Mokymasis visą gyvenimą – tai tęstinis žinių ir įgūdžių gausinimas, savo kompetentingumo auginimas. Mokslininkai nustatė, kad kuo stipresnis žmogaus įsipareigojimas mokytis sau ir organizacijai, pagarba kitų mokymuisi, tuo dažniau patiriama karjeros sėkmė – gaunamas aukštesnis atlyginimas ir pareigos, geresni santykiai su vadovais ir bendradarbiais, didesnis džiaugsmas dėl mėgstamo darbo. Asmens gebėjimas mokytis visą gyvenimą apima sudėtingą charakterio savybių, gyvenimiškos patirties, socialinių santykių, vertybių, požiūrių ir įsitikinimų derinį. Jis ir lemia karjeros sėkmę.

Pažvelkite į save tarsi į veidrodžio atspindį. Kokios jūsų mokymosi stiprybės, padės pamatyti skaitmeninė užduotis „Mokymosi visą gyvenimą galios“.

Mokymosi visą gyvenimą galios

Atsisiųsti darbalapį (371.9 KB )

„XXI amžiuje neraštingi yra ne tie, kurie negali skaityti ar rašyti, o tie, kurie nesugeba mokytis, pamiršti, kas mokėta ir žinota, ir vėl iš naujo mokytis.“

– Rašytojas ir humanistas Toffler Alvin (Alvinas Tofleris)

Per visą savo mokymosi patirtį žmonės atranda daug jiems tinkamų būdų rasti informaciją, įsiminti ir pritaikyti. Mokymosi strategija – tai mąstymo ir veiklos procedūros, padedančios siekti mokymosi tikslo ar spręsti kokį nors uždavinį. Galima rinktis iš daugybės labai veiksmingų mokymosi strategijų. Vienos iš jų žinomos nuo pat spausdinto teksto pradžios, kitos – naujesnės, sukurtos pažinimo mokslų ir ugdymo ekspertų.

Pagrindinė mokymosi strategijų prielaida yra ta, kad aktyvus ir gilus informacijos supratimas bei taikymas yra veiksmingesnis už pasyvų mokymąsi. Kuo aktyviau veikiama, tuo geriau išmokstama. Minčių žemėlapiai, vienos minutės rašiniai, praktiniai testai – tai tik keletas būdų, kaip įtvirtinti informaciją ir atrasti sritis, kurioms reikia skirti daugiau mokymosi laiko.

Įdėmiai lyg per mikroskopą patyrinėkite savo mokymosi strategijas.

Užduotis: Mano pažintinių mokymosi strategijų bankas I d.

Užduotis leis įsivertinti savo mokymosi strategijas.

Atsisiųsti darbalapį (152.9 KB )

Užduotis: Mano pažintinių mokymosi strategijų bankas II d.

Užduotis leis įsivertinti savo mokymosi strategijas.

Atsisiųsti darbalapį (415.2 KB )

Paveikios mokymosi strategijos padeda įsisavinti ir ilgai išsaugoti informaciją. Pagalvokite, kurias įsiminimui skirtas mokymosi strategijas verta išbandyti artimiausiu metu?

Pažintinės įsiminimui skirtos mokymosi strategijos

Išdėstymas dalimis. Daug mokinių stengiasi išmokti visą medžiagą naktį prieš testą ar kontrolinį darbą. Kur kas geriau mokytis medžiagos dalis per kelias savaites. Per tą laiką informaciją pakartojame vis ilgesniais protarpiais: pirmąkart kartojame po vienos dviejų dienų, antrąkart – po savaitės, trečiąkart – po dviejų savaičių ir t. t. Informacija iš veikliosios atminties (ji išlaiko informaciją iki pirmo miego) per tris naktis perkeliama į ilgalaikę atmintį (ten informacija išlieka visą gyvenimą). Pakartojimai leidžia sukurti asociacijų ryšius ir dėl to lengviau prisimename. Nesvarbu, kaip dažnai ir kokiu intervalu bandysime atsiminti medžiagą. Tiesiog kuo dažniau prisiminsime – tuo geriau.

Dvigubas kodavimas – tai garsas ir vaizdas. Mokytis galima ne vien tik skaitant tekstą, geriau informaciją įsiminti daugiau nei vienu būdu. Taigi, be skaitymo, taip pat verta naudoti vaizdinę medžiagą, pavyzdžiui, grafikus, kad būtų lengviau suprasti informaciją. Taip pat naudingi vaizdo įrašai ir medžiagą paaiškinantys garso įrašai.

Akronimai – termino, kurį sudaro keli sudėtiniai žodžiai, sutrumpinimas, paliekant tų žodžių pirmąsias (kartais – ir kitas) raides, pavyzdžiui, Europos Komisija – EK. Kai reikia atsiminti kelis požymius, įsiminimas akronimo forma yra labai veiksmingas būdas didelį kiekį informacijos sutraukti į vieną duomenų „gabalą“. Pavyzdžiui, ROG-ŽŽ-MV prisiminti vaivorykštės spalvų seką: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė. Galima ir žodžius sudėlioti į juokingą sakinį:
Ruošėsi ožys ganytis, žolę žlembt, miške vartytis.

Taktilinis mokymasis, arba mokymasis su lytėjimo pojūčiais, – kai kuriems žmonėms įsiminti labai padeda galimybė paliesti ir pajusti su sąvoka susijusį objektą.

Abipusis klausinėjimas – mokiniai dirba poromis; vienas iš jų atlieka mokytojo vaidmenį ir užduoda klausimus apie temą, skaitymo užduotį ar pamoką.

Strateginės pauzės – skaitant ar klausantis informacijos kas 10–15 minučių daromos pauzės ir apmąstoma medžiaga arba peržiūrimi užrašai. Taip informacija geriau įsimenama ir suprantama.

Žmogaus karjera apima ir mokymąsi socialiniuose tinkluose, kuriuose atrandame daugybę skaitmeninių mokymosi priemonių.

Geriausi 5 mokymosi strategijų pavyzdžiai, skirti stiprinti besimokančiųjų dalyvavimą tinklaveikoje:

Mikromokymasis – toks būdas, kai mokymosi užduotis suskirstoma į dalis, atliekamas per vieną ar kelias minutes. Tai padeda įveikti atidėliojimą, neprislegia didelis krūvis. Kadangi informacija pateikiama dalimis, ją galima pasiekti įvairiomis platformomis ir įrenginiais, įskaitant mobiliuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius. Dėl to ji yra patogi ir prieinama, kai to pageidaujate. Pavyzdžiai: trumpi vaizdo įrašai socialinėje žiniasklaidoje, interaktyviosios viktorinos, mobilieji pranešimai, SMS, paspaudimo skirtukai, greitosios nuorodos, trumpos laidos.

E. mokymasis bendradarbiaujant socialiniuose tinkluose yra mokymasis žmonėms kuriant ir dalijantis savo patirtimi su panašių interesų turinčiais bendraminčiais. Pavyzdžiui, tiesioginiai internetiniai seminarai su klausimų ir atsakymų pokalbiais, virtualūs susitikimai ir diskusijos „Zoom“ ir „Google Meet“ platformose, skaitmeninis mokomasis turinys, pavyzdžiui, kursai, tinklalaidės, tinklaraščiai ar elektroninės knygos, socialinės žiniasklaidos forumai, TED pokalbiai.

Viktorinos ir vertinimai – klausimų ir atsakymų užduotys visada buvo paprastas, bet svarbus būdas pradėti dviejų ar daugiau šalių sąveiką, dialogą. Naudojant kelių pasirinkimų klausimus, viktorinas ar galvosūkius, galima išlaikyti dalyvių dėmesį ir analizuoti, ką jie jau žino, kaip taiko turimą informaciją.

Sužaidybintas e. mokymasis – mokymosi tikslais į e. mokymosi modulius integruoti žaidimai yra geriausias būdas pagerinti dėmesingumą ir aktyvų mokymąsi.

Mokymosi kliūtys – tai įvairūs nepalankūs veiksniai (asmeniniai, socialiniai, materialūs, situaciniai ir kt.), dėl kurių yra sunkiau pasiekti mokymosi tikslus. Daugelis mokymosi kliūčių kyla iš paties besimokančiojo (ar to, kuris nenori mokytis) neigiamų nuostatų mokymosi atžvilgiu, nepasitikėjimo gebėjimu mokytis, mokymosi įgūdžių stokos.

Fiziologinės mokymosi kliūtys – tai kliūtys, kurios trukdo veiksmingai mokytis dėl žmogaus kūno ir proto būklės. Nerimas, nepasitikėjimas savimi, motyvacijos stoka, baimė suklysti, drovumas ar nusišalinimas – pagrindinės psichologinės mokymosi kliūtys. Asmens negebėjimas prisiminti faktinės informacijos yra prastos atminties arba sutrikimų pasekmė.

Nuo žmogaus fiziologinės būklės priklauso, ar jis bus dėmesingas, kaip jis suvoks ir interpretuos informaciją. Dėl streso, nuovargio ar emocinės traumos žmogui sunku būti atidžiam. Tuomet informacija apdorojama paviršutiniškai, prastai įsimenama. Panašų poveikį gali turėti ir miego trūkumas.

Kaip galima įveikti mokymosi kliūtis?

Dėl sveikatos sutrikimų reikia kreiptis medicininės pagalbos. Kalbos ir klausos sutrikimai gali būti gydomi terapija, operacijomis arba naudojant technines priemones, svarbu priimti artimųjų ir draugų pagalbą.

Būtina išmokti atidžiai ir aktyviai klausytis. Įsiklausant į kiekvieną žodį, informacija lengviau suvokiama ir įsimenama. Naudinga taikyti konspektavimo strategiją: užfiksuoti svarbią informaciją raštu.

Gerinti atmintį žaidžiant atminties žaidimus ir užsiimant atmintį lavinančia veikla, o dėmesį – sąmoningai sutelkiant į užduotį.

Ilsėtis aktyviai judant, miegoti ne mažiau kaip 7 valandas, sveikai ir įvairiai maitintis.

Naudotis technologijomis: kalendoriaus priminimais, kompiuteryje esančia „garsinio skaitymo“ funkcija, diktavimo įrankiais ir kt. Pasirinkti paveikius mokymosi būdus ir džiaugtis kiekviena sėkme.

Netikėkite mitais – mokymosi stilius, greitasis skaitymas... Kuo įvairesniais būdais mokomės, tuo geriau atsimename. O jei norite skaityti greičiau, išmokite daugiau žodžių ir daug skaitykite mėgstama tema!

Užduotys: Mokymosi kliūtys

Atsisiųsti darbalapį (445.6 KB )

Mokymosi kompasas – tai kompetencijų tobulinimo ciklas „Numatyti, veikti, apmąstyti“. Galima turėti patirties, bet nežinoti, ką ji gali duoti, kaip ja pasinaudoti. Tik įsisąmoninta ir apmąstyta patirtis yra vertinga žmogaus karjerai.

Užduotis: Aš sau leidžiu mokytis!

Atsisiųsti darbalapį (2.2 MB )

Aptarkite savo atradimus: ar atradote tai, ko visiškai nebuvo asmeniniame patyrime, o gal tai, kas buvo, slėpėsi užmarštyje, šešėlyje, tūnojo sąmonės gelmėse?