Tikslas

Sudaryti sąlygas mokiniams pažinti asmenines savybes, vertybes, interesus ir gabumus, priimti ir kūrybingai realizuoti save.


Mokinio pasiekimai

Pažins savo savybes, vertybes, interesus ir gabumus. Bus savimi, priims ir kūrybingai realizuos save.

Palaikanti socialinė aplinka gali būti puiki pagalbininkė įveikiant stresą bei su juo susijusias sveikatos problemas (Graham, 2011). Tai, kaip mums pavyksta valdyti santykius su kitais, gali nepaprastai stipriai lemti mūsų gebėjimą patirti gyvenimo pilnatvę (Seligman, 2002). Vienatvė žmonėms gali sukelti sensorinę deprivaciją (jutimų stygių), o ši – plėtotis iki depresijos. Taigi, net ir šiuolaikiniam žmogui „kokybiškas gyvenimas“ – gyvenimas tarp žmonių, su žmonėmis, nors mūsų laikais suaugę žmonės labiau kliaujasi ne instinktais, o žiniomis (Rath, 2010).

Kai žmogus apmąsto įsimintiniausius gyvenimo įvykius, patirtis, išgyvenimus, jiems visiems dažniausiai bendra tai, jog šios patirtys susijusios su kitais žmonėmis, jose dalyvauja koks nors „svarbus kitas“ – artimasis, draugas, mylimasis. Taigi geriausiuose mūsų gyvenimo patyrimuose atsispindi mūsų socialiniai ryšiai, santykiai su kitais žmonėmis (Csikszentmihalyi, 1990).

Socialiniai ryšiai yra svarbūs karjerą kuriančiam žmogui. Ugdant mokinius karjerai būtina supažindinti juos su socialinių vaidmenų, ryšių ir tinklų sampratomis, skatinti mokinius atsakingai kurti savo socialinius tinklus.

Socialiniai ryšiai – žmonių tarpusavio priklausomybė, atsirandanti dėl įsisąmonintų ar neįsisąmonintų, neišvengiamų ar atsitiktinių, organizuotų ar savaime atsirandančių socialinių santykių ir socialinės sąveikos. Apima mainus, bendradarbiavimą, lojalumą, draugystę, priešiškumą, konfliktus ir kita. Socialiniai ryšiai nereiškia dalyvių (socialinių veikėjų) tarpusavio supratimo ar vienodo požiūrio į tam tikras situacijas, tai yra, jie nebūtinai turi būti nekonfliktiniai ar simetriški (Česnutytė, 2019).

Tarpusavio santykių tarp individų sistema, siejanti juos tarpusavyje skirtingo intensyvumo ir artimumo ryšiais, apibrėžiama kaip socialinis tinklas (Morris, 2012).

Socialinių tinklų nariai glaudžiai tarpusavyje susiję tarpasmeniniais ryšiais (pvz., giminystė, draugystė) ir ekonominiais, politiniais, socialiniais santykiais. Dažniausiai skiriami du socialinių tinklų tipai: grįsti stipriais ir silpnais ryšiais. Stipriais ryšiais grįstiems socialiniams tinklams būdinga didelis tarpusavio pasitikėjimas, neformalumas, tiesioginis ryšys, parama. Silpnais ryšiais grįsti socialiniai tinklai yra lankstūs, įtraukia daug įvairių dalyvių, tokie socialiniai tinklai itin naudingi informacijai gauti ir skleisti. Informacinių technologijų, ypač interneto, sklaida kuria vadinamąją socialinę tinklaveiką be erdvės ir laiko apribojimų (Butkevičienė, 2021).

Pamoką pradėti galima nuotraukų peržiūra. Mokytojas atsineša nuotraukų albumą, atspindintį įvairiausių žmonių skirtingus amžiaus tarpsnius ir gyvenimo akimirkas. Jei klasėje mažiau mokinių, visi gali susėsti ratu ir kartu apžiūrėti nuotraukas. Jei klasėje yra daugiau mokinių, nuotraukas galima demonstruoti ekrane (persikėlus jas į ppt, prezi, Canva ar kitas demonstracines erdves). Žiūrint nuotraukas, aptariamos užfiksuotos gyvenimo akimirkos, emocijos, nuotraukų herojai.

Po kiek laiko lentoje užrašoma (arba demonstruojama ekrane) citata: „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko lašo medaus“ (A. A. Milne „Mikė Pūkuotukas“).

Mokinių klausiama: „Kaip suprantate šią citatą?“ Mokiniams pasisakius, pranešama pamokos tema – „Mano socialiniai ryšiai“.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas šiomis potemėmis:
1) socialinių ryšių įvairovė;
2) socialinių vaidmenų kaita žmogaus gyvenime;
3) socialinis tinklas kuriant karjerą.

 

1) Aptariant potemę „Socialinių ryšių įvairovė“ mokiniai analizuoja socialinius ryšius, jų svarbą asmenybės augimui ir tobulėjimui. Rekomenduojama pažaisti žaidimą „Klasės fotografija“, kuris sudarys mokiniams sąlygas analizuoti ir giliau pažinti savo mokymosi grupę (klasę) kaip artimos socialinės aplinkos dalį.

Užduotis: Klasės fotografija


2) Nagrinėjant socialinių vaidmenų kaitą žmogaus gyvenime, kartu su mokiniai aptariama, kokius ir socialinius vaidmenis tenka atlikti skirtingais gyvenimo etapais. Mokiniams siūloma atlikti užduotį „Problemų sprendimas“, skirtą pastiprinti turimus ir mokytis naujų problemų sprendimo įgūdžių. Mokiniai aptaria, su kokiomis aktualiomis problemomis šiuo metu susiduria, ir ieško tinkamų tų problemų sprendimo būdų.

Užduotis: Problemų sprendimas


3) Gilinantis į potemę „Socialinis tinklas kuriant karjerą“, analizuojama, kokią įtaką žmogaus socialiniai vaidmenys turi jo asmeninio gyvenimo kokybei ir karjeros sėkmei. Diskutuojama, kodėl „gyvas“ bendravimas turi daugiau pranašumų nei virtualus. Aptariama, kokie pavojai kyla savo socialinį tinklą kuriant skubotai ir neapgalvotai.

Rekomenduojama atlikti užduotį „Socialinis tinklas“, kuri padės mokiniams geriau pažinti savo artimiausią socialinę aplinką ir jos dalyvius. Mokiniai įsivertins, kas jų aplinkoje juos tenkina, o ką norėtų tobulinti.

Užduotys „Tinklas“ (I ir II) sudarys mokiniams sąlygas dalyvauti grupinėje veikloje; remiantis mokinių išgyventa asmenine patirtimi, vaizdžiai ir įtaigiai atskleis socialinio tinklo esmę ir prasmę; mokiniai suvoks savo asmeninę atsakomybę už kuriamus ar puoselėjimus asmeninius santykius.

Užduotis „Mano ir kitų žmonių vertybės“, leis mokiniams išsiaiškinti savo ir kitų grupės narių vertybes; suprasti, kad panašios vertybės stiprina įvairių socialinių grupių ryšius ir užtikrina bendrą sėkmę.

Atliekamos skaitmeninės užduotys „Luko istorija“„Socialiniai ryšiai“, „Mano socialinis tinklas“.

Uždutis: Luko istorija

 

Užduotis: Socialiniai ryšiai

 

Užduotis: Mano socialinis tinklas

Pritaikymas

Tegul mokiniai prisimena 5 situacijas, kuomet jie nerimavo atsidūrę naujoje socialinėje aplinkoje.

Duokite mokiniams užduotį aprašyti jas, nurodant, pagal kokius požymius (jų elgesys, miego, valgymo, bendravimo ypatumai, veido išraiška, kūno kalba ir pan.) jie nusprendė, jog nerimauja. Pasitardami su namiškiais, mokiniai gali sugalvoti ir užrašyti, koks jų elgesys galėjo/galėtų padėti sumažinti kylantį nerimą kiekvienoje situacijoje.

 

Refleksija

Pamokos pabaigoje mokytojas padalina mokinius į grupeles po šešis.

Pusei sudarytų grupelių duodama užduotis: pasitarkite ir užrašykite visus būdus, kuriais galima stiprinti tarpusavio bendravimą ir kurti kuo geresnius santykius su savo socialinės aplinkos žmonėmis.

Likusioms grupelėms duodama užduotis: pasitarkite ir užrašykite visus būdus, kuriais galima silpninti tarpusavio bendravimą ir kurti kuo silpnesnius santykius su savo socialinės aplinkos žmonėmis.

Grupėms atlikus darbą ,mokinių mintys užrašomos lentoje ir aptariamos.

Diskusija, darbas grupėse, individualiai, refleksija.

Tema „Mano socialiniai ryšiai“ tinka integruotų pamokų dienai. Šią temą galima integruoti į dailės, užsienio kalbų, dorinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.

 

Užduotis „Problemų sprendimas“

 

Tikslas – mokytis problemų sprendimo įgūdžių; vėliau juos galima praktikuoti su savo mokiniais kasdienėje veikloje.
 

Tikslinė grupė – 5–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.

 

Užduoties atlikimo laikas: 35-45 min. (kuo didesnė mokinių grupė ir kuo jaunesni mokiniai, tuo daugiau reikia laiko.

 

Reikalingos priemonės: po rašiklį ir užrašų lapą kiekvienai grupei.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): klasėje mokinių suolai turi būti sustatyti grupėmis.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas suskirsto mokinius į mažas grupeles. Vienoje grupelėje gali būti 3–4 nariai.
 

Per 7–8 minutes mokytojas paprašo kiekvienoje mažoje grupelėje aptarti, su kokiomis aktualiomis problemomis šiuo metu susiduria mokiniai (pvz., negali išsirinkti, kokioje mokykloje nori mokytis po 8 klasės, nejaučia pasitenkinimo klasės gyvenimu, prastai sutaria su draugu ir pan.).

 

Per sekančias 10-15 minučių mokiniai išsirenka 1–2 problemas ir išanalizuoja jas, remdamiesi siūlomu modeliu:

 

1 žingsnis. Kokia yra problema? Užrašykite ją.

 

2 žingsnis. Kokie yra galimi sprendimai? Užrašykite visus sprendimus, kurie ateina į galvą, net ir kvailai atrodančius. Svarbiausia - paskatinti smegenis galvoti apie tai. Kai surašėte visus įmanomus sprendimus, pagalvokite dar šiek tiek – gal dar kas ateis į galvą.

 

3 žingsnis. Kokie yra antrame žingsnyje užrašytų sprendimų pliusai ir minusai?

 

4 žingsnis. Atidžiai nagrinėdami trečiame žingsnyje gautus atsakymus, nutarkite, kurį sprendimą verta išmėginti.

 

5 žingsnis. Rūpestingai suplanuokite žingsnius, kuriais būtų galima įgyvendinti pasirinktą sprendimą.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi grupelių darbą, esant poreikiui – konsultuoja, atsako į mokiniams kylančius klausimus, skatina į aktyvų grupių darbą įsitraukti visus diskusijoje dalyvaujančius mokinius, prižiūri, kad grupėse nebūtų tik 1-2 dominuojantys mokiniai.

 

Vertinimas. Formuojamasis: keliantis mokinių mokymosi motyvaciją, padedantis atskleisti jų darbo grupėje stipriąsias ir tobulintinas puses, leidžiantis mokiniams analizuoti esamus pasiekimus ar kylančias nesėkmes.

 

Aptarimas (5-7 min.). Paprašykite kiekvienos grupelės pasidalinti savo aptartomis problemomis ir siūlomais sprendimo būdais. Jei kitos grupelės turi pasiūlymų, gali juos irgi išsakyti.

 

Žaidimas „Klasės fotografija“


Tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams analizuoti ir giliau pažinti savo mokymosi grupę (klasę) kaip artimos socialinės aplinkos dalį.
 

Tikslinė grupė – 5-6 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15-30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: iki 15 min.
 

Reikalingos priemonės: specialių priemonių nereikia, tačiau įtaigiau ir įdomiau yra žaisti, jei naudojamas fotoaparatas (ar telefonas) arba jei yra galimybė projektuoti fotografiją ekrane.

 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): kuo erdvesnė aplinka, kad mokiniai galėtų saugiai laisvai judėti.

 

Užduoties atlikimo eiga

2-3 min. Mokytojas skelbia užduotį:

 

„Įsivaizduokite, kad štai atėjote į foto ateljė įsiamžinti klasės nuotraukoje. Tačiau fotografas pasitaikė nepaprastas, jis susodins Jus ypatingai. Nuotraukoje bus matyti, su kuo Jūs bendraujate, kas yra dėmesio centre, kas linkęs būti nematomas. Galbūt net pasiseks nuotraukoje užfiksuoti Jūsų pomėgius, polinkius, interesus. Tai bus išreiškiama kūno kalba ir naudojant čia turimus daiktus... Galėsime padaryti keletą nuotraukų, jas režisuos skirtingi fotografai. Kuris iš Jūsų norėtumėte pabūti pirmuoju fotografu?“

 

Iki 7 min. Vienas mokinys (geriausia – savanoris) režisuoja fotografiją, kiekvienam mokiniui nurodydamas, kur ir kaip jis turi atsistoti, atsisėsti ir pan. Kai visi mokiniai „įsikomponuoja“ į bendrą vaizdą, „fotografas“ taip pat greitai suranda nuotraukoje vietą sau, o mokytojas nufotografuoja.

 

Jei yra laiko ir noro, galima kartoti žaidimą su kitu (kitais) fotografu (fotografais).

 

Stebėsena – mokytojas stebi žaidimo procesą, iškilus poreikiui ,primena žaidimo taisykles, užtikrina pagarbius mokinių santykius.

 

Vertinimas – formuojamasis: keliantis mokinių mokymosi motyvaciją, padedantis mokiniams atsipalaiduoti, pasitikėti savimi ir aktyviai įsitraukti į bendrą veiklą.

 

Aptarimas (5-7 min.). Mokytojas projektuoja fotografiją ekrane, mokiniai drauge su mokytoju analizuoja, ką „fotografas“ norėjo parodyti, ar jis buvo teisus, taip sugrupuodamas žmones, ir t. t. Aptariamas socialinių ryšių stiprumas, artimumas, dinamika ir t. t.

 

Užduotis „Tinklas“ (I)

 

Tikslas – mokiniai dalyvaus grupinėje veikloje, atsakys į mokytojo klausimus ir atliks refleksijos užduotį, kurioje atspindės savo patirtas mintis, jausmus ir įspūdžius.

 

Tikslinė grupė – 7-8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15-30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: 35-45 min. (kuo didesnė mokinių grupė, tuo daugiau reikia laiko).

 

Reikalingos priemonės: siūlų kamuolys, refleksijos lapų tiek, kiek yra mokinių.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): erdvi vieta (mokyklos aktų ar sporto salė; didesnė fojė; mokyklos kiemas).
 

Užduoties atlikimo eiga

10-15 min. Visi mokiniai sustoja ratu. Mokytojas pateikia šiuos nurodymus: „Pradėsime nuo (mokinio vardas). Laikydamas laisvą siūlų kamuoliuko galą jis kamuoliuką numes kitam grupės nariui. Kamuoliuką pagavęs mokinys laikys siūlą ir mes kamuoliuką kitam. Siūlų kamuoliuką galite mesti bet kuriam mokiniui, išskyrus tuos, kurie yra jums iš dešinės arba iš kairės. Pradedant nuo pirmojo mokinio, siūlų kamuolys paeiliui metamas visiems mokiniams, esantiems rate. Taip suformuojamas didelis tinklas“.
 

Kai tinklas suformuotas, mokytojas nukerpa siūlų kamuoliuką nuo tinklo. Mokytojas paprašo mokinių laikyti tinklą taip tvirtai, kad jis galėtų išlaikyti futbolo kamuolį, kuris dedamas į tinklo vidurį. Grupės užduotis – neleisti kamuoliui nukristi nuo tinklo. Mokiniai dirba kartu, kad išlaikytų kamuolį tinkle.

 

Tuomet mokytojas paprašo vieno mokinio paleisti siūlo galą. Mokinys paleidžia savo siūlo galą, o kiti mokiniai toliau stengiasi neleisti kamuoliui nukristi.

 

Tada mokytojas paprašo dar dviejų mokinių paleisti savo siūlų galus. Du mokiniai atlaisvina siūlus. Kiti mokiniai stengiasi suvaldyti atsiradusį laisvumą.

 

Mokytojas gali pažaisti ir su grupę sudarančių mokinių vardais. Pasirinkite vardo inicialą, kuris sudarys didesnę dalį mokinių vardų. Pavyzdžiui: „Jei jūsų vardas prasideda R raide, paleiskite savo siūlų galus".

 

Kai dalis mokinių numes savo siūlo galus, likusiems mokiniams bus sunku išlaikyti tinklo ir futbolo kamuolio kontrolę.

 

Galiausiai mokytojas paprašo visų mokinių numesti savo laikomus siūlų galus, nukritęs tinklas paliekamas grupės viduryje.

 

10-15 min. Mokytojas, kartu su mokiniais, susėda aplink tinklą ratu ant grindų ir pradeda diskusiją.

 

Galimi klausimai žaidime dalyvaujantiems mokiniams:

  • Kaip jautėtės nerdami tinklą?
  • Kaip jautėtės, kai pirmą kartą buvo paleistas siūlas?
  • Kaip jautėtės, kai visi kiti vis dar dalyvavo žaidime, bet jūs nebebuvote grupės dalis?
  • Kaip jautėsi tie, kuriems teko labiau stengtis, kai kiti iškrito? Kiek iš jūsų norėjo turėti galimybę pasitraukti iš žaidimo, nes pasidarė sunkiau suvaldyti kamuolį?

Mokytojas tęsia aiškinimą, kad šis siūlų tinklas yra analogija tam, ką turime daryti gyvenime, norėdami būti komandos dalimi. Mokinių prašoma paaiškinti, kaip tinklas yra susijęs su buvimu komandos dalimi. 

 

Mokytojas toliau tęsia klausimus, o mokiniai išsako savo nuomonę:

  • Ar pasitikėjote draugais, kad nerdami tinklą jie laikysis savo siūlo galo?
  • Kokią atsakomybę kiekvienas Jūsų tuomet prisiėmė? Kodėl?
  • Kai visi numetėte tinklą, kas atsitiko su tinklu ir jo bendrai sukurta forma?
  • Ar galime sugrąžinti numesto tinklo formą ir tvirtumą? Ką tai sako apie mūsų santykius grupėse, kuriose esame?
  • Jei pabandysime pakelti tinklą nuo grindų ir vėl jį išskleisti, kas nutiks? Kaip tai susiję su pažeistų ar nutrūkusių santykių atkūrimu?
  • Kuriuo žaidimo momentu būtų lengviausia pataisyti tinklą? Kaip tai susiję su mūsų santykiais?

Iki 8 min. Pabaigoje mokiniai pildo individualius refleksijos lapus (Priedas 1.1), kuriuos taip pat svarbu aptarti.

 

Stebėsena – mokytojas stebi žaidimo procesą, iškilus poreikiui, primena žaidimo taisykles, užtikrina pagarbius mokinių santykius.

 

Vertinimas – mokytojas, pasitelkdamas tinklo analogiją, skatins mokinius bendradarbiauti ir atsakyti į esminį klausimą - kaip savo veiksmais ir elgesiu žmonės gali veiksmingai prisidėti prie bendruomenės kūrimo.

 

Aptarimas (5-7 min.). Mokiniams pristatant refleksijos lapus, atsakoma į šiuos klausimus:

  • Kaip jautėtės, kai jums arba kam nors kitam teko paleisti siūlą?
  • Jei buvote vienas iš tų, kurie buvo paprašyti paleisti siūlą, kaip jautėtės atsiskyrę nuo komandos, kurios nariai vis dar dalyvavo žaidime?
  • Ką, atlikdami šią užduotį, sužinojote apie save? Ką sužinojote apie savo draugus? Ar jūsų grupė stengėsi dirbti kartu? Ar grupės nariai gerbė vieni kitų idėjas ir leido visiems siūlyti idėjas? Ar buvo narių, kurie dominavo grupėje?
 

Užduotis „Tinklas“ (II)

 

Tikslas – vaizdžiai ir įtaigiai mokiniams atskleisti socialinio tinklo esmę ir prasmę.
 

Tikslinė grupė – 7–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: 35–45 min. (kuo didesnė mokinių grupė, tuo daugiau reikia laiko).
 

Reikalingos priemonės: 30 metrų tvirtos virvės.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): erdvi vieta (mokyklos aktų ar sporto salė; didesnė fojė; mokyklos kiemas).
 

Užduoties atlikimo eiga

2-3 min. Mokiniai sustoja gana glaudžiu ratu. Mokytojas, kreipdamasis į bet kurį mokinį, klausia:

 

„Ar galėtumėte viena ranka pakelti žmogų?“ Mokiniai, žinoma, abejoja. Tada mokytojas sako: „Netrukus Jūs kai ką suprasite. Ištieskite vieną ranką, aš ant kiekvieno iš Jūsų rankos vieno piršto užmegsiu tinką. Kol kas laikykite tą giją ir laukite.“
 

15-20 min. Mokytojas „audžia“ tinklą, vyniodamas virvę nuo vieno mokinio prie kito, priešais stovinčio, kol užkabina giją ant kiekvieno rate stovinčio mokinio piršto. Svarbu, kad būtų kuo daugiau persikryžiuojančių gijų rato viduryje.

 

Kai tinklas nuaustas, mokytojas sako: „Štai dabar Jūs esate socialinio tinklo modelis. Kas norėtų pasisupti šiame tinkle?“ Jei nėra savanorių, pradžiai mokytojas pakviečia drąsiausią (perima iš jo virvės giją). Visi mokiniai nuleidžia tinklą ant žemės (nepaleisdami savo gijos), vienas gulasi ant tinklo, tada visi sutartinai stojasi ir kelia gulintįjį tinkle į viršų. Pojūčiai išties ypatingi, tad paprastai beveik kiekvienas grupės narys nori pabandyti „socialinio tinklo“ jėgą. Mokytojas taip pat gali tai padaryti.
 

Stebėsena – mokytojas turi labai atidžiai stebėti grupės mikroklimatą. Jei yra tikimybė, kad grupės nariai elgsis neetiškai, grupėje stinga pasitikėjimo, o mokytojas abejoja savo gebėjimais valdyti situaciją, geriau šios užduoties neatlikti.

 

Vertinimas – formuojamasis: keliantis mokinių mokymosi motyvaciją, padedantis mokiniams atsipalaiduoti, pasitikėti savimi ir aktyviai įsitraukti į bendrą veiklą.

 

Aptarimas (5-7 min.). Mokytojas diskutuoja su mokiniais, kaip jie jautėsi prieš, per ir po užduoties.

  • Kuo tie jausmai panašūs į kiekvieną dieną mūsų jaučiamus?
  • Kokiose situacijose ir kodėl tokie jausmai išryškėja?
  • Kuo mums tokie jausmai svarbūs, o kuo - ne?

Apibendrindamas mokytojas sako:

„Vienam pakelti žmogų labai sunku. Tačiau susijungus į tinklą, galima tai padaryti vienu pirštu. Tada dar devyni pirštai lieka kitiems darbams. Lygiai taip yra ir socialinėje tikrovėje. Tarkime, jei Jums reikia pagalbos siekiant karjeros tikslų, pirmiausia ieškokite jos savo artimojoje socialinėje aplinkoje.“

Kartu su mokiniais suorganizuokite „Švelnumo ir dėmesio“ savaitę.

Paprašykite mokinių vieną savaitę stebėti savo socialinę aplinką ir skaičiuoti:

  • Kiek kartų per savaitę jie kitiems žmonėms pasakė komplimentą?
  • Kiek kartų per savaitę jie patys girdėjo komplimentus?
  • Kiek kartų per savaitę jie ką nors apkabino?
  • Kiek kartų per savaitę juos kas nors apkabino?
  • Kiek kartų per savaitę jie ką nors padrąsino?
  • Kiek kartų per savaitę juos kas nors padrąsino?

Gautus šios savaitės rezultatus mokiniai gali pristatyti individualiai arba grupėse (grupių rezultatus). Svarbiausia, kad mokinių ir mokytojų išvados leistų suprasti, kad kiekvienam žmogui yra svarbu būti pastebėtam, apkabintam ir padrąsintam. Mokiniai turi įtvirtinti supratimą, kad geros emocijos ir rūpestis kitu stiprina kiekvieno mūsų socialinius ryšius ir tinklus.

  • Apibūdina socialinių ryšių įvairovę ir dinamiką.
  • Paaiškina socialinių vaidmenų kaitą žmogaus gyvenime.
  • Papasakoja apie savo socialinius ryšius, nupiešia savo kontaktų tinklą.
  • Apibūdina 3-4 savo paties ir artimųjų socialinius vaidmenis.
  • Siekia pažinti socialinius ryšius, vaidmenis ir jų kaitą.

Socialinė izoliaija. Kodėl sunku pritapti?
Julius Tilvikas. Socialiniai tinklai. Kodėl neprisijungus apima nerimas?

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: