Tikslas

Padėti mokiniams formuotis gebėjimus rasti, sisteminti ir saugoti sau aktualią informaciją apie darbus, profesijas ir mokymosi galimybes, pasirenkant saugius ir patikimus šaltinius.


Mokinio pasiekimai

Geba rasti, sisteminti ir saugoti karjeros informaciją, palyginti įvairius karjeros informacijos šaltinius, jų patikimumą.

Profesinės tapatybės raida, prasidėjusi nuo vaikystės, paauglystėje tampa vis detalesniu susivokimu, kokio gyvenimo trokštama. Kad paaugliai galėtų rinktis, jiems svarbu turėti tinkamų vidinių ir išorinių išteklių; aukštas saviveiksmingumo ir profesinio smalsumo lygis, taip pat geresnis darbo ir deramo darbo sampratos vaizdavimas ir perteikimas galėtų padėti šiuolaikiniams paaugliams planuoti ateitį.

Profesinis smalsumas skatina asmenį pažinti profesijas, tyrinėti aplinką, sužinoti informaciją apie save ir rasti šių aspektų atitikimo taškus, susijusius su interesais (Burton, Revell, 2018). Profesinis (karjeros) smalsumas – troškimas tyrinėti profesijų įvairovę ir informaciją apie darbus, atvirumas naujam patyrimui siekiant pasirinkti karjerą. Todėl tai svarbus ugdymo karjerai aspektas, nes jis leidžia asmenims įžengti į darbo pasaulį atidžiai išanalizavus savo nuostatas ir darbo pasiūlymus. Profesinio smalsumo stoka gali lemti, kad mokinys susidarys tikrovės neatitinkantį darbo vaizdą (Savickas, 2013), susiformuos siaurą savęs, darbo ir galimų darbo scenarijų akiratį (Zammitti, Magnano, Santisi, 2020). Šiai rizikai išvengti svarbu skatinti tiriamąjį paauglių požiūrį į karjeros informaciją (Patton, Porfeli, 2007). Karjeros informacija – įvairialypė informacija apie profesijas, studijas ir įsidarbinimo galimybes , t. y. situacijas ar palankias aplinkybes, kai yra įmanoma daryti tai, ką žmogus nori daryti. Smalsumas su kritiniu mąstymu virsta karjeros kritiniu tyrinėjimu, keliant įvairias hipotezes, ieškant pagrįstų išvadų.

Karjeros informacijai rasti ir sisteminti reikia mokinius skatinti taikyti sisteminamąsias skaitymo strategijas. Paieška bus sėkminga su 3 įgūdžiais: paieškai taikyti pagrindinius žodžius, skaityti peržvelgiant ir atrenkant; tekste pastebėti ir išryškinti, pabraukti pagrindinę mintį. Taigi prasminga pasiūlyti mokiniams instrumentus: skaitymo užrašus, konspektus, dienoraštį, citatų rinkinius, grafines tvarkykles – lenteles ar schemas, skaitmenines skaitykles, kuriose tekstą pagal individualius poreikius galėtų žymėti ir kitaip pertvarkyti kiekvienas mokinys sau patogiausiu ir priimtiniausiu būdu, kad rastų reikalingą informaciją, pasižymėtų ją sau aiškia forma. Anot G. Petty, (2008), kuo tema abstraktesnė, tuo svarbiau ją pateikti vaizdu.

Grafinės tvarkyklės taikomos gana retai (Augustinienė, Simonaitienė, 2020) dėl jų naudos ir vertės neatpažinimo. Informacijos tvarkymo modelis taikant įvairias tvarkykles yra prasmingas, jį reikėtų aktyviau naudoti praktikoje ir mokinius mokyti jas naudoti. Grafinės tvarkyklės įvairaus amžiaus mokiniams padeda suprasti ir struktūruoti mokymosi medžiagą, išskirti svarbiausią informaciją, idėjas, suprasti santykius, ryšius, prisiminti svarbiausius dalykus (Petty, 2008).

Venno schema – tai vienas iš grafinių mokomosios informacijos tvarkymo ir mokymosi metodų, kuriuo mokiniai gali papildyti savo užrašus. Ši schema susideda iš vieno, dviejų ar daugiau susiliečiančių ir / ar susikertančių apskritimų, rėmelių, stulpelių ir pan. Naudojama subjektams, objektams, reiškiniams, idėjoms ir kt. išryškinti, atrinkti, palyginti, ieškant bendrų sąlyčio taškų ar kontrastų (Buehl, 2004).

Mokymosi dienoraščio rašymas – tai puikus būdas fiksuoti klasėje ar mokykloje patirtus įspūdžius, jausmus ir nuomones (Buehl, 2004). Jame galima saugiai jaučiantis išreikšti ir atskleisti emocinį mokymo aspektą bei pastangas analizuoti ir apmąstyti savo veiklą. Prie dienoraštyje išdėstytų minčių galima grįžti vėliau – po kelių dienų, savaičių ar mėnesių ir įvertinti mokymąsi, palyginti, kaip pasimokius pasikeitė dalyko supratimas.

Mokymosi dienoraštis skatina mokinius apmąstyti, ko ir kaip mokosi, ir tai laisvai aprašyti. Dienoraštis gali būti rašomas klasės darbų sąsiuvinyje, atskirame lape ar sąsiuvinyje, galibūti taikomas mokant visų dalykų ir tinka visų klasių mokiniams. (Buehl, 2004; Pollard A. ir kt., 2002.).

Ši tema yra galimybė mokiniams pakartoti, kas yra patikima informacija, ir toliau ugdyti vertybinę nuostatą, kad naudotis informaciniais šaltiniais ir technologijomis reikia saugiai, atsakingai ir teisėtai.

Pamokos pradžioje rekomenduojama aptarti mokinio knygos paveikslėlį, vaizduojantį keliauninkus, kurie atkasa lobių skrynią. Mokiniai kviečiami pažvelgti į paiešką kaip į atkaklumo reikalaujantį procesą, kur esminės detalės atskiriamos nuo pašalinių, nesvarbių.

Atsakoma į klausimus: Kaip manai, ar norėdami atkasti paslėptą lobį, keliauninkai skaičiavo smėlio saujas, akmenėlius, šakeles? Rask užuominą, kaip jie sužinojo, kur ieškoti paslėpto lobio? Kokios asmens savybės jiems padėjo ieškoti?

Tema nagrinėjama kartu atliekant užduotis, žiūrint vaizdo medžiagą ir ją aptariant, naršant po informacinius portalus ir perfrazuojant informaciją įvairiomis grafinėmis ir užrašų formomis. Temos nagrinėjimo nuoseklumas grindžiamas šiomis potemėmis:
1) karjeros informacijos paieška,
2) karjeros informacijos patikimumas,
3) karjeros informacijos sisteminimas ir saugojimas,
4) mokiniui aktuali informacija apie mokymosi ir darbo galimybes.

1) Su mokiniais aptariant karjeros informacijos paiešką, pirmiausia akcentuojama, kad smalsumas yra svarbus išteklius karjeros tyrinėjimui ir sėkmei.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Profesinis smalsumas“, kuri leidžia įsivertinti karjeros tyrinėjimo prielaidas, formuotis aktyvią ir atvirą naujoms žinioms nuostatą, požiūrį, kad profesinis smalsumas yra ir charakterio vertybė. Mokytojai turi pasikalbėti su žemus įverčius gavusiais mokiniais, nesmalsūs asmenys linkę nepasitikėti savimi ir žemai save vertinti. Jiems padėtų mokytojo padrąsinimas ir kvietimas sukaupti drąsą eiti ten, kur veda širdis, ieškoti naujų žinių, net jei ir reiktų įveikti nerimą. Būtina bendradarbiauti ir su pagalbos specialistais. Klausimyną galima taikyti ir po kurio laiko ar kitais metais, stebėti dinamiką.

Užduotis: Profesinis smalsumas


Toliau pirmoji potemė nagrinėjama primenant mokiniams karjeros informacinių šaltinių 3 grupes ir atskleidžiant, kaip karjeros informacija susijusi su karjeros galimybėmis. Atlikdami skaitmeninę užduotį „Rask aukso grynuolį“ mokiniai gauna progą išlavinti informacijos atrankos gebėjimus, teksto skaitymą pritaikyti informacijos tvarkymo gebėjimams ugdyti, turtinti karjeros kompetencijų dalykinį žodyną: 1) informacijai atrinkti taikys pagrindinius (reikšminius) žodžius, 2) taikys skaitymo strategiją „peržvelgiu ir įsigilinu“; 3) tekste pastebės ir išryškins pagrindinius žodžius, pagrindinę mintį. Prieš šią užduotį mokiniams sudominti ir pademonstruoti, kad yra įvairių informacijos šaltinių, siūloma parodyti iki 2 min. trukmės vaizdo įrašus iš Atostogos kaime.lt projekto medžiagos.

Užduotis: Rask aukso grynuolį


3) Potemė apie karjeros informacijos sisteminimą ir saugojimą paaiškina, kaip sisteminti ir kur saugoti informaciją. Skaitymo užrašai, santraukos, citatų rinkiniai, grafinės tvarkyklės (lentelės ar schemos) yra pristatomos kaip patogios formos informacijai tvarkyti, svarbiems dalykams išskirti. Išsamiau mokiniai susipažįsta su Venno schema ir mokymosi dienoraščiu.

Pritaikymas

Gebėjimą atrinkti ir sisteminti pagrindinę informaciją apie profesiją mokiniai pritaikys, atlikdami skaitmeninę užduotį „Mano atradimai apie karjeros galimybes“. Užduotį galima atlikti ir poromis, kad būtų lengviau. Informacijos sisteminimas reikalauja naudoti kelis informacijos blokus ir skirtingomis formomis sisteminti. Pirma, reikia nuosekliai derinti skaitymą informacijos portale su skaitymo užrašais ir karjeros galimybių atranka pagal tris sritis (informacija apie profesijas, informacija apie mokymosi galimybes, informacija apie darbo galimybes). Galiausiai informaciją glaudinti ir vizualizuoti Venno schema. Kad mokiniai bendradarbiautų, svarbu skatinti vienas kitam padėti ir išsakyti palinkėjimą pasiekti savo svajones.

Galima atlikti kūrybiškumą ir bendradarbiavimą skatinančią užduotį „Profesijos koliažas“.

 

Refleksija

Atliekama skaitmeninė užduotis „Mokymosi dienoraštis“, kurios tikslas – apibendrintai fiksuoti klasėje ar mokykloje patirtus įspūdžius, jausmus ir nuomones, apmąstyti, kaip pasikeitė mokinių supratimas apie karjeros informaciją, savo gebėjimus ją rinkti ir sisteminti.

Užduotis: Mokymosi dienoraštis

Pokalbis, diskusija atsakant į klausimus, darbas individualiai, grupėse, refleksija.

 

Užduotis „Profesijos koliažas“

 

Koliažas – tai paveikslas, darbas, mozaika, sukurta asmens ar grupės narių.
 

Tikslas – kūrybiškai pateikti informaciją apie pasirinktas karjeros galimybes.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 7–12 mokinių (klasė dalijama į dvi ar tris grupeles).
 

Užduoties atlikimo laikas: apie 30 minučių.

 

Reikalingos priemonės: koliažui naudojamos įvairios, pasiekiamos, nesudėtingos priemonės: popierius, pieštukai, seni žurnalai, laikraščiai, atvirukai, klijai, žirklės ir kt.

 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai judėti.
 

Užduoties atlikimo eiga

 

Pirmasis etapas. Namų darbas

Mokytojas skiria namų darbą: „Kitam mūsų susitikimui turite atsinešti popieriaus, pieštukų, senų žurnalų, laikraščių, atvirukų, klijų, žirklių ir kt.“

 

Antrasis etapas – koliažo kūrimas
Mokiniams pateikiama užduotis vizualizuoti, kaip jie sužino apie vienos pasirinktos karjeros (profesijos) galimybes. Grupelėse per 30 min. jie turi padaryti koliažą, t.y. paveikslą, kuriame galima panaudoti iškarpas, piešti ir bet kokia kita forma pristatyti pasirinktą karjerą (profesiją) ir informacijos apie ją šaltinius. Mokiniams baigus, pedagogas prašo, kad kiekviena grupelė sugalvotų koliažo pavadinimą.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip mokiniai įsitraukia veiklas, patys dalyvauja šiame procese.
 

Vertinimas. Grįžtamasis atsakas teikiamas žodžiu aptariant mokinių darbus ir garsiai įvardijant, kokios karjeros galimybės atspindėtos. Vengiama vertinti kūrinio atlikimo meniškumą, nes tai nėra užduoties tikslas.
 

Aptarimas. Aptarimas organizuojamas susėdus ratu. Grupelių koliažai pakabinami ant sienos ir pristatomi jų pavadinimai bei tai, ką norėjo jais pasakyti. Mokiniai atsako į klausimą: Ką naujo sužinojote?

Ekskursija į mokyklos biblioteką, darbo biržą, edukacinės kelionės susipažinti su amatais (pavyzdžiui, pagal amatų internetinės svetainės polapį "Amatų kelias" ir 

 Lietuvos amatų ir UNESCO objektų gidas"), peržiūrėti kai kuriuos vaizdo pasakojimus apie 30 amatų Lietuvos tradiciniai amatai.

  • Apibūdins karjeros informacijos sisteminimo būdus.
  • Paaiškins informacijos šaltinio patikimumo, saugumo požymius.
  • Įvardys būdus informacijai apie karjerą saugoti.
  • Geba bent iš 2 šaltinių sisteminti informaciją apie savo svajonių darbą, taikydami užrašų ir grafinio vaizdavimo metodus.

Profesijos pasirinkimo testas mokiniams: Nuoroda

Testas „Ar mąstai kritiškai?“: Nuoroda

Testas „Ar esi saugus internete“: Nuoroda

Skaidrumo ataskaita įvedus svetainės adresą: Nuoroda

Darbo skelbimai ir paieška pagal raktinius žodžius (darbai ir atlyginimai (miestas, darbo sritis, atlyginimas)): Nuoroda

Paieška pagial profesijų pavadinimus, profesijų aprašai (tikslas, profesijai reikalingos asmeninės savybės (interesai, vertybės, gebėjimai) ir kita): Nuoroda

Profesijų aprašai: Nuoroda

Vaizdo pasakojimas apie 30 amatų: Nuoroda

Edukacinės kelionės susipažinti su amatais: Nuoroda ir Nuoroda ir Nuoroda

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: