Įvadas

Įvadas

Kas yra ugdymas karjerai, ir kodėl svarbu vaikus ugdyti karjerai nuo mažens? Į šį klausimą atsakysime mokslininkų žodžiais: „Ignoruoti vaikystėje vykstantį karjeros raidos procesą yra tarsi nepaisyti dirvos, į kurią bus sodinamas sodas, kokybės“.

- Niles ir Harris-Bowlsbey

Šioje knygoje pristatomi 9 – 12 klasės mokinių ugdymo karjerai principai, supažindinama su Ugdymo karjerai programa (2014), aptariamas ugdymo karjerai mokomasis ir metodinis turinys. Ugdymo karjerai programos daro teigiamą įtaką mokinių pasiruošimui siekti karjeros galimybių

(Dodd, Hanson, Hooley, 2021; Mann, Denis, Percy, 2020). Ši teigiama įtaka yra mokinių pasirengimas įveikti raidos iššūkius paauglystėje ir pereinant į jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnį. Svarbu ir tai, kad ugdytojams atsiranda daug palankių progų įkvėpti mokinius toliau mokytis, ugdyti jų gebėjimus priimti pagrįstus sprendimus, pakankamai suprasti apie veiklos krypčių ir formų įvairovę, kad žinotų, kokių įgūdžių jiems reikia kuriant karjerą. Tai svarbu mokinių socialiniam judumui, nes ugdymas karjerai padeda mokiniams pastebėti naujai atsirandančias netradicinio pasirinkimo profesijas, apie kurias jie galbūt nesvarstė (Hopfenbeck ir kt., 2023).

Šiame metodiniame leidinyje pateikiamas visuminis ir nuoseklus požiūris į mokinių ugdymą karjerai. Mokytojo knygos paskirtis – padėti planuoti, organizuoti, diferencijuoti ir individualizuoti 9–12 klasių mokinių ugdymo karjerai procesą, dirbant su mokinio knyga ir užduočių paketais bei teikti ugdymo procesui reikalingą papildomą medžiagą.

9–12 klasių mokinių ugdymo karjerai mokomasis ir metodinis turinys sukurtas ir atnaujintas, remiantis:

  • Ugdymo karjerai programa (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72),
  • Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309),
  • Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašu (patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-755, galiojanti suvestinė redakcija 2022-05-26),
  • Ugdymo karjerai paslaugų virtualios aplinkos koncepcija (2021) ir kitais susijusiais dokumentais.

Taip pat atsižvelgta į naujausius mokslinius ir metodinius šaltinius, Europos Komisijos švietimo ir mokymo stebėsenos išvadas ir rekomendacijas. 9–12 klasės mokiniams skirtas ugdymo karjerai turinys atliepia šio amžiaus tarpsnio mokinių ugdymo karjerai poreikius ir ugdymo(si) specifiką. Laikomasi šių turinio formavimo principų: kokybės, dalykinio tikslumo ir teisingumo; atitikimo mokinių amžiaus tarpsnio pažinimo ypatumams; ugdymo tikslų suderinamumo; pristatomų sąvokų, teorijų, interpretacijų šiuolaikiškumo; grįžtamojo ryšio ir pritaikomumo; galimybės motyvuoti ir sudominti besimokančiuosius; galimybės naudoti įvairiuose mokymosi kontekstuose ir su skirtingais besimokančiaisiais.

Šiuolaikinių informacinių komunikacinių technologijų (IKT) galimybės leidžia karjeros paslaugas ir priemones perkelti į virtualią erdvę ir padaryti jų turinį prieinamą, patrauklų įvairioms tikslinėms grupėms. Faktas, kad vis didesnė gyventojų dalis, ypač – mokiniai ir jaunimas, IKT integruoja į savo kasdienę veiklą (Bimrose ir kt., 2015), skatina daugiau dėmesio skirti šiuolaikiško suskaitmeninto ugdymo karjerai mokomojo ir metodinio turinio kūrimui. IKT, atliepiant ugdymo karjerai principus (prieinamumą, nešališkumą, individualizavimą), sukuria galimybę teikti paslaugas socialiai pažeidžiamoms, turinčioms specialiųjų ugdymosi poreikių visuomenės grupėms ir užtikrinti vienodą paslaugos kokybę tiek didmiesčių, tiek nutolusių regionų gyventojams, t. y. įgalina atsirasti progresyvesnę visuomenės įtrauktį (Keele, Swann, Davie-Smythe, 2020).

Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 38-1804).

Karjeros kompetencijos – žinios, gebėjimai ir vertybinės nuostatos, kurių reikia sąmoningai ir sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą, t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką. Karjeros kompetencijos yra bendrosios asmeninės kompetencijos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis (Ugdymo karjerai programa, 2014).

Ugdymas karjerai apima keturias ugdymo sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo (žr. 1 pav.).

1 pav. Karjeros kompetencijų sritys ir turinys

Detaliai aprašant kiekvieną kompetencijų sritį, svarbu pastebėti, kad visos karjeros kompetencijos yra sistemiškai susijusios: pavyzdžiui, be savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos (A1) negalimos su karjera susijusių sprendimų priėmimo (C1), karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo (C3) kompetencijos. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo (B1) kompetencija svarbi ugdant efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo (D3) kompetenciją.

Kiekvieną karjeros kompetenciją nusako tam tikros žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos, kurie atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno ugdymo lygmens į kitą didėjimo tvarka, nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų. Todėl aprašant karjeros kompetencijas, toliau bus aptariami ją nusakantys elementai (žinios ir supratimas, gebėjimai, vertybinės nuostatos) ir jų ugdymo galimybės.

Savęs pažinimo (A) srityje – dvi kompetencijos: A1 – Savęs pažinimas ir priėmimas ir A2 – Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimas.

A1. Savęs pažinimo ir priėmimo kompetencijos esmė – pažinti savo asmenybės ypatumus (savybes, vertybes, gabumus, polinkius, interesus, kompetencijas), savo asmenybę kaip visumą ir asmenybės ypatumų sąsajas su karjera; būti savimi, priimti save, vertinti ir kūrybingai realizuoti save.

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kaip asmenybės savybės, vertybės, gabumai, polinkiai, interesai ir kompetencijos paveikia karjeros sprendimus ir trajektorijas. Itin svarbūs gebėjimai taikyti objektyvaus įsivertinimo priemones, technikas, įrankius, įvardyti ir pavyzdžiais pagrįsti savo asmenybės stipriąsias ir tobulintinas puses, numatyti tobulėjimo gaires, integruoti įvairius savęs pažinimo aspektus, sudarant ir atnaujinant karjeros planą. Ugdant savęs pažinimo ir priėmimo kompetenciją, skatinama pažinti ir tyrinėti save, savo kaitą, priimti save, vertinti save realiai ir teigiamai, drįsti rizikuoti ir realizuoti save.

9–12 klasės mokiniai pažįsta ir priima savo asmenybės ypatumus (savybes, vertybes, gabumus, interesus, kompetencijas), savo asmenybę kaip visumą ir asmenybės ypatumų sąsajas su karjera.

A2. Socialinės aplinkos, socialinių vaidmenų ir jų poveikio asmeninei karjerai pažinimo kompetencijos esmė - pažinti ir sąmoningai vertinti socialinės aplinkos įtaką, esamus ir numatomus savo socialinius vaidmenis planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Šios kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie socialinių ryšių įvairovę bei dinamiką, socialinės aplinkos įtaką karjerai, bendradarbiavimo svarbą mokymosi ir darbinės veiklos sėkmei, skirtingais žmogaus gyvenimo etapais išryškėjančių socialinių vaidmenų įtaką karjerai. Būtina kompetencijos dalis – gebėjimas analizuoti savo socialinę aplinką, įvertinti socialinių ryšių pobūdį, bendradarbiauti mokymosi grupėje ir tarp grupių, nagrinėti savo esamus ir numatyti būsimus socialinius vaidmenis bei su jais susijusius įsipareigojimus, analizuoti, kaip esami ir būsimi socialiniai vaidmenys riboja ir / arba praplečia karjeros galimybes. Kompetencijai svarbi nuostata kritiškai vertinti socialinės aplinkos bei socialinių vaidmenų poveikį karjerai.

9–12 klasės mokiniai pažįsta ir sąmoningai vertina socialinės aplinkos įtaką, esamus ir numatomus savo socialinius vaidmenis planuojant ir įgyvendinant karjerą.

Karjeros galimybių pažinimo (B) srityje išskiriamos trys kompetencijos: B1 – Karjeros informacijos paieška ir veiksmingas naudojimas, B2 – Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimas, B3 – Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimas.

B1. Karjeros informacijos paieškos ir veiksmingo naudojimo kompetencijos esmė – rasti, analizuoti, sisteminti, vertinti ir įgyvendinant karjerą naudotis aktualia karjeros informacija (apie savęs pažinimą, tobulinimąsi, darbus, profesijas, mokymosi, įsidarbinimo galimybes ir kt.).

Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas, kur ir kaip ieškoti ir rasti informaciją apie savęs pažinimą ir tobulinimąsi, užimtumo sritis, darbus, profesijas, mokymosi formas ir kryptis, visų tipų mokymosi įstaigas, įsidarbinimo galimybes ir kitus aktualius karjeros klausimus, informacijos paieškos, tvarkymo, sisteminimo ir atnaujinimo būdus. Ugdomi gebėjimai, naudojantis įvairiais informacijos rinkimo būdais, rasti, analizuoti, sisteminti, kritiškai vertinti ir nuolat atnaujinti sau aktualią karjeros informaciją. Mokiniai skatinami nuolat domėtis aktualia karjeros informacija ir tikslingai panaudoti ją siekiant karjeros tikslų.

9–12 klasės mokiniai randa, analizuoja, sistemina, vertina ir planuodami bei įgyvendindami karjerą naudojasi aktualia karjeros informacija (apie savęs pažinimą, tobulinimąsi, darbus, profesijas, mokymosi, įsidarbinimo galimybes ir kt.).

B2. Mokymosi visą gyvenimą galimybių pažinimo kompetencijos esmė – pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybių įvairovę ir pasirinkti sau veiksmingiausius mokymosi būdus. Kompetencijos pagrindas – žinios apie mokymosi visą gyvenimą galimybes ir būdus, mokymosi strategijas. Kompetenciją parodo gebėjimas pasirinkti ir taikyti sau tinkamus mokymosi būdus ir metodus, kurie padėtų veiksmingai tobulėti ir siekti išsikeltų karjeros tikslų, objektyviai vertinti, išbandyti ir sąmoningai pasirinkti sau tinkamas mokymosi galimybes, institucijas. Mokiniai skatinami jausti poreikį mokytis ir tobulėti, pripažįstant tai, kaip labai įdomų ir sėkmingai karjerai būtiną visą gyvenimą trunkantį procesą, pažinti ir praktiškai išbandyti plačią mokymosi galimybių įvairovę.

9–12 klasės mokiniai pažįsta mokymosi visą gyvenimą galimybių įvairovę ir pasirenka sau veiksmingiausius mokymosi būdus.

B3. Darbo pasaulio galimybių, įvairovės ir kaitos pažinimo kompetencijos esmė - pažinti darbo pasaulio galimybes (įvairius darbus ir profesijas (ypač tas, kurios domina), jų tipus ir kt.), suprasti jo kaitos tendencijas ir tai susieti su savo karjera. Svarbi šios kompetencijos sudėtinė dalis – žinios apie darbų įvairovę pagal įvairius kriterijus (pobūdį, savarankiškumą, atsakomybę, sudėtingumą, darbo organizavimą, ūkio sektorius ir pan.), svarbiausias profesijų ir veiklų klasifikavimo sistemas, darbo pasaulio kaitos tendencijas ir jų galimą poveikį žmogaus karjerai. Kompetenciją parodo gebėjimas tyrinėti darbo pasaulio įvairovę ir atrasti sau labiausiai patinkančias veiklas – rinkti, interpretuoti, vertinti ir asmeninės karjeros tikslams panaudoti surinktą informaciją apie pasirinktas profesijas, dominančius ūkio sektorius, karjeros kryptis, organizacijas, darbo vietas, pareigybes bei įvertinti galimą darbo pasaulio kaitos poveikį pasirinktai asmeninei karjerai. Svarbi kompetencijos sudėtinė dalis - nuostata kryptingai domėtis darbo pasauliu ir jo galimybėmis, tyrinėti ir išbandyti profesijas, veiklas, kurios labiausiai patinka, atitinka asmenines svajones, vertybes, gebėjimus, tikslus.

Šiai kompetencijai itin svarbi tiesioginė patirtis, įgyta veiklinimo, praktikos ar kitu būdu ir bendraujant su atitinkamų profesijų atstovais.

9–12 klasės mokiniai pažįsta darbo pasaulio galimybes (įvairius darbus ir profesijas (ypač tas, kurios domina), jų tipus ir kt.), supranta jo kaitos tendencijas ir tai susieja su savo karjera.

Karjeros planavimo (C) srityje išskiriamos trys kompetencijos: C1 – Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimas, C2 – Su karjera susijusių sprendimų priėmimas, C3 – Karjeros plano sudarymas ir atnaujinimas.

C1. Gyvenimo ir karjeros tikslų kėlimo kompetencijos esmė – išsikelti, vertinti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir prioritetus, koreguoti juos, atsižvelgiant į asmeninius ir aplinkos pokyčius. Kompetencijos pagrindas – žinios apie tikslų, prioritetų ir asmeninės vizijos formulavimo ir derinimo principus, aplinkos poveikį žmogaus gyvenimo ir karjeros tikslams, karjeros ir darbo rinkos, kaip nuolat kintančio reiškinio, supratimas. Kompetencijos požymis – gebėjimas formuluoti savo asmeninę viziją, remiantis žiniomis apie save patį ir socialinę aplinką, pasirinkti savo gyvenimo prioritetus, kelti ir suderinti savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir numatyti veiksmų planą jiems įgyvendinti, periodiškai įsivertinti ir prireikus koreguoti savo karjeros ir gyvenimo tikslus, atsižvelgiant į asmeninį tobulėjimą, brandą, socialinės aplinkos ir darbo pasaulio pokyčius. Svarbi nuostata veikti tikslingai, pagal susikurtą asmeninę viziją ir karjeros tikslus ir atsižvelgiant į reikšmingus aplinkybių pokyčius.

9–12 klasės mokiniai kelia, vertina ir suderina savo gyvenimo ir karjeros tikslus ir prioritetus, koreguoja juos atsižvelgdami į asmeninius ir aplinkos pokyčius.

C2. Su karjera susijusių sprendimų priėmimo kompetencijos esmė – savarankiškai ir apgalvotai priimti karjeros sprendimus, juos reflektuoti ir kritiškai vertinti, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas. Kompetencijos pagrindas – žinios apie karjeros sprendimų procesą, karjeros sprendimo priėmimui taikomus modelius ir technikas, su karjeros sprendimais susijusių sunkumų įveikimo būdus. Kompetencijos požymis – gebėjimas savarankiškai, ramiai ir apgalvotai svarstyti ir priimti gyvenimo ir karjeros sprendimus, taikyti įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas, įvertinus asmeninius ypatumus ir aplinkos teikiamas galimybes, numatyti kitas galimas karjeros sprendimų alternatyvas. Taip pat svarbus gebėjimas analizuoti ir ramiai įsivertinti savo karjeros sprendimus, mokytis iš klaidų ir pasiekimų bei prisiimti atsakomybę už gyvenimo ir karjeros sprendimus bei rezultatus. Kompetenciją atspindi nuostata sąmoningai, savarankiškai ir atsakingai priimti ir objektyviai vertinti gyvenimo ir karjeros sprendimus.

9–12 klasės mokiniai savarankiškai ir apgalvotai priima informacija grįstus karjeros sprendimus, juos reflektuoja ir kritiškai vertina, taiko įvairius karjeros sprendimo priėmimo modelius ir technikas.

C3. Karjeros plano sudarymo ir atnaujinimo kompetencijos esmė - sukurti, analizuoti ir atnaujinti savo karjeros planą, paremtą savo asmenine vizija, giliu savęs ir karjeros galimybių pažinimu. Kompetencijos pagrindas – žinios apie asmeninės vizijos kūrimo, karjeros plano sudarymo būdus, karjeros plano kūrimo principus, rizikas ir įgyvendinimui reikalingus išteklius. Kompetenciją parodo gebėjimas sukurti, objektyviai įvertinti ir periodiškai atnaujinti asmeninę viziją / karjeros planą, pagrįstą giliu savęs pažinimu, atsižvelgiant į savo ir karjeros galimybių kaitą, objektyviai vertinti su karjeros plano įgyvendinimu susijusius išteklius, rizikos veiksnius, pagrįsti galimas karjeros plano alternatyvas. Kompetenciją atspindi nuostata kurti ir periodiškai atnaujinti savo karjeros planą atsižvelgiant į asmeninės vizijos ir karjeros galimybių pokyčius.

9–12 klasės mokiniai sukuria, analizuoja ir atnaujina savo asmeninę viziją ar karjeros planą, paremtą giliu savęs ir karjeros galimybių pažinimu.

Karjeros įgyvendinimo (D) srityje išskiriamos 3 kompetencijos: D1 – Karjerai svarbių bendrųjų kompetencijų taikymas ir plėtojimas, D2 – Sėkmingas perėjimas į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimas joje, D3 – Efektyvi darbo, praktikos paieška ar verslo kūrimas.

D1. Karjerai svarbiausių bendrųjų kompetencijų taikymo ir plėtojimo kompetencijos esmė – plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, siekiant realizuoti savo asmeninę viziją ir įgyvendinti karjeros planą. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie laiko ir kitų išteklių valdymo technikas, streso priežastis, pasekmes ir įvairius veiksmingus streso valdymo ir išvengimo būdus, konstruktyvius konfliktų sprendimo būdus, komandos formavimo principus, galimus vaidmenis ir efektyvų elgesį komandoje, kūrybišką problemų sprendimą. Kompetenciją parodo gebėjimas planuoti laiką ir kitus išteklius, taikyti įvairius streso valdymo būdus sudėtingose karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, konstruktyviai spręsti konfliktus karjeros (mokymosi ir darbo) situacijose, formuoti darbo ir mokymosi komandas, bendradarbiauti mokymosi ir darbo karjeros veiklose, kūrybiškai spręsti problemas karjeros (mokymosi ir darbo) kelyje. Kompetenciją atspindi nuostata plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, realizuojant savo asmeninę viziją ir karjeros planą.

9–12 klasės mokiniai plėtoja ir taiko karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas, siekdami realizuoti savo asmeninę viziją ir įgyvendinti karjeros planą.

D2. Sėkmingo perėjimo į kitą karjeros aplinką ir įsitvirtinimo joje kompetencijos esmė – sėkmingai pereiti į naują mokymosi, darbo ar kt. aplinką ir įsitvirtinti joje. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie adaptacijos naujoje karjeros aplinkoje etapus, sėkmingo perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą, mokymosi ar darbo aplinką lemiančius veiksnius, kliūtis ir galimus paramos šaltinius, žmogaus konkurencingumą darbo rinkoje lemiančius veiksnius. Kompetenciją parodo gebėjimas analizuoti įvairius perėjimo iš vienos mokymosi aplinkos į kitą mokymosi ar darbo aplinką atvejus, išskiriant palankius veiksnius ir kliūtis, pasinaudoti išorinės paramos galimybėmis pereinant į kitą karjeros aplinką. Svarbi kompetencijos dalis – nuostata prisiimti asmeninę atsakomybę už sėkmingą adaptaciją naujoje aplinkoje.

9–12 klasės mokiniai sėkmingai pereina į naują karjeros (mokymosi, darbo ar kt.) aplinką ir įsitvirtina joje.

D3. Efektyvios darbo, praktikos paieškos ar verslo kūrimo kompetencijos esmė - taikyti įvairius darbo paieškos arba (ir) verslo pradėjimo būdus, išbandyti įvairius darbus ir profesijas, modeliuojant tai savo karjeros plano kontekste, pasirengti savo kompetencijos aplanką. Kompetencijos pagrindas – žinios ir supratimas apie darbo paieškos ir verslo pradėjimo būdus, pasirengimą pokalbiui dėl darbo, kompetencijų aplanko, motyvacinio laiško, gyvenimo aprašymo rengimo ir panaudojimo galimybes. Kompetenciją parodo gebėjimas racionaliai įvertinti ir pasirinkti konkrečioje karjeros situacijoje tinkamus darbo paieškos arba verslo pradėjimo būdus, savarankiškai susirasti ir atlikti profesinio veiklinimo veiklas pagal savo polinkius ir planus, parengti ir pristatyti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius asmeninius karjeros dokumentus (asmeninį kompetencijų aplanką, gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ir pan.), simuliacinėse pokalbio dėl darbo veiklose formuluoti racionalius atsakymus, pozityviai reaguoti dinamiškai kintančiomis sąlygomis, improvizuoti. Kompetenciją atspindi nuostata susirasti darbą, praktiką arba sukurti verslą, atitinkančius asmeninę viziją, poreikius, vertybes ir gebėjimus, pripažįstant asmeninių pastangų ir veiksmų svarbą prisistatymo, darbo ir praktikos vietos paieškos veiksmingumui.

9–12 klasės mokiniai taiko įvairius darbo paieškos arba (ir) verslo pradėjimo būdus, išbando įvairius darbus ir profesijas, modeliuodami tai savo karjeros plano kontekste, atnaujina savo kompetencijos aplanką.


Mokinių ugdymo karjerai kompetencijų turinys ir raida aprašoma 1 lentelėje (žr. I priedą). Karjeros kompetencijų raidos aprašas sudarytas remiantis Ugdymo karjerai programa (2014), atnaujinant bei papildant karjeros kompetencijų raiškos sritį aktualiais ugdymo siekiniais.

Kompetencijos aprašomos, suskirstant į 4 kompetencijos raiškos lygius: 1 – priešmokyklinio ugdymo, 2 – pradinio ugdymo programos (1–4 klasių) mokiniams, 3 – pagrindinio ugdymo programos pirmosios dalies (5–8 klasių) mokiniams, 4 – pagrindinio ugdymo programos antrosios dalies (9–10 (I–II gimnazijos) klasių) ir profesinio mokymo programų, skirtų neturintiems pagrindinio išsilavinimo, mokiniams, vidurinio ugdymo programų (11–12 (III–IV gimnazijos) klasių) mokiniams, profesinio mokymo programų, skirtų turintiems pagrindinį išsilavinimą ir siekiantiems įgyti tik kvalifikaciją, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, siekiantiems kartu su kvalifikacija įgyti ir vidurinį išsilavinimą, profesinio mokymo programų, skirtų asmenims, kurie jau turi vidurinį išsilavinimą, mokiniams.

Aukščiausias aprašytas karjeros kompetencijų lygis apima visus žemesnius ir yra galutinis ugdymo karjerai mokykloje tikslas ir rezultatas. Karjeros kompetencijos ir jų dalys – žinios ir supratimas, gebėjimai ir nuostatos – atitinkamai plečiasi ir (arba) gilėja, pereinant iš vieno lygio į kitą didėjimo tvarka: nuo siauresnių ir paprastesnių iki sudėtingesnių ir susiliejančių elementų.

Toliau glaustai apžvelgiami 9–12 klasės mokinių amžiaus tarpsnio psichologiniai, edukaciniai ypatumai, atsižvelgiant į vyresniųjų klasių mokinių psichologinę brandą ir šiame ugdymo koncentre kylančius iššūkius, pasirinkti tolesnio mokymosi ir/ar karjeros kelią.

Paauglių tikslus, tarp kurių yra ir mokymosi, profesijos įgijimo, įsidarbinimo tikslai, formuoja paauglio savistaba ir santykiai su aplinka. Vienas tokių aspektų yra visuomenės institucijų – šeimos, ugdymo sistemos ir pan., nulemti neišvengiami gyvenimo pokyčiai, tranzicijos (Schlossberg, 1981). Paaugliai patiria aplinkos diktuojamą būtinybę tam tikru metu ir tam tikru nuoseklumu daryti sprendimus. Pavyzdžiui, Lietuvoje 16 metų paaugliai turi rinktis, ar įgyti vidurinį išlavinimą, ar mokytis profesijos, ar mokytis profesijos ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Jei nusprendžia įgyti vidurinį išsilavinimą, turi pasirinkti, į kurių sričių dalykus gilinsis labiau, į kurių – mažiau, o baigę gimnaziją turi apsispręsti, ar tęsti studijas ir įgyti tam tikros srities kvalifikaciją, pavyzdžiui, bakalauro ar magistro laipsnį, ar pradėti darbinę karjerą (Erentaitė ir kt, 2022). Galiausiai paauglystės pabaigoje – jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnio pradžioje laukia perėjimas į darbo rinką ir būtinybė atsakyti į klausimą, kokį darbą rinktis ekonominiam savarankiškumui užsitikrinti. Nors paminėti perėjimai susiję su išsilavinimu ir įsidarbinimu, tačiau perėjimai šiose srityse lemia pokyčius ir kitose gyvenimo srityse (Erentaitė ir kt, 2022).

Darbo aplinkos, darbo rinkos intensyvių ir technologinių pokyčių suvokimas mokslininkus kreipia analizuoti karjeros adaptyvumo gebėjimus. Karjeros adaptyvumas – tai yra asmens gebėjimai ir požiūriai, reikalingi ateičiai planuoti, karjeros sprendimams priimti, sau ir profesijoms tyrinėti ir pasitikėjimui savo galia pačiam kurti savo karjerą (Hartung, Porfeli, Vondracek, 2008; Savickas, 2013).

9–12 klasės mokinių karjeros adaptyvumo gebėjimai glaudžiai siejasi su jų kognityvine raida, abstraktaus, sudėtingo mąstymo susiformavimu. Jis paauglius įgalina sisteminti informaciją, nuosekliai ir logiškai samprotauti apie abstrakčias idėjas, reflektuoti, įvertinti savo galimybes, svarstyti ateities perspektyvą, atmesti nenaudingus sprendinius ir, įvertinus išteklius, planuoti, ko jie galėtų siekti gyvenime (Yingling, 2004, Keshavan, Giedd, Lau, Lewis ir Paus, 2014; Sakurai ir Gamo, 2019).

9–12 klasės mokiniai jau išsivysto gebėjimą samprotauti apie karjeros pasirinkimus kaip apie įvairių veiksnių sąveiką. Pagal vaikų supratimo apie karjeros pasirinkimą ir pasiekimus modelį (Howard ir Walsh, 2010, 2011, žr. 2 pav.) paauglystėje pasiekiamas gebėjimas karjeros siekimo procesą aiškinti kaip dinamišką sąveiką, kai asmeninės savybės susiejamos su darbo ir (arba) karjeros ypatybėmis.

2 pav. supratimo apie karjeros pasirinkimą ir jos siekimą modelis (pagal Howard ir Walsh, 2010, 2011)

Šio samprotavimo raida praeina du lygius. Iš pradžių paaugliai karjeros pasirinkimą apibūdina kaip kelių priežasčių sąveikos identifikavimą individualiu (t. y. biologiniu, psichologiniu), santykių (t. y. sąveikos su kitais) ir tiesioginės aplinkos (t. y. darbo savybių, darbo galimybių) lygmenimis (5 lygis: sąveika). Po to paauglių samprotavimas pasiekia sisteminės sąveikos lygį (6 lygis) – jų atsakymai taip pat apima dinamišką daugelio priežasčių sąveiką individualiu (t. y. biologiniu, psichologiniu), santykių (sąveika su kitais asmenimis) ir tiesioginės aplinkos (t. y. darbo charakteristikos, darbo vietų pasiūla) lygmenimis, bet jau apima ir sisteminio lygmens veiksnius (t. y. užimtumo tendencijas, dabartinę darbo rinkos būklę, naujų užimtumo sričių plėtrą).

Pasiekę šiuos lygius paaugliai geba paaiškinti karjeros pasirinkimo ir karjeros siekimo procesus, darbo ar karjeros pasirinkimą jie apibūdina kaip interaktyvų procesą, turintį daug galimų rezultatų. Kartu įtraukiami ir papildomi abstraktesnio, sistemų lygmens veiksniai, pavyzdžiui, užimtumo tendencijos, naujos technologijos, darbo rinkos sąlygos. Kad 9–12 klasės mokiniai lengviau suprastų pagrindinius bendruosius gebėjimus, reikalingus įvairiose srityse, ir kai kuriuos konkrečioms profesijoms būdingus įgūdžius, svarbu su jais nagrinėti pasirengimo įvairioms būsimos karjeros galimybėms procesą (Howard ir kt., 2017; Howard ir Dinius, 2019).

Anot psichosocialinės raidos teorijos (Erikson 1950), paaugliai, gavę tinkamą ugdymą karjerai ir asmeniškai dalyvavę tyrinėjimuose, pereidami į jaunystę susiformuos stiprų savo tapatumo pojūtį, autonomiškumo ir kontrolės jausmą. Karjeros lūkesčiai yra svarbūs, nes paaugliui rodo jo vietą socialiniame pasaulyje. Taip paaugliai įgyja savo vietos pasaulyje supratimą ir gebėjimą būti ištikimiems savo vertybėms. Nesusiformavę tapatumo paaugliai bus sutrikę dėl savo vaidmens: „Aš nežinau, kuo noriu būti, kai užaugsiu“. Tai gali paskatinti difuzijos – sutrikimo būseną ar norą būti viskuo. E. Erikson (1968) atkreipia dėmesį į „visumos“ svarbą tapatumo raidai, taip pat į tapatinimosi su vaidmenų modeliais ir psichosocialinės gyvenimiškos patirties, aprėpiančios krizes ir sprendimus, svarbą. Marcia (1980, p. 159) tai apibūdina kaip „potraukių, gebėjimų, įsitikinimų ir individualios patirties mozaiką", kuri vėliau sukryžminama su tuo, kas laikoma priimtinais profesiniais pasirinkimais (Meijers, 1998). Brandesnė tapatumo būsena atsiranda paaugliams tyrinėjant alternatyvas (tapatybės moratoriumo būsena), jų pagrindu priimant ir įgyvendinant sprendimus (pasiektos tapatybės būsena, Marcia, 1993).

Šiuo raidos tarpsniu orientacija į vidinį, unikalų save leidžia paaugliams vadovautis savęs pažinimu ir atmesti profesijas, nesuderinamas su jų interesais, vertybėmis, kompetencijomis, o pasirinkti labiausiai atitinkančias jų Aš (Gottfredson, 1981).

Baigiamasis karjeros pasirinkimo paauglystėje etapas yra paženklintas karjeros kompromiso reiškinio, t. y. poreikio paaukoti savo vidinius poreikius (tokius kaip susidomėjimas ir sugebėjimai) dėl atitikimo išorinę objektyvią tikrovę. Neseniai sukurta bruožų ir situacijų interesų dinamikos teorija (Su ir kt., 2018) atskleidžia tris motyvacines interesų funkcijas. Pirma, interesai daro įtaką motyvacijos krypčiai. Daugybė tyrimų rodo, kad interesai prognozuoja karjeros siekius ir pasirinkimą (Hanna ir Rounds, 2020). Antroji ir trečioji motyvacinės funkcijos yra energingumas ir atkaklumas. Šių dviejų mechanizmų atveju svarbiausia yra atitikimas. Jei kuo nors domimasi, tai lengviau mėgautis savo darbu, išlaikyti dėmesį ir ištverti kliūtis (Nye ir kt., 2019). Motyvacijos jėga ir atkaklumo jėga rodo, kad žmonės turėtų būti labiau patenkinti savo darbu ir karjera, galėdami išsamiau domėtis sritimi, atitinkančia jų pašaukimą (Su ir kt., 2018). Ankstyvoje paauglystėje mokiniai mažiau domisi kiekviena karjeros sritimi; tačiau interesų intensyvumo lygis atsistato vėlyvoje paauglystėje. Jauno suaugusiojo vidutinis interesų lygis išlieka pastovus arba palaipsniui didėja su amžiumi (Hoff ir kt., 2018, 2022). Kartu šios išvados rodo, kad vaikystė ir paauglystė yra svarbiausi pomėgių vystymosi laikotarpiai, tačiau interesų pokyčiai galimi visą jaunystę (Tracey, 2001, Hoff ir kt. 2021).

Labai svarbu suprasti su interesų lygiu ir pokyčiais susijusius rezultatus, nes paaugliai priima daug svarbių sprendimų dėl savo išsilavinimo ir darbo bei patiria tų sprendimų ilgalaikes pasekmes (Renninger ir Hidi, 2020). Pavyzdžiui, vidurinės mokyklos mokiniui, besirenkančiam universitetus, gali būti naudinga žinoti, kiek jo interesai ateityje pasikeis, ar šie pokyčiai paveiks jo sėkmės galimybes skirtingose aplinkose (Hansen ir Wiernik, 2018).

Lietuvos paauglių tyrimai (Erentaitė ir kt., 2022) parodė, kad paaugliai, galvodami apie karjeros tikslą, išgyvena daugiau teigiamų emocijų nei dėl akademinių tikslų. Šie teigiami išgyvenimai liudija gerą asmeninį santykį su internalizuotu aplinkos poveikiu tranzicijų laikotarpiu ir atspindi kognityvinės raidos pasiekimą svarstyti apie abstrakčias galimybes ateityje (Nurmi, 2004). Tad, ugdant karjerai 9–12 klasių mokinius, tikėtina, kad paaugliai yra priėmę išorinių aplinkybių reikalavimus daryti sprendimus karjeros srityje, šios srities tikslai bus jiems aktualūs ir tikėtina, kad paaugliai jų sieks, nes teigiamos emocijos teikia energijos tikslams įgyvendinti (Erentaitė ir kt., 2022).

Didaktiniai principai – tai pagrindinės mokymo organizavimo idėjos ir normos. Didaktinių principų taikymas mokymo turiniui, metodams, formoms, mokinių ir mokytojų praktinei veiklai duoda optimalius mokymo(si) rezultatus. Didaktiniais principais remiamasi sudarant mokymo planus ir programas, kuriant vadovėlius ir kitas mokymo priemones, rengiant užduotis, klausimus ir, žinoma, ugdant mokinius.

Karjeros kompetencijų ugdymo gairėse (Ugdymo karjerai programa, 2014) išskiriami šie principai: aktyvaus mokinio vaidmens, laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus, individualizavimo, bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų, reflektyvaus mokymosi, mokymosi per patyrimą, tęstinumo.

Aktyvaus mokinio vaidmens principas – mokinys tampa esminiu, kuriančiu ugdymo proceso veikėju, tam sudaromos palankios sąlygos, sužadinamas intensyvus mokymasis.

Optimalūs ugdymo rezultatai galimi, kai mokiniai noriai ir aktyviai mokosi, suprasdami mokomąsias užduotis ir veiklos rezultatus. Aktyvumo principo teorinis pagrindas – žmogus yra ne pasyvus aplinkos produktas, o aktyvus savo gyvenimo kūrėjas. Nors mokytojas yra mokymo proceso organizatorius, mokinys negali likti vien pasyvus jo veiklos objektas. Jis yra aktyvus mokymosi subjektas. Be vidinių mokinio pastangų mokymas nepasieks tikslo. Svarbiausias reikalavimas mokytojui – skatinti mokinio iniciatyvą ir aktyvumą. Mokykla privalo išmokyti ne vien mokslo tiesų, daug svarbiau – ieškoti tiesos, ją rasti ir ginti: ieškoti sprendimų, juos tikrinti ir tik tada priimti mokslo teiginius kaip tiesą. Baigtos, statiškos žinios neskatina mokinių savarankiškumo, juo labiau – aktyvumo ir kūrybingumo. Ugdant karjerai, reikia skatinti mokinius abejoti, ieškoti informacijos ir kritiškai ją vertinti. Aukščiausia sąmoningumo ir aktyvumo išraiška yra kūrybinė mokinių veikla, kuri pasireiškia mokiniams ryškinant ateities viziją, kuriant karjeros planus.

Laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus principas – asmuo skatinamas savarankiškai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias savo karjeros vystymo galimybes, priimti su mokymusi ir darbu susijusius sprendimus, sudaromos galimybės juos grįsti net ir gilios nuojautos ar vidinio tikėjimo, didelio potraukio argumentais. Turėdamas laisvę rinktis, asmuo taip pat prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą.

Individualizavimo principas – ugdymas vykdomas, atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, interesus, amžiaus tarpsnio ypatumus. Mokiniai yra skirtingi savo gabumais, poreikiais, interesais, turima patirtimi. Į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo karjerai procesą. Svarbu suprasti, kad mokiniai skirtingais būdais pasiekia geriausius rezultatus, kad jie ugdo karjeros kompetencijas ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje, todėl kiekvienas turi skirtingą patirtį ir „starto poziciją“. Ugdymo individualizavimas padidina mokinių motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga karjeros kompetencijoms ugdyti.

Individualizuojant ugdymą karjerai, nustatomi individualūs mokinio poreikiai, atsižvelgiant į juos pritaikomas ugdymo turinys, pasirenkami metodai ir priemonės. Kiekvienas mokinys gali ir turi patirti atradimo džiaugsmą, susijusį su karjeros kompetencijų ir asmenybės ūgtimi. Individualizavimo principas realizuojamas ugdant karjerą popamokinėse veiklose, kurias mokiniai laisvai renkasi pagal savo poreikius ir interesus.

Laikantis individualizavimo principo sudaroma galimybė mokiniams pasirinkti užduotis, mokymosi būdus, nuolat stebima, peržiūrima individuali kiekvieno mokinio pažanga, teikiamas grįžtamasis atsakas. Individualizuotas ugdymas karjerai prisideda prie kiekvieno žmogaus vertingumą pripažįstančios mokyklos kultūros ir palankaus mikroklimato kūrimo.

Bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų principas – grupė mokinių mokosi ir veikia kartu, siekia bendro tikslo, skatina vienas kito ugdymosi pokytį ir yra atsakingi už pasiektą rezultatą. Ugdant karjeros kompetencijas bendradarbiavimo principas yra itin svarbus, nes gebėjimas bendradarbiauti, veikti komandoje yra viena iš adaptyvumo darbo pasaulyje sąlygų. Bragger ir Posse (2007) teigia, kad mokymasis bendradarbiaujant ugdo savarankiškumą, skatina suvokti grupių skirtumus ir juos panaudoti bendradarbiaujant, pagerina grupės rezultatus bei skatina pasitikėjimą savimi.

Išskiriamos penkios mokymosi bendradarbiaujant charakteristikos:

  1. Pozityvioji priklausomybė. Mokymosi bendradarbiaujant procese iškeliamas grupės tikslas, už kurio įgyvendinimą atsakingi visi grupės nariai. Kiekvienas narys stengiasi ne dėl asmeninės, o grupės sėkmės.
  2. Asmeninė atsakomybė ir atsakomybė už grupę. Kiekvienas asmuo, esantis grupėje, atsako už savo indėlį, siekiant tikslo.
  3. Socialinės kompetencijos. Svarbu gebėti efektyviai bendradarbiauti bei konstruktyviai spręsti konfliktus. 
  4. Vertinimas. Mokymosi bendradarbiaujant procese vertinamas grupės darbas ir individualus indėlis, siekiant rezultato.
  5. Abipusė pagalba. Siekiama padėti vienas kitam, nes grupė drauge atsakinga už pažangą.

Ugdymo karjerai turinio specifika sąlygoja mokinių bendradarbiavimo būtinybę ir vertę. Savęs pažinimo srityje svarbu ne tik analizuoti save, bet ir galėti palyginti savo ir kitų vertybes, polinkius, interesus, asmenybės bruožus. Tyrinėjant karjeros galimybių įvairovę, aktualu diskutuoti grupėje, dalintis informacija ir patirtimis. Bendradarbiavimas ugdant karjeros kompetencijas vyksta ir per pamokas, ir po pamokų. Neformalus ugdymas yra itin palankus mokinių bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų veikloms.

Reflektyvaus mokymosi principas - skatinamas nuolatinis savo patirties, jausmų, minčių ir veiklos apmąstymas, susiejimas ir panaudojimas mokymuisi.

Refleksija – procesas, kai žmogus, analizuodamas asmeninę ar grupės patirtį, pažįsta savo paties psichinius veiksmus ir būsenas bei atpažįsta teorinius savo ir/ar grupės veiklos modelius. Ugdant karjerai taikytinas (Gibbs, 1988, Knasel, Meed, Rossetti, 2000) refleksijos ciklas. Refleksijos ciklą sudaro 6 etapai: 1 - apibūdinimas (kas nutiko?), 2 - savijauta (kaip jaučiausi tuo metu?), 3 - vertinimas (kas gero ir kas blogo yra šiame patyrime?), 4 – analizė (ką galima suprasti iš šios situacijos?), 5 – išvados (kokias išvadas galima padaryti?), 6 – veiksmų planas (jei tai vėl pasikartotų, ką turėčiau daryti?).

Mokymosi per patyrimą principas – ugdymo veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai realiai galėtų save išbandyti konkrečioje situacijoje „čia ir dabar“.

Patirtinis mokymasis leidžia mokiniams ugdytis kompetencijas per gyvenimišką patirtį, tiesiogiai dalyvaujant įvairiose veiklose, mokymo turinį derinant su kryptinga refleksija ir analize. Patirtinis mokymasis mokiniams yra įdomus, nes mokomasi ne įprastoje mokyklos aplinkoje, o kitomis sąlygomis, pavyzdžiui, tikroje darbo vietoje, universiteto laboratorijoje, bibliotekoje ir kt.

Mokymosi per patyrimą principas ugdant karjerai realizuojamas vykdant profesinį veiklinimą – veiklas, kuriose bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams padedama pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes, kaupti darbo patirtį, ugdytis profesinę motyvaciją bei planuoti būsimą karjerą. Taikomos įvairios profesinio veiklinimo formos: mokinių pažintiniai vizitai į įmones, įstaigas, organizacijas, profesinio veiklinimo patyriminiai vizitai (mokinių asistavimas – stažuotė), mokinių praktikos įmonėje ir kt.

Tęstinumo principas – užtikrinamas karjeros kompetencijų ugdymo tęstinumas, atsižvelgiant į mokinio patirtį, įgytą formaliuoju, neformaliuoju ar savišvietos būdu.

Karjeros kompetencijos ugdomos nuosekliai, plečiant ir gilinant ugdymo turinį, siejant jį su ugdytinio amžiaus tarpsnio aktualijomis. Tęstinumą užtikrinti padeda karjeros kompetencijų raidos aprašas ir individualios mokinio pažangos stebėsena.

Žaidybinimo principas. Žaidybinimas plačiai taikomas kuriant mokymosi ir mokymo veiklas švietimo aplinkoje, siekiant į mokymosi sistemą įnešti smagių elementų, kad procesas vartotojams taptų įdomus, palengvintų nuostatų ir elgesio mokymąsi (Landers, 2015). Žaidybinimas gali padidinti mokinių dalyvavimą ir suvokimą apie karjeros galimybes. Norint sėkmingai plėtoti mokinių idealaus darbo paieškas, labai svarbus mokinių susidomėjimas. Pagrindiniai žaismo, išradingumo ir patirties principai padeda didinti mokinių motyvaciją sąmoningai pažinti karjeros reiškinį. Be to, žaidybinimas teikia daug galimybių skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimą, ypač įveikiant daugybę kliūčių ir susiduriant su sudėtingomis taisyklėmis (Ansted, 2016; Balci, Secaur, Morris, 2022). Rimti žaidimai yra patirtinio mokymosi pavyzdžiai. Jie leidžia sugalvoti imitacines sudėtingų situacijų iliustracijas, kurias besimokantieji gali atskleisti, suprasti ir analizuoti. Sudėtingas problemas galima suskaidyti į mažesnes dalis, kad būtų galima parodyti komponentų sudėtingumą ir sąveiką (Mylonas ir kt., 2023, Parola ir kt., 2023).

Mokytojo knygos (9–12 kl. mokiniams) turinys ir medžiaga yra skirstoma į 4 skyrius, kurie atitinka mokinio knygos skyrius: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo. Kiekviename skyriuje – 2 arba 3 temos (iš viso 11 temų, kaip ir mokinio knygoje).

Mokytojo knygoje kiekviena tema aprašoma laikantis bendros struktūros. Temų dalys žymimos ir simboliais.

Taip atskleidžiama ugdomos karjeros kompetencijos esmė, aptariami ugdymo siekiniai, jų lygmenys ir vertinimo kriterijai, siūlomi šiai kompetencijai ugdyti ir įsivertinti tinkami metodai, akcentuojamos nepamokinės ugdomosios veiklos (profesinis veiklinimas, neformalaus ugdymo užsiėmimai ir kt.). Mokytojo knygoje teikiama papildomų žinių, patariama, kaip rasti integracinių ryšių ugdymo karjerai dalyko viduje bei tarp dalykų. Mokytojo knygoje aptariamos su tema susijusios užduotys, pateikiamos alternatyvios užduotys, kurias rekomenduojama atlikti klasėje. Pateikiami būdai, kaip vertinti mokinių karjeros kompetencijas.

Svarbi mokytojo knygos dalis – nuorodos į aktualius informacijos šaltinius, kuriuos galima naudoti ruošiantis pamokoms.

Prioritetas teikiamas motyvuojančiam mokytis formuojamajam vertinimui: vertinami mokinio individualūs pasiekimai ir pažanga, nelyginami su kitų mokinių pasiekimais; mokytojas su mokiniu išsiaiškina mokymosi uždavinius ir vertinimo kriterijus; mokytojas (kai kuriose užduotyse – vedlys arba automatinis atsakas) pozityviai skatina mokymosi motyvaciją – kelia mokinių pasitikėjimą savo jėgomis ir norą siekti daugiau, nurodydamas, kas pavyko, pagrįstai pagirdamas; mokytojas taiko formuojamojo vertinimo strategijas, kad mokinys patirtų sėkmę.

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: