Aktualumas

Ši tema skatina 9–12 klasių mokinius iš strateginės perspektyvos sąmoningai svarstyti mokymosi visą gyvenimą struktūrą ir suprasti išsilavinimo ir mokymosi mokytis prasmę karjeros sėkmės atžvilgiu. Nuolatinis mokymasis ir karjeros sėkmė yra susiję su atsakomybe už savo mokymosi pokytį, aktyviu ir veikliu įsitraukimu į mokymąsi.

EBPO politiniu lygmeniu atkreipė edukatorių dėmesį į įrodymus, kad pagrindinis ugdymo karjerai tikslas turėtų būti padėti mokiniams įsivaizduoti ir planuoti savo ateitį cikliškame procese, formuojant būdus, kuriais jie ieško su karjera susijusios veiklos ir dalyvauja joje (Covacevich ir kt., 2021). Norint sustiprinti mokinių aktyvumą reikia atsižvelgti į įvairias žinias, įgūdžius, nuostatas ir socialinius ryšius. Pavyzdžiui, įrodyta, kad pokalbiai apie karjerą, skatinantys kritiškai reflektuoti, tiek mokykloje, tiek darbo vietoje, teikia jaunimui daugiau naudos nei, pavyzdžiui, prezentacijos (Mann, Denis ir Percy, 2020).

Ugdant karjerai 9–12 klasės mokinius, svarbūs keturi turinio elementai: mokymosi visą gyvenimą ir karjeros sėkmės ryšys, mokėjimo mokytis kompetencija ir mokymosi strategijos, mokymasis tinklaveikoje ir mokymosi kliūtys.

Mokymosi visą gyvenimą sąvoka plačiai vartojama šiuolaikiniame švietimo diskurse ir turi daugybę reikšmių. Dažnai ji vartojama tiesiog suaugusiųjų švietimui arba įgūdžiams ir mokymui įgyti po mokyklos (Mameli, Molinari, Passini, 2019). A. Smith ir Spurling (1999) sukūrė holistinę mokymosi visą gyvenimą sampratą, kurią sudaro dvi dalys. Pirma, mokymasis visą gyvenimą yra palyginti tęstinis, pasižymintis dideliu pagreičiu, kuris išlieka visą gyvenimą. Antra, apima pagrindinius mokymosi tipus ir klases, tiek neformalųjį, tiek formalųjį švietimą, taip pat savarankišką mokymąsi. Jis yra sąmoningas iš asmens ar organizacijos pusės ir išreiškiamas tam tikra asmenine ar organizacine strategija, formaliai ar neformaliai, kuri laikui bėgant gali būti iš naujo įvertinta. Tai akcentuoja tęstinumą, tikslą ir besiplėtojančią asmeninio mokymosi strategiją. Šias temas lydi keturi principai: asmeninis įsipareigojimas mokytis, socialinis įsipareigojimas mokytis, pagarba kitų mokymuisi ir pagarba tiesai. Tyrimų rezultatai patvirtina, kad smalsesni, atsparesni ir taikantys mokymosi strategijas besimokantieji patiria didesnę karjeros sėkmę, nes šie bruožai pritraukia išteklius, padedančius siekti karjeros sėkmės (Spurk ir kt., 2019; Drewery, ir kt., 2020).

Kaip teigia Penkauskienė (2016), mokymasis nereiškia vienkartinio ir baigtinio išmokimo – jis patiriamas ir išgyvenamas nuolat, visą gyvenimą. Patirti mokymąsi – tai būti dialogiškai susijusiam su kitais ir per šį ryšį atrasti mokymosi prasmę. Todėl šioje temoje svarbu, kad mokiniai ne tik patirtų tokį mokymąsi, bet ir gebėtų jį atpažinti, įvardinti, apmąstyti ir juo pasinaudoti, nes, anot Biesta (2014), jei negebama suvokti, ko ir dėl ko mokomasi, kokius pokyčius mokymasis atneša, mokymasis yra laikomas neturinčiu prasmės (Biesta, 2014). Besimokantieji turi būti skatinami atvirai mąstyti ir užduoti sau tokio pobūdžio klausimus: „koks aš esu mokinys?“, „kam aš mokausi?“, „ko siekiu?“, „kodėl tai man svarbu? (Penkauskienė, 2016).

Asmens gebėjimas mokytis visą gyvenimą apima sudėtingą charakterio savybių, gyvenimiškos patirties, socialinių santykių, vertybių, požiūrių ir įsitikinimų derinį. Šie įvairūs veiksniai susipina ir lemia asmens bet kurio konkretaus mokymosi pobūdį. Sukurtas instrumentas – Mokymosi visą gyvenimą vertinimo aprašas – buvo išbandytas su įvairaus amžiaus mokiniais, ir buvo nustatyti septyni mokymosi galios matmenys. Pagal šiuos matmenis galima atskirti veiksmingai besimokančius, aktyviai ir energingai besimokančius asmenis nuo pasyvių, pavaldžių ir pažeidžiamų besimokančiųjų (Crick, Broadfoot, Claxton, 2004). Mokiniams svarbu šias mokymosi galias suprasti kaip savo mokymosi energijos ir ištvermės šaltinius.

Mokymosi strategijos – pažintinės, metapažintinės, metasocialinės ir metaafektinės (Oxford, 2016) – mokinio vykdomos operacijos, skirtos taikyti aktyvaus ir veiklaus dalyvavimo, augimo mąstysenos ir atsakomybės už mokymąsi elgseną (Zimmerman, Schunk, 2011, Schunk, Greene, 2018, Augustinienė, Simonaitienė, 2020). Dar vienas aktualus mokymosi visą gyvenimą aspektas, kurį ugdant karjerai 9–12 klasės mokinius reikia atskleisti, – tai mokymasis tinklaveikoje ir galimi e. mokymosi metodai. Mokiniams svarbu analizuoti mokymosi strategijas, kaip savo mokymosi galimybių banką, padedantį rinktis paveikius mokymosi būdus (Dunlosky ir kt., 2013) ir įveikti mokymosi kliūtis. Mokymosi kliūtys – tai įvairūs nepalankūs veiksniai (asmeniniai, socialiniai, materialūs, situaciniai ir kt.), dėl kurių mokymosi tikslų pasiekti yra sunkiau. Daugelis mokymosi kliūčių kyla iš paties besimokančiojo (ar to, kuris nenori mokytis) neigiamų nuostatų mokymosi atžvilgiu, nepasitikėjimo gebėjimu mokytis, mokymosi įgūdžių stokos (Laal, 2011).

Tema „Mokymosi visą gyvenimą galimybės“ yra grindžiama didelės apimties šaltinių analize, plati ir pažintine prasme sudėtinga, todėl šiai temai rekomenduojama skirti užsiėmimų ciklą (2–3 pamokas).

Pamokos pradžioje aptariama Antikos filosofo Sokrato mokymosi patirtis, kaip mokymosi įvairovės ir smagios patirties išgyvenimas, mokiniai kviečiami prisiminti kitus kiek netikėtus mokymosi pavyzdžius. Po to pristatomos refleksyvaus mokymosi įrankių – kompaso, veidrodžio, mikroskopo ir žiūronų – metaforos.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas keturių potemių eile:
1) mokymosi visą gyvenimą svarba karjerai,
2) mokėjimo mokytis kompetencija ir mokymosi strategijos,
3) mokymasis tinklaveikoje,
4) mokymosi kliūtys.

1) Siekiant atskleisti potemę „Mokymosi visą gyvenimą svarba karjerai“ atkreipiamas mokinių dėmesys į objektyviąją ir subjektyviąją karjeros sėkmę, kurios pagrindas – mokymasis visą gyvenimą.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Mokymosi visą gyvenimą galios“, kuria siekiama padėti mokiniams atpažinti veiksmingo, aktyvaus ir energingai besimokančio asmens požymius, atliekama „veidrodžio“ refleksija, kurios mokinio mokymosi galios stipriausios.

Užduotis: Mokymosi visą gyvenimą galios

Atsisiųsti darbalapį (371.9 KB )

2) Su mokiniais aptariant potemę „Mokėjimo mokytis kompetencija ir mokymosi strategijos“ reikia skirti pakankamai laiko mokiniams analizuoti skirtingas strategijų grupes ir pavyzdžius. Tai šios temos esminė dalis.

Atliekamos dvi susijusios skaitmeninės užduotys „Mokymosi strategijos“ (I ir II dalys), kurių tikslas – atskleisti pažintinių, socialinių ir emocinių mokymosi strategijų įvairovę, apimant atkaklumo, sąmoningumo mokymosi strategijas. 9–12 klasės mokinius ugdant karjerai svarbu parodyti, kad tik sukaupę didelį mokymosi strategijų banką, mokiniai pasieks norimų mokymosi rezultatų. Pagal gautus 10 skalių įvertinimus mokiniai nubraižo spindulinę diagramą. Aptariant rezultatus svarbu mokiniams priminti, kad nėra gerų ar blogų mokymosi būdų – svarbu atrasti sau tinkamus.

Užduotis: Mano pažintinių mokymosi strategijų bankas I d.

Atsisiųsti darbalapį (152.9 KB )

Užduotis: Mano pažintinių mokymosi strategijų bankas II d.

Atsisiųsti darbalapį (415.2 KB )

Šioje potemėje atkreipiamas mokinių dėmesys į mokymosi strategijų paveikumo kriterijus – paveikios strategijos skatina kuo aktyviau dalyvauti, apdoroti informaciją ne vienu būdu, ją sieti į prasmingas informacijos dalis.

3) Siekiant atskleisti potemę apie mokymąsi tinklaveikoje, analizuojami 5 mokymosi strategijų pavyzdžiai, skirti stiprinti besimokančiųjų dalyvavimą tinklaveikoje.

4) Potemė apie mokymosi kliūtis pristato įvairius veiksnius, per gyvenimą susikurtas kliūtis, neleidžiančias sėkmingai mokytis. Atlikdami skaitmeninę užduotį „Mokymosi kliūtys“ mokiniai lavins savo gebėjimus įveikti fiksuotą mąstyseną, pagrįstą klaidingais įsitikinimais, ir pakeisti ją į produktyvesne.

Užduotis: Mokymosi kliūtys

Atsisiųsti darbalapį (445.6 KB )

Pokalbis, koliažas, darbas ir diskusija grupėmis, testų atlikimas. Temą rekomenduojama integruoti į skirtingų dalykų pamokas.

Užduotis „Laisvės ir atsakomybės labirintas“

 

Trukmė – 20–25 min.
 

Priemonės: rašikliai, piešimo priemonės – įvairaus dydžio teptukai, guašas, mokytojo ir mokinių atsinešti seni žurnalai, nuotraukos, paveikslai ir smulkūs daiktai, suvenyrai, magnetukai su vaizdais ar tekstais, klijai, muzikos įrašai.
 

Darbo eiga

Prieš užsiėmimą pristatoma užduotis – sau ir kitiems pavaizduoti mokymosi visą gyvenimą galimybes kaip laisvę įvairiai rinktis. Užduodamas namų darbas atsinešti priemonių ne tik sau, bet ir pasidalijimui.
 

Per užsiėmimą mokiniai suskirstomi į grupes po 3–5.
 

Mokytojas kviečia mokinius:
„Numatykite įvairias galimybes, ko galima per gyvenimą išmokti. Aptarkite, kokios atsakomybės ateina su laisve rinktis. Pavaizduokite savo idėjas.“
 

Mokiniai 20 min. kuria koliažus „Mokymosi visą gyvenimą galimybės – laisvė rinktis ir atsakomybė“.
 

Sukurtus koliažus mokiniai nusifotografuoja ir mažose grupėse juos pristato, apžiūri ir aptaria kitų darbus. Jei yra galimybė, rekomenduojama koliažus projektuoti ekrane ir surengti virtualią parodą.

 

Apibendrindamas užduotį, mokytojas klausia:

• Ką naujo sužinojote, išmokote, atlikdami šią užduotį?
• Ką galite nusižiūrėti vieni iš kitų ir sau pritaikyti?

Visi kartu (arba grupelėmis) aptaria, kokias naujas galimybes ir atsakomybes atrado (5 min).
 

Stebėsena. Mokytojas stebi mokinių veiklą, padeda laikytis trukmės limito.

 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant konstruktyvų mokinių aktyvumą ir įžvalgas, drąsiausias mintis.

Per visas pamokas mažų grupių ir visos klasės diskusijose aptariamos ir lyginamos mokymosi strategijos.

• Įvardija 5 mokymosi visą gyvenimą galimybes.
• Apibūdina būdus ir procedūras mokymosi paveikumui įvertinti.
• Taiko sau įvairius veiksmingo mokymosi būdus.
• Prisiima atsakomybę už savo mokymosi pažangos pokytį.

Mokymosi kompasas (anglų k.) – tinka integruoti per anglų k. pamokas: Nuoroda