Žmogaus sprendimų priėmimo procesas yra įvairialypis procesas, kuriam būdingas subtilus ir sudėtingas vyksmas per racionalumo ir emocionalumo etapus (Damasio, 2006). Karjeros sprendimai priimami pereinamųjų laikotarpių metu – pasikeitus mokymosi sistemos sritims. 5–8 klasės mokiniai jau yra susidūrę su dviem pereinamaisiais laikotarpiais. Pirmasis karjeros perėjimo laikotarpis yra nuo 6 iki 11 metų. Šiuo metu vaikai labai susidomi karjeros informacija, ją vertina kritiškai. Antras pereinamasis laikotarpis vyksta tarp 12 ir 14 metų. Mokiniai šiuo laikotarpiu jau tikslingai planuoja tolesnį mokymąsi, tyrinėja galimybes ir kaupia daug informacijos. Kuo labiau įvairialype informacija yra pagrįsti sprendimai – tuo didesnė vidurinio ir povidurinio išsilavinimo sėkmė. Šios sėkmės esminė prielaida – kuo tikslesnė navigacija pereinamuoju laikotarpiu, prasmingas tyrinėjimas ir kuo įvairesnė patirtis (Lapan ir kt., 2016; Gati ir Kulcsár, 2021).

Pagrindinė šios temos mintis – karjeros sprendimus priimame nuolat: kai apsisprendžiame dėl vieno karjeros žingsnio (pavyzdžiui, tolesnių studijų srities), sprendimą įvykdome ir tikriname jo teisingumą vis iš naujo, o kai prieiname kitą karjeros kelio etapą – priimame naują sprendimą. Visą tą laiką iš tiesų klausome savo širdies ir proto (Damasio, 2006; Lerner ir kt., 2015).

Sprendimo priėmimas – dažniausiai sąmoningi, nuoseklūs ir tikslingi pažinimo veiksmai, lemiantys pasirinkimą tarp dviejų ar daugiau galimybių, t. y. alternatyvų (Bagdonas, Bliumas, 2019).

Karjeros sprendimas – tai mąstymo, emocijų ir valios padarinys, kai pagal tam tikrus požymius apsvarstome savo ateities tikslus ir renkamės geriausią galimybę (Andersen, Vandehey, 2011; Bagdonas, Bliumas, 2019). Karjeros sprendimo priėmimo esmė – surinktos informacijos analizės ir sintezės procesas, alternatyvų palyginimas ir galiausiai vienos iš jų pasirinkimas (Gati, Kulcsár, 2021).

Karjeros sprendimų priėmimas, reiškiantis išsilavinimo ar profesinės srities pasirinkimo procesą, yra pagrindinė raidos užduotis, tačiau šis procesas yra sudėtingas, ypač paaugliams (Gati, Kulcsar, 2021). Neuromokslininkų tyrimai (Damasio, 2006; Lerner ir kt., 2015) aiškiai rodo, kaip svarbu konsultuotis su savo emocijomis ir įsiklausyti į tai, kas vadinama nuojauta ir vidiniu balsu. Emocijos yra vienas iš trijų būtinų sprendimų priėmimo komponentų. Be jų neįmanoma priimti sprendimų. Jų poveikis pasireiškia per tris pagrindines sprendimo sritis: a) minčių turinį, b) minčių gilumo pokyčius ir c) numanomų tikslų turinį. Suprasdami ir suvokdami emocijas bei pasitikėdami jomis, galime priimti geriausius sprendimus (Lerner ir kt., 2015, Lent ir Brown, 2020).

Su mokiniais perskaitoma lietuvių liaudies pasakos „Senas kapšiukas“ ištrauka apie pasirinkimus kryžkelėje ir jos interpretacija, akcentuojanti sprendimo priėmimo laisvę ir atsakomybę, pabrėžiama, kad atsisakę spręsti patys netapsime tikraisiais savo gyvenimo kelio kūrėjais. Tai ir yra mokymosi priimti sprendimus prasmė.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) sprendimo samprata,
2) karjeros sprendimų sandara ir eiga,
3) sprendimo technikos.

1) Potemė „Sprendimo samprata“. Su mokiniais nagrinėjant sprendimo, kaip mąstymo veiksmo, pasirinkimo iš dviejų ar daugiau alternatyvų, variantų, sampratą primenama, kad ir pasirinkimas nieko nespręsti, irgi yra sprendimas arba jo atidėjimas. Paaiškinamas sprendimo proceso požymis – sąmoningumo laipsnis ir tikslingumas, pastebimas lyginant kasdieninio gyvenimo ir ilgalaikės perspektyvos sprendimus. Mokiniai kviečiami aptarti savo patirtį, prisiminti, dėl ko jau yra tekę apsispręsti. Kad suprastų savo sprendimus, mokiniai atlieka skaitmeninę užduotį „Mano sprendimai“.

Užduotis: Mano sprendimai

Atsisiųsti darbalapį (384.8 KB )

2) Potemė „Karjeros sprendimų sandara ir eiga“ nagrinėjama remiantis karjeros deimanto modeliu (Andersen, Vandehey, 2011).

Mokiniams paaiškinama, kad karjeros raidos ir sprendimo procesas apima dvi fazes: pirma, informacijos apie save, savo mokymąsi ir darbo, profesijų galimybes tyrinėjimo, kaupimo; antra, surinktos informacijos integravimo ir alternatyvų svarstymo ir atmetimo, kol išryškėja idealiai asmens karjeros vizijai tinkamas karjeros sprendimas.

Diagrama Karjeros deimantas – tai naudinga vaizdinė priemonė, parodanti, kad renkantis karjerą svarbus tyrinėjimo procesas. Deimanto pradžia rodo hipotetinį tašką, kuriame suvokiama reikmė priimti karjeros sprendimą, šiuo metu savęs suvokimas ir supratimas apie išorinį darbo pasaulį yra riboti. Mokiniams reikia parodyti, kad nėra prasmės bandyti pradėti kelionę nuo vidurio, kaip daro dauguma žmonių, ir atmesti įvairias galimybes. Svarbu susiformuoti karjeros viziją, tik tada svarstyti ir atmesti alternatyvas, kol išgryninamas karjeros sprendimas.

3) 5–8 klasės mokiniai turėtų mokytis ir sprendimo technikų. Potemėje „Sprendimo technikos“ mokiniai susipažįsta su trimis jų.

Mokiniams pirmiausia siūloma išbandyti bet kurioje gyvenimo srityje tinkamą „Už ir prieš“ techniką, kai reikia nuspręsti dėl vieno pasirinkimo. Mokiniai įvertins teigiamas ir neigiamas galimybių reikšmes, įvardys grėsmes, kiekvieno argumento svarumą, atliks skaitmeninę užduotį „Už ir prieš“.

Užduotis: Už ir prieš

Atsisiųsti darbalapį (110.9 KB )

Kita sprendimo technika moko pasirinkti pagal kriterijus. Mokiniai mokosi suprasti, kokie yra svarbiausi sprendimo kriterijai, ir kad toks svarstymas reikalauja daug laiko ir rimtos analizės, todėl ši technika netaikytina sprendžiant elementarius kasdienius klausimus. Atlieka skaitmeninę užduotį „Pasirinkimas pagal kriterijus“. Šią užduotį galima atlikti ir grupėje, ieškant sprendimo visai grupei aktualiu klausimu.

Užduotis: Pasirinkimas pagal kriterijus

Atsisiųsti darbalapį (118.1 KB )

Skaitmeninė užduotis „Skirtingi sprendimo kriterijai“ moko susidaryti išsamų sprendimo kriterijų sąrašą, kaip prielaidą priimant kuo tikslesnį ir labiausiai lūkesčius atitinkantį sprendimą.

Užduotis: Skirtingi sprendimo kriterijai

Atsisiųsti darbalapį (147.4 KB )

Galima atlikti užduotį „Gyvenimo tikslų įvairovė“, leidžiančią mokiniams bendrai diskutuoti apie tikslus ir jų prasmingumą.

Pokalbis, diskusija, darbas grupėmis, vaidmenų žaidimai.

Temą „Su karjera susiję sprendimai“ galima integruoti į klasės valandėlę, dorinio ugdymo (etikos) pamokas.

Užduotis „Sąmoninga pauzė“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę gebėti pasirinkti elgesio būdą, pajutus įtampą ją įveikti.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 5 min.
 

Reikalingos priemonės: gerai išvėdinta patalpa.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): įprasta klasės aplinka.
 

Užduoties atlikimo eiga

3 min. Mokytojas sako:
 

Išbandyk sąmoningos pauzės metodą: kai pradėsi jausti įtampą arba kai tiesiog reikės šiek tiek susikaupti, ženk du žingsnius: pirma, padaryk 10–15 sekundžių pauzę ir pajusk, kaip įkvepi ir iškvepi. Antra, mintyse atsakyk sau: kurią savo charakterio stiprybių dabar panaudosiu?
 

Aptarimas (2 min.). Kartu su mokiniais atsakoma į klausimus:

• Kokią savo charakterio stiprybę prisiminei?
• Kaip dar galima sau padėti įveikti nerimą, kada reikia priimti sprendimus dėl savo karjeros ateities?

Neformalaus ugdymo aplinkos yra palankios diskusijai apie savo elgesį susidūrus su karjeros sprendimo priėmimo sunkumais, 5–8 klasės mokiniams suteiktų platesnę perspektyvą, kaip galima naviguoti tarp daugybės pasirinkimo galimybių, atsakingai rinktis ir vadovautis savęs pažinimu.

• Apibūdina asmeninės vizijos ir gyvenimo tikslų sampratas.
• Svajoja ir modeliuoja savo ateities viziją.
• Įvardija 3-5 gyvenimo sritis.
• Išvardija 5 tikslų formulavimo principus.
• Formuluoja savo gyvenimo tikslus ir numato jų siekimo veiksmus.

Sprendimų strategijos (anglų kalba):
Decision-Making Strategies

Atsakingas sprendimų priėmimas (anglų kalba):
Teenagers and Responsible Decision Making