Tema

Kaip planuoti veiklas?

Išmoksi planuoti savo veiklas.

Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

Norint pasiekti tikslą, reikia turėti veiklos planą. Plane numatomi konkretūs žingsniai tikslo link, veikimo būdai ir laiko ribos. Planuodamas dienos veiklas, nešvaistau laiko veltui, daugiau jo skiriu įdomioms ir prasmingoms veikloms.


Įvadas

Įsivaizduok, kad per upę laiveliu turi perkelti vilką, ožką ir kopūstą. Tačiau mažame laivelyje gali tilpti tik tu ir su tavimi arba vilkas, arba ožka, arba kopūstas. Palikus vienus vilką ir ožką, vilkas suėstų ožką; palikus ožką ir kopūstą, ožka sugraužtų kopūstą. Tau matant niekas nieko neliečia. Kaip perkelsi per upę savo krovinį?  

Koks tavo PLANAS?

 

Pagrindinė dalis

Retai patiriame sėkmę, jei blaškomės savo gyvenime be jokios krypties ar plano. Norint kryptingai veikti, būtina planuoti savo veiklas. Kaip tai daroma?

Pirmiausia įvardijamas veiklos tikslas.

Tada numatomi konkretūs žingsniai (veiklos, veiksmai) tam tikslui pasiekti.

Numatoma, kiek kiekvienam žingsniui prireiks skirti laiko.

Sudaromas planas: numatoma, kas, kada ir kiek laiko bus daroma.

Kai turi planą, lieka veikti – nuosekliai, žingsnis po žingsnio atlikti numatytas veiklas.
Pasiekus tikslą, smagu pasidžiaugti rezultatu!
Galima save apsidovanoti, iš anksto sugalvojus, koks bus prizas už pasiektą tikslą!  

Užduotis: Dienos planas

Stebėdami laiką suprantame, kam naudojame savo valandas. Sekti paros laiką svarbu, kad laiku nueitume į mokyklą, sporto būrelį, laiku pasižiūrėtume mėgstamą TV laidą, laiku atsigultume miegoti ir t. t.

Taip pat labai svarbu suvokti, kiek laiko kuriai veiklai reikia skirti. Pavyzdžiui, ar žinai, per kiek laiko gali paruošti namų darbus? Sutvarkyti savo kambarį? Nuvykti į mokyklą?  

Užduotis: Laiko stebėjimas

 

Laiko planavimas padeda viską, ką reikia, atlikti laiku. Planavimas apsaugo nuo pervargimo, nes plane numatomas ir laikas poilsiui bei pramogoms.

Kai ko nors nespėjame, liūdime, pykstame ant savęs arba kitų, skubame ir darome klaidas. Kad taip nenutiktų, planuok savo laiką ir veik pagal planą. 

Pabandykime susiplanuoti dieną, kai vyksta pamokos (ne savaitgalį). Planuoti dieną pradėk nuo ryto:  

Pagalvok, kiek laiko sugaištum šioms veikloms ir kada reikia atsikelti, kad viską suspėtum ir nepavėluotum į mokyklą. Gal rytais prieš mokyklą atlieki daugiau kitokių veiklų (pvz., mankštiniesi, vedžioji šuniuką, padedi ruošti pusryčius ir pan.)?

Tolimesniame tavo dienos plane turi atsirasti tai, kas numatyta tos dienos mokyklos tvarkaraštyje:  

 Jeigu nori, gali išskirti atskiras pamokas ir pertraukėles tarp jų. Svarbiausia pasižymėti, kada baigiasi paskutinė pamoka.

Ką gi, liko galutinė dienos veiklų plano dalis – laikas nuo pamokų pabaigos iki dienos pabaigos.

Šioje dalyje būtinai turi būti įtraukta pamokų ruoša (pagalvok, kiek jai skirsi laiko).

Kitų veiklų pavyzdžiai galėtų būti: 

Įtrauk į planą visas veiklas, kurias atlieki pasibaigus pamokoms. Ir galiausiai – į planą įtrauk vakarienės, prausimosi ir ėjimo miegoti laikus.

Užduotis: Dienos veiklų įvairovė

 

Kai kruopščiai planuojame, visos veiklos vyksta sklandžiai, visur suspėjame, todėl turime daugiau laiko pramogoms ir žaidimams. Ir priešingai – kai neturime plano, veiklos paprastai užtrunka ilgiau, imame skubėti, jaudintis ir nerimauti.

Net ir susidarius tobulą veiklos planą, dažnai gali nutikti taip, kad atsiras nenumatytų ir netikėtų veiklų ir neplanuotų situacijų: susirgsi, vėluos autobusas, bus prastos oro sąlygos, draugas netikėtai pakvies į gimtadienį ir pan.

Tuomet svarbu nepanikuoti, užsirašyti visas veiklas, kurios buvo suplanuotos, bet jų nespėjai atlikti. O tada, jei įmanoma, kitų dienų planuose numatyti, kada jas galima atlikti. 

 

Pritaikyk!

Pasitark su trimis suaugusiais žmonėmis, kurios tavo veiklos dabar jiems atrodo svarbiausios? Ar pritari jų nuomonei? Kodėl?

Kurios veiklos dienos plane tau teikia didžiausią malonumą? Kodėl?

Padėk jaunesniems vaikams suplanuoti savo dienos veiklas.

 

Apibendrink!

Kas tau labiausiai patinka, kai planuoji veiklas? O kas neduoda ramybės?

Pagalvok, kas nutiktų, jei žmonės nustotų planuoti? Su kokiais sunkumais jie susidurtų?

Susidaryti planą nėra paprasta. Dar sudėtingiau – jo laikytis. Kas tau galėtų sutrukdyti laikytis plano? O kas galėtų padėti?

 

Įdomu!

Pirmosios žinios apie valandas, kaip jas suvokiame šiandien, mus pasiekia iš Senovės Egipto, civilizacijos, kurios piramidės ir šventyklos – organizuoto žmonių darbo pavyzdys. Tam, kad galėtų atlikti kiekvienos dienos darbus, egiptiečiai ją suskirstė į 12 valandų, kiek ir truko šviesus paros laikas. Viena valanda buvo aušrai, viena – sutemoms, kai leidosi saulė. Kitos dešimt valandų paskirstytos tolygiai šviesiam dienos laikui, tai reiškė, kad mūsų planetai skriejant aplink Saulę ir dėl to keičiantis metų laikams, keitėsi ir šviesiojo paros laiko ilgis ir valandų trukmė. Bet egiptiečiai nakties neskaičiavo, tad būtent nakties valandas – iš pradžių 4, o vėliau taip pat 12, pridėjo jau graikai astronomai. Jiems reikėjo būtinai tiksliai suskaičiuoti, kada pakyla ir už horizonto pranyksta aplink mus, kaip jiems tada atrodė, skriejantys žvaigždynai.

 

 

Kalendorius (lot. calendarium „skolų knygelė“) – laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas. Pirmasis lietuviškas kalendorius buvo išleistas L. Ivinskio (1845 m.).

Metinius, mėnesinius veiklos planus kuria ne tik atskiri žmonės, bet ir vyriausybė, įmonės, įstaigos, organizacijos, mokyklos, bankai ir pan.

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: