poderienė, 2004).

Adaptacijos sąvoka yra nevienareikšmė ir įvairiai traktuojama skirtingų mokslinių krypčių atstovų. Vieni autoriai, kalbėdami apie adaptaciją, šį procesą supranta kaip prisitaikymą, kiti - kaip pripratimą, dar kiti – kaip barjerą, kuris atsiranda, individui patekus į naujas gyvenimo sąlygas. Tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad adaptacija yra žmogaus prisitaikymas prie kintančių ar naujų socialinių, ekonominių, gamtinių gyvenimo sąlygų.

Vieniems vaikams adaptacinis laikotarpis praeina lengvai ir gretai, kitiems sukelia tam tikrų sunkumų. Adaptavimosi sunkumai dar gali būti įvardijami kaip dezadaptacija. Dezadaptacija – požymių, kurie kyla dėl sociopsichologinio ir psichofiziologinio vaiko statuso ir mokymosi situacijos reikalavimų neatitikimo, visuma (Rupšienė ir Kučinskienė, 2006). Dėl šių požymių yra sutrikdomas normalus vaiko funkcionavimas mokykloje, pasireiškiantis vaiko naujo socialinio vaidmens nepriėmimu, negebėjimu užmegzti prasmingų tarpasmeninių santykių, prasti moksleivio akademiniai pasiekimai. Kraštutiniu atveju dezadaptacija reiškia tai, kad vaikui mokytis toje mokykloje ar klasėje yra neįmanoma.

Mokinio adaptacijai mokykloje įtakos turi įvairūs psichologiniai, socialiniai bei pedagoginiai veiksniai. Kaip greitai ir sėkmingai mokinys prisitaikys prie naujos aplinkos pirmiausiai priklauso nuo jo asmeninių bruožų. Drąsūs, bendrauti linkę mokiniai greičiau užmezga santykius su kitais mokiniais ir taip palengvina savo adaptaciją.

Todėl labai svarbu mokyti mokinius kokybiškos tarpusavio sąveikos, stiprinti mokinio ir mokyklos santykių darną. Mokinys turi prisiimti naują vaidmenį, atitinkantį jo ir naujosios aplinkos pobūdį bei reikalavimus.

Mokiniai kviečiami prisiminti savo patirtis, kai teko pradėti mokytis naujoje aplinkoje: iš darželio atėjus į pirmą klasę, iš pradinės mokyklos perėjus į penktą klasę, galbūt perėjus į naują mokyklą.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) Mokymosi aplinkos kaita;
2) Adaptacijos keliami iššūkiai;
3) Patarimai naujokui.

1) Mokymosi aplinkos keitimas vyksta dėl objektyvių (absoliuti dauguma mokinių privalo pereiti iš vienos mokymosi pakopos į kitą, kartu ir į kitą mokyklą) ir subjektyvių (pvz., kokybiško ugdymo siekiai, specifiniai mokymosi poreikiai) priežasčių.

2) Mokiniams pereinant iš vienos ugdymo pakopos ar iš vienos ugdymo įstaigos į kitą, aktualia tampa adaptacijos problema ir jos keliami iššūkiai. Mokiniai aptaria, kaip svarbu patenkinti savo poreikius (psichologinius, socialinius, didaktinius) naujoje aplinkoje. Aiškinasi, kaip sėkmingiau galima tai padaryti. Užduotis „Sveikas atvykęs!“ leidžia aptarti mintis ir jausmus, kurie gali kilti naujokui, bei nurodyti konkrečius žingsnius lengvesnei jo adaptacijai.


Atliekama skaitmeninė užduotis „Tinka ar ne?“, kuri mokiniams primins, kokios mintys sukelia, išlaiko ir valdo jų elgesį bei padeda pasiekti išsikeltų tikslų. Didesnė mokinių motyvacija prisideda prie sėkmingos jų adaptacijos.

Užduotis: Tinka ar ne?


Atliekama skaitmeninė užduotis „Savybės ir įgūdžiai“ leis mokiniams įsivertinti, kokios jų turimos asmeninės savybės ir įgūdžiai prisidėtų prie sėkmingos jų adaptacijos, o kurias jie dar galėtų pastiprinti.

Užduotis: Savybės ir įgūdžiai


3) Potemėje „Patarimai naujokui“ kartu su mokiniais ieškoma atsakymų, kaip įveikti baimę naujai aplinkai ir nepažįstamiems žmonėms. Užduotyje „Naujokai, pirmyn!“ mokiniai ieško atsakymų į klausimus, kaip padėti naujokui pritapti naujame kolektyve.


Skaitmeninė užduotis „Emocijų žvejyba“ skirta mokiniams priminti, kad, išgyvenant adaptacijos procesą, esame priversti išeiti iš savo komforto zonos, todėl labai svarbu neprarasti emocijų balanso.

Užduotis: Emocijų žvejyba


Pamokos refleksijai rekomenduojama atlikti užduotį „Įvairovės svogūnas“, kuri per praktinę veiklą leidžia mokiniams pamatyti vienas kito skirtumus ir suprasti, iš kur jie kyla.

Pritaikymas

Dailės ir technologijų pamokose mokiniai gali sukurti plakatą „Labas, Naujoke!“, kuriame atsispindėtų (piešiniais, simboliais, karpiniais ir pan.) pamokoje išgirsti ar išdiskutuoti patarimai galimam naujokui arba ką tik naujai suformuotai visai mokinių klasei.

Muzikos pamokoje mokiniai (individualiai arba grupėse) gali sukurti trumpą palaikymo dainelę galimam naujokui arba ką tik naujai suformuotai visai mokinių klasei, kurios tekste, priskirtuose judesiuose atsiskleistų pamokoje išgirsti ar aptarti patarimai.

 

Refleksija

Atliekama žaidybinė užduotis „Įvairovės svogūnas“.

Pokalbis, diskusijos, darbas grupėse.

 

Užduotis „Įvairovės svogūnas“

 

Tikslas – padėti mokinimas pamatyti vienas kito skirtumus ir suprasti, iš kur jie kyla.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 10–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 15 min.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): erdvė, kurioje galima laisvai judėti.

 

Užduoties atlikimo eiga

  1. Dalyviai paprašomi suformuoti vidinį ir išorinį ratą (stovėdami, kaip svogūno sluoksniai), žmonės atsisuka vienas į kitą veidu ir sudaro poras.
  2. Kiekviena pora turi surasti (labai greitai) vieną dalyką (įprotį, požymį, kilmę, požiūrį), kuris jiems bendras, ir rasti jam kokį nors išraiškos būdą (galite leisti laisvai patiems sugalvoti arba nuspręsti kiekvieną kartą skirtingą: „padainuokite dainą“, „suvaidinkite pantomimą“, „sukurkite dviejų eilučių eilėraštį“, „išreikškite tai kokiais nors garsais“, „išreikškite tai simboliu“).
  3. Kai tai atliekama, išorinis svogūno sluoksnis pajuda į dešinę ir taip susidaro nauja pora, kuri vėl turi surasti panašumą ir jį išreikšti. Jie taip pat gali nurodyti panašumų rūšį (mėgstamas valgis, kažkas, ko nemėgstu mokykloje, šeima, muzika), einant vis „giliau“ į savo svogūnus.
  4. Poros gali keistis daug kartų, kol ratas bus apeitas (tai priklausys nuo grupės dydžio). Daug sunkesnis variantas bus ieškoti poroje skirtingumų ir bandyti išreikšti, kaip jie vienas kitą papildo (arba surasti išraišką/situaciją, kur būtų integruotas ir skirtingumas ir papildymas).

Stebėsena. Mokytojas skatina mokinius būti aktyvius ir drąsiai išsakyti jiems kylančias mintis laikantis pagarbos vienas kitam principų.
 

Vertinimas ir aptarimas. Galima diskusija šiais klausimais:

  • Kurie panašumai/skirtumai mus nustebino? Iš kur jie kyla?
  • Kiek mūsų skirtingumai gali papildyti vienas kitą?
 

Užduotis „Naujokai, pirmyn!“

 

Tikslas – aptarti adaptacijos naujoje mokymosi aplinkoje būdus, naudojant „dūzgiančių grupių“ metodą.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 4–24 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 35 min.
 

Reikalingos priemonės: A3 formato lapai ir rašikliai grupėms.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): erdvi patalpa, kurioje kelios grupės galėtų dirbti netrukdomos.
 

Užduoties atlikimo eiga

I etapas - užduoties paaiškinimas (iki 10 min.)
Mokytojas informuoja, jog mokiniai dirbs naudodami „dūzgiančių grupių“ metodą. Trumpai pristatomi darbo principai: grupei užduodamas klausimas, į kurį grupė turi vieningai atsakyti. Atsakymo aptarimui ir suformulavimui skiriamos 5 min. Savo atsakymą grupė užrašo popieriaus lape.

 

Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 4 narius. Lentoje užrašomas klausimas: „Ką naujokas turi daryti pirmąją savaitę mokykloje, kad sėkmingai pritaptų?“.

 

II etapas (3–5min.)

Mokiniai „dūzgia“ grupėse, savo atsakymus užrašo lape. Mokytojas informuoja mokinius apie laiko limitą.

 

Kaip kitaip galima organizuoti užduotį?

Mokytojas lapeliuose gali surašyti skirtingus klausimus, kuriuos grupės išsitraukia burtų keliu. Jeigu klasėje „dūzgiančių grupių“ metodas taikomas ne pirmą kartą, galima grupes įpareigoti savo rezultatus pristatyti viešai.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi grupių darbą, stebi, ar visi mokiniai įsitraukia į grupių darbą, ar laikomasi laiko reglamento.
 

Vertinimas. Taikomas formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys suteikiamas žodžiu. Grupėse drauge dirbę mokiniai taip pat gali išsakyti darbo grupėje privalumus ir trūkumus.
 

Aptarimas (20 min.). Pasibaigus užduoties laikui, aptariami kiekvienos grupės rezultatai. Lentoje užrašomi mokinių suformuluoti patarimai.

 

Aptariant užduoties rezultatus, mokytojas pabrėžia, kad prisitaikymas naujoje aplinkoje yra labai svarbus žmogaus karjerai.

 

Užduotis „Sveikas atvykęs!“

 

Tikslas – padėti naujokams jaustis laukiamiems ir jaukiai naujoje mokyklos aplinkoje.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 55 min.
 

Reikalingos priemonės: popierius ir rašikliai, vardų kortelės arba lipdukai.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai):
 

Užduoties atlikimo eiga

I etapas (iki 3 min.)
Paaiškinkite mokiniams, kad šiandienos pamoka skirta padėti sau patiems tapti sėkmingais naujokais. Paklauskite mokinių, kaip jie jautėsi prieš ateidami į mokyklą? 
Leiskite trumpai padiskutuoti. Pasirūpinkite vardų kortelėmis arba lipdukais, kad visiems mokiniams būtų lengviau įsiminti vienas kito vardus.

 

II etapas (iki 15 min.)
Diskusijos mažose grupėse:

  • Su kokiais iššūkiais susidūrėte, pradėję mokytis naujoje mokykloje?
  • Kokie patarimai šiuo metu jums pasirodytų svarbiausi (kaip susirasti draugų; kaip įsitraukti į mokyklos veiklas ir pan.)?
  • Kokie dalykai jums jau patinka šioje mokykloje?

III etapas (iki 20 min.)

Ekskursija po mokyklos erdves: išdalinkite kiekvienai mokinių grupei po mokyklos planą. Pasiūlykite mokiniams apsilankyti svarbiose mokyklos vietose, pavyzdžiui: valgykloje, sporto salėje, bibliotekoje, karjeros specialisto (psichologo, socialinio darbuotojo ir pan.) kabinete... Ekskursijos metu mokiniai turi fiksuoti, kokius objektus (per duotą laiką) jiems pavyko surasti, kokius klausimus uždavė ten sutiktiems žmonėms, kodėl tie klausimai jiems buvo svarbūs.
 

Stebėsena. Mokytojas stebi mokinių įsitraukimą į jo organizuojamas (darbą grupėse ir ekskursijoje) veiklas. Siekia, kad į užduočių atlikimą įsitrauktų visi grupės mokiniai. Ekskursijos metu galima organizuoti mokinių konsultavimą ir stebėsena (vaizdo skambučių pagalba), užduoti mokiniams tikslinius nukreipiamuosius (ar mokinių komandą pastiprinančius) klausimus.
 

Vertinimas. Formuojamasis vertinimas, sudarantis galimybę mokiniams pajusti, kad jų pačių aktyvumas ir geranoriškumas adaptacijos laikotarpiu yra labai svarbus. Užduotyje dalyvavusiems mokiniams galima įteikti nedidelius prizus su mokyklos simbolika.

 

Aptarimas (iki 20 min.). Mokiniams susirinkus į klasę, aptarkite jų darbo grupių (klasėje ir ekskursijos metu) rezultatus. Išsiaiškinkite čia ir dabar jiems kylančius klausimus.
Galimi klausimai diskusijos vystymui:

  • Kokie mokinių konkretūs lūkesčiai šiems mokslo metams?
  • mokiniai suprato šio pratimo metu? Kas jiems pasirodė prasminga?

Klasės valandėlės metu galima mokiniams pasiūlyti sukurti tvirtą bokštą iš vienkartinių popierinių puodelių, bet, dirbdami grupėse, jie tai turi padaryti užrištomis akimis. Ši užduotis mokinius privers pasijusti naujai jiems jau įprastame kolektyve, stiprins jų bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius.

  • 2-3 sakiniais savais žodžiais paaiškina kas yra adaptacija.
  • Aptaria, kodėl adaptacija yra svarbi ir kokie veiksniai gali ją paveikti (pvz. nauja aplinka, skirtingi žmonės, jų elgesys ir pan.).
  • Pateikia 2-3 praktinius patarimus, kaip geriau prisitaikyti prie naujos aplinkos.

Trumpas animacinis filmas „Kilmė“, kuriame pasakojama apie du dievus – Saulės dievą ir Vandens deivę, kurie varžosi dėl augančio augalo puoselėjimo.

Du dievai - Saulės dievas ir Vandens deivė, manė, kad kiekvienas jų yra svarbesnis augalui augti, todėl ėmė rodyti savo galias tol, kol augalas, nepajėgus atlaikyti jų stichijų, ėmė nykti. Netrukus dievai tai suprato ir, gelbėdami augalą pripažino, koks svarbus jų bendradarbiavimas, kad be jo niekas negali užaugti. Mokinio sėkmingai adaptacijai svarbus aplinkinių bendradarbiavimas, o ne konkurencija.

Origin | CGI Animated Short Film | The One Academy:

nuoroda

Filmuko peržiūra ir aptarimas galimas tiek su mokiniais pamokų ar klasės valandėlių metu, tiek klasės tėvų susirinkimų diskusijoms.

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: