Karjeros samprata apima daugybę veiklos sekų, įvairius gyvenimo laikotarpius, todėl reikalinga informacija yra daugialypė, gausi ir ne visada suvokiama dėl mokinio kognityvinių gebėjimų ribotumų, tebeformuojamų gebėjimų, metakognityvinių veiklų įvairovės. Mokiniui informacijos paieškos metu svarbu prisiminti kritinio informacijos vertinimo būtinybę, etiško ir saugaus elgesio su informacija principus. Todėl tai didelių pastangų reikalaujanti veikla. Kuo dažniau mokiniai renka, sistemina ir atnaujina turimą supratimą apie savo turimą informaciją, tuo jiems lengviau surasti tinkamą, patikimą ir sau svarbią karjeros informaciją. Šis gebėjimas išlieka svarbus visais žmogaus karjeros etapais.

Karjeros informacija – tai bendras visos su karjera susijusios informacijos pavadinimas. Išsami karjeros informacija apima sutvarkytus ir suklasifikuotus duomenis apie profesinės veiklos praktikos išteklius, karjeros naujienas, karjeros politikos informaciją, karjeros vertinamąją informaciją ir kt.

Informacijos apdorojimas yra esminis bet kokios pažintinės veiklos procesas, nes jis užtikrina jutimais užfiksuojamos ir mintiniu būdu aktyvinamos informacijos kodavimą, suvokimą, supratimą, išsaugojimą atmintyje (Schank, Abelson, 1977) ir subjektyvų jos vertinimą prieš konkretaus elgesio numatymą ir įgyvendinimą (Crick, Dodge, 1994).

Informacijos paieškos bei taikymo gebėjimai susiję su bibliotekos išteklių ir naujausių informacinių technologijų naudojimu tikslingai informacijos paieškai bei rastos informacijos pritaikymu, jie apima paaugliams gana sudėtingas sąvokas, tokias kaip švietimo sistemos, programų klasifikatoriai, profesijų reikšmė ir klasifikacija, profesijų klasės; darbo rinka, darbo jėga, darbo jėgos mobilumas. Tai ypač svarbūs informacijos laukai nepalankioje socialinėje ir kultūrinėje padėtyje esantiems paaugliams, kurie dažnai susiduria su daugybe ekonominių skirtumų, ekologinių rizikos veiksnių ir struktūrinėmis kliūtimis (Perry, Wallace, McCormick, 2018) ir formuoja neišreikštas, bet labai greitai ir negatyviai veikiančias nuostatas dėl savo ateities lūkesčių.

Kad visi mokiniai išvengtų stereotipinio ar paviršutiniško mąstymo ar informacijos apdorojimo, kad mokytųsi su savimi sieti galimybes, reikia tinkamų argumentų, gaunamų informacijos supratimu grįsto mokymosi metu (McConnell, Rydell, 2014), naudojant kognityvinius išteklius, pavyzdžiui, atminties, ir turint pakankamai motyvacijos. Realiu laiku vykstantis informacijos apdorojimas atlieka svarbesnį vaidmenį elgesio formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose negu nuostatos (Maceina, 2018). Informacijos vienetai jungiami skirtingais ryšiais: racionalioje pažinimo sistemoje – semantiniais, o asociatyvioje – asociatyviais ryšiais. Šie reikšminiai informacijos vienetai saugomi mintinių reprezentacijų pavidalais – schemomis ir scenarijais. Schemos užtikrina faktinės suvoktos informacijos supratimą̨ ir paruošia ją tolesniam apdorojimui. O scenarijai įvykių ar veiksmų seką - procedūrinę informaciją apdoroja, saugo ir sujungia informacijos dalis į prasmingą seką (Schank, Abelson, 1977). Schemoms ir scenarijams formuotis reikalingi trys mokymosi būdai: žinių įgijimas, derinimas ir reorganizavimas (Rumelhart, Norman, 1978). Be to, reikia pastebėti, kad karjeros informacijos rinkimo ir sisteminimo gebėjimai susiję ir su savarankiško mokymosi gebėjimais, nes informacinių technologijų ir duomenų kaita reikalauja nuolatinio budrumo ir žinių bei įgūdžių atnaujinimo. Informacijos paieškos ir taikymo gebėjimai ugdomi, kai mokiniai skatinami ieškoti papildomos informacijos internete, žinynuose, spaudoje, mokiniai įgyja patirties, kaip sisteminti, tvarkyti, saugoti bei taikyti informaciją, o įsitraukimas į projektinę veiklą, karjeros renginiai kuria motyvacinį šių veiklų klimatą (Perry ir kt., 2018). Todėl siūloma derinti aktyvius informacijos vizualizavimo grafinėmis tvarkyklėmis metodus su bendravimo ir žaidybinėmis užduotimis, kaip informacinis interviu ar „karjeros ratas“ (Amundson, Thrift, 2008).

Informacinis interviu – tai neoficialus pokalbis su žmogumi, dirbančiu dominančioje profesinėje srityje. Jį geriausia rengti susipažinus su informacija internete. Per interviu galima gauti svarbios realistiškos informacijos apie tam tikras darbo pareigas konkrečioje organizacijoje, sritį ar pramonės šaką, apie dar nežinomus karjeros kelius, užmegzti profesinius santykius (Perry ir kt., 2014).

Pokalbis su mažai pažįstamu asmeniu kai kuriuos mokinius skatins išmokti įveikti nerimą, apie kurį galima su 9–12 klasės mokiniais kalbėtis ir svarstant, kas padeda įveikti bauginančias mintis apie savo ateitį.

Ugdant 9–12 klasių mokinius karjerai svarbu derinti skirtingus informacijos rinkimo, sisteminimo ir vizualizavimo būdus, akcentuoti kritinio informacijos vertinimo būtinybę ir svarbą visiems žmogaus karjeros etapams. O informacijos apie karjeros galimybes šaltinių analizė ir peržiūrėjimas stiprins mokinių supratimą apie ryšį tarp išsilavinimo ir karjeros siekių. Tyrimai rodo, kad šis supratimas gali turėti didžiausią įtaką atskiro mokinio tikimybei baigti aukštąjį mokslą, abiturientai, kurie tikisi, kad juos dominančiai karjerai reikės aukštojo mokslo diplomo, daugiau nei šešis kartus dažniau įgyja bakalauro laipsnį. Mokiniai, kurie supranta aukštojo mokslo išsilavinimo svarbą jų profesiniams interesams, taip pat dažniau yra akademiškai pasirengę studijoms ir karjerai (Falco, Summers, 2019).

Tema „Karjeros informacijos analizė ir taikymas“ yra grindžiama didelės apimties šaltinių analize, plati ir pažintine prasme sudėtinga, todėl šiai temai rekomenduojama skirti užsiėmimų ciklą (2–3 pamokas).

Temos pradžioje aptariami karjeros informacijos rinkimo siekiniai – gebėti sisteminti sau aktualią karjeros informaciją, įvertinant šaltinių ir informacijos kokybę, ir pasiūloma apsvarstyti Ikigai filosofiją, glaustai aptariama, kaip ši tema dera su bendrąja žmogaus gerove ir karjeros sėkme. Ir kaip priešingą reiškinį verta paminėti zeteofobiją, terminą, kuriuo profesijų tyrinėtojas Johnas Krumboltzas įvardijo „baimę ieškoti“ ir tokį užsisklendimą dėl neaiškumų, susijusių su jų ateitimi, kad nustojama spręsti problemas. Informacijos surinkimas ir analizė pasirodo toks sudėtingas procesas, kad žmonės paprasčiausiai jo atsisako ir imasi pirmo pasitaikiusio darbo. Mokiniams svarbu akcentuoti, kad patikima karjeros informacija ypač naudinga, nes padeda susidoroti su bauginančiomis mintimis.

Dar kitai pamokai pradėti galima žaisti žaidimą „Karjeros BINGO“, jis padės aktyvinti profesijų ir išsilavinimo žodyną, atkreips dėmesį į įvairias karjeros galimybes.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) karjeros informacijos paieškos etapai,
2) karjeros informacijos sisteminimas ir saugojimas,
3) savęs pažinimui skirtos informacijos paieška,
4) informacijos apie karjeros galimybes paieška.

1) Siekiant atskleisti potemę „Karjeros informacijos paieškos etapai“, nagrinėjama šešių etapų schema, kuri praktiškai padės pasitikrinti savo supratimą, nuo ko pradėti ir kuo baigti renkant informaciją. Pabrėžiamas paskutinis darbo su informacija etapas, kai atsirinkti šaltiniai išsaugomi patogiam jų peržiūrėjimui - taigi, neužtenka informacijos sukaupti, bet reikia nuolat su ja dirbti, ją peržiūrėti.

2) „Karjeros informacijos sisteminimo ir saugojimo“ potemėje mokinius kviečiama prisiminti jau žinomus ir įprastus informacijos saugojimo būdus, aptarti informacijos išryškinimo strategijas, įvertinti įsidarbinimo ir kompetencijų pripažinimo procese svarbius dokumentus – kompetencijų aplankus, mokymosi dienoraščius. Galima mokiniams parodyti publikuotų dienoraščių knygų. Atliekama skaitmeninė užduotis „Bylos pavadinimas“, kurios tikslas – ugdyti mokinių gebėjimus informacijos paieškai ir sisteminimui taikyti požymių abstrahavimo principą. Mokiniai šioje užduotyje įtvirtins supratimą apie informacijos grupavimą ir pagrindinių sąvokų reikšmę.

Užduotis: Bylos pavadinimas

Atsisiųsti darbalapį (62.7 KB )

3) Potemė „Savęs pažinimui skirtos informacijos paieška“ skirta atkreipti mokinių dėmesį į savąjį unikalumą ir savybių įvairovę, kuriomis gali kurti unikalų savo gyvenimą ir karjerą. Mokiniai kviečiami diskutuoti, ar taiko tinkamus būdus sau pažinti. Savęs pažinimas, kintantis dėl vis augančios patirties, yra ir nuolatinio susidomėjimo šaltinis, tačiau atėjus laikui priimti svarbius karjeros sprendimus, žmogus turi suvokti, ar jo informacijos šaltiniai apie save yra patikimi ir duoda aiškius ir sąžiningus atsakymus.

4) Potemėje „Informacijos apie karjeros galimybes paieška“ akcentuojama, kad informacija apie mokymosi galimybes, darbo galimybes (užimtumą), profesijas yra nuolat atnaujinama dėl pasaulio pažangos ir kintančių technologijų. Mokiniams reikia suteikti laiko laisvai panaršyti po geriausius ir išsamiausius pasaulio šalių mokymosi galimybių, profesijų sąvadus, klasifikatorius, pavyzdžiui, O*NET (angl. Occupational Information Network – Profesinės informacijos tinklas) yra Jungtinių Amerikos Valstijų nemokama internetinė duomenų bazė, arba ESCO (European Skills, Competences, Qualifications and Occupations – Europos įgūdžių, kompetencijų, kvalifikacijų ir profesijų klasifikatorius). Ši temos dalis gali būti integruojama su užsienio kalbų pamokomis.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Karjeros informacijos ratas“ padės mokiniams susidaryti mintinį žemėlapį ir įtvirtinti karjeros informacijos sričių supratimą.

Užduotis: Karjeros informacijos ratas

Atsisiųsti darbalapį (290.1 KB )

Skaitmeninė užduotis „Karjeros informacijos pildymas“ mokiniams leis taikyti kelis grafinius metodus ir lavinti gebėjimą susieti įvairias mokymosi ir užimtumo galimybes su savo asmeniniais bruožais.

Užduotis: Karjeros informacijos pildymas

Atsisiųsti darbalapį (422.3 KB )

Pokalbis, darbas grupėmis, grafinių tvarkyklių naudojimas karjeros informacijai sisteminti, peržvelgti, papildyti. Temą galima integruoti į informatikos, anglų k. pamokas, socialinio emocinio ugdymo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

Žaidimas „Karjerų BINGO“

 

(Oregon Gear Up Toolkit. (2017) (žr. 3.1 priedą)
 

Tikslas – tyrinėti karjeros informaciją susiejant profesines veiklas ir išsilavinimą.
 

Grupės dydis – iki 13 mokinių. Jei žaidėjų daugiau nei 12–13, reikia daryti daugiau grupių ir pasirūpinti daugiau priemonių komplektų
 

Užduoties atlikimo laikas: 15–25 min.
 

Reikalingos priemonės:

• BINGO kortelės ir profesinių veiklų aprašymai (žr. 3.1.A priedą, 3.1.B priedą – vienai grupei žaidėjų paruoštas priemonių komplektas. Jei žaidėjų daugiau nei 12–13, reikia daryti daugiau grupių ir pasirūpinti daugiau priemonių komplektų).
• Vokas ar aplankas, į kurį sudedami profesinių veiklų aprašymai (žr. 3.1.B priedą).
• Lipnūs lapeliai ar kitos priemonės žymėti BINGO korteles (žetonai, centai ar sagos).
• Vienam žaidėjui apie 16 vnt.
• Stalai ir kėdės žaidėjams susėstiPrizai arba apdovanojimų ženkliukai (gali būti skaitmeniniai) – keli rinkiniai.

Žaidimo eiga

Mokiniai suskirstomi į žaidėjus ir paskiriamas vienas vadovas (arba vadovas būna pedagogas). Jie gauna po vieną BINGO kortelę (žr. 3.1 priedą). Vadovas gauna voką su profesinių veiklų aprašymais.
 

Mokytojas paaiškina, kad užduočiai atlikti skiriama apie 20 minučių.
 

Grupėje vienu metu žaidžia 6–12 mokinių, 1 yra vadovas. Vadovas paima iš krepšio po vieną aprašymą ir perskaito, žaidėjai mokiniai lipniu lapeliu pasižymi atsakymą savo BINGO kortelėse. Pirmasis surinkęs 4 atsakymus iš eilės savo kortelėje laimi prizą!

 

Stebėsena. Mokytojas stebi žaidimo procesą ir padeda vadovui skirti prizus.
 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant mokinių bendrą aktyvumą.

 

Aptarimas. Žaidimo rezultatų aptarimo metu mokytojas pabrėžia, kad mokiniai, atlikdami šią užduotį, ne tik tobulino savo gebėjimus ieškoti informacijos ir ją sisteminti, bet ir turėjo galimybę patirti bendros veiklos malonumą..

Pratimas „Keleiviai autobuse“

 

Tikslas – padėti keisti neigiamas mintis apie save
 

Grupės dydis – šiam pratimui atlikti reikia 4-5 savanorių (vairuotojas, o kiti – keleiviai), 9–10 klasių mokiniai, pakankamai gerai pažįstantys vieni kitus.
 

Užduoties atlikimo laikas: 15–25 min

 

Reikalingos priemonės: 5 kėdės, pastatytos tarsi jos būtų sėdimos vietos autobuse, o viena kėdė būtų vairuotojas (viena priekyje, o keturios už jos).

 

Pratimo eiga

1. Mokytojas mokiniams sako: vienas savanoris bus vairuotojas, o kiti - keleiviai. Vairuotojui autobusas bus tarsi jo gyvenimas. Jie vairuos jį link to, ką vertina, arba tolyn nuo to, ką vertina. Keleiviai bus vairuotojo neigiamos mintys, jausmai ir prisiminimai.

 

2. Mokytojas parašo keletą vairuotojo tikslų (tiek karjeros, tiek gyvenimo), atsistoja priešais jį ir nurodo vairuotojui, kad jis vairuoja link jūsų ir savo tikslų. 

 

Tada mokytojas nurodo keleiviams visiems vienu metu sakyti vairuotojui neigiamus dalykus: tu nepakankamai protingas, tu niekada to nepasieksi, tu nepakankamai kietas, bet reikia iš anksto pažymėti, kad tai turėtų būti tarsi tikros žmonių mintys – tai nėra skirta kaip galimybė iš ko nors pasityčioti.

 

Keleiviai: visi vienu metu sako vairuotojui neigiamus dalykus: tu nepakankamai protingas, tu niekada to nepasieksi, tu nepakankamai kietas...

 

3. Po maždaug 20-30 sekundžių mokytojas sustabdo keleivius ir paklausia vairuotojo: kaip jis ar ji jaučiasi ir ką jis ar ji nori pasakyti keleiviams, kurie šaukia šiuos dalykus.

 

Jei jis ar ji pasakys: „Sustabdykite autobusą ir pasakykite jiems, kad užsičiauptų", puiku. Galima paklausti: jei atsigręšite atgal, kad juos prakalbintumėte, turėsite sustabdyti autobusą. Tuomet kur jūs, kaip žmogus, važiuosite? (atsakymas - niekur)

 

Aptarimas

4. Mokytojas klausia mokinių, ką iliustruoja ši metafora? Ką ji jiems sako apie negatyvias mintis arba įsitikinimus, kad jie kažko negali padaryti?
 

5. Mokytojas atkreipia dėmesį, kad kai kurie iš šių įsitikinimų gali atspindėti tikslias situacijas, kai kurie – ne. Bet kuriuo atveju mokiniai turėtų išmokti neleisti, kad pačios mintys ribotų pažangą siekiant tikslų.

 

Kitas tos pačios užduoties atlikimo variantas
Kai mokiniai turės galimybę aptarti neigiamą keleivio autobuse veiklos poveikį, pakviečiama kita mokinių grupė dar kartą pakartoti tą patį pratimą, tačiau šį kartą prašoma keleivių pateikti teigiamas mintis, jausmus ir prisiminimus, kurie padėtų vairuotojui pasiekti būsimą karjeros / išsilavinimo tikslą (pvz., baigti vidurinę mokyklą, tapti slaugytoju, įstoti į kariuomenę ir t. t.).
 

Stebėsena. Kai sakomos neigiamos frazės, reikia iš anksto pažymėti, kad tai turėtų būti tarsi tikros žmonių mintys - tai nėra skirta kaip galimybė iš ko nors pasityčioti.

 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant mokinių pastangas elgtis etiškai, net ir sakant neigiamas mintis.

Per visas pamokas mažų grupių ir visos klasės diskusijose aptariamos ir lyginamos informacijos rinkimo ir siejimo strategijos. Per klasės renginius ir su mokinių tėvais galima analizuoti neformalaus ugdymo, savanorystės idėjas, kviesti savanorius papasakoti apie savo patirtis, kaip informacijos rinkimo formą. Su temos užduotimis galima eiti į karjeros renginius, muges, pavyzdžiui, Aukštųjų mokyklų mugę ir pan.

• Paaiškina savęs pažinimui skirtos informacijos paieškos būdus.
• Įvardija 4 konkrečius informacijos šaltinius apie užimtumo sritis, darbus, profesijas, įsidarbinimo galimybes.
• Sistemina ir papildo informaciją apie savo karjeros galimybes, taikydami informacijos sisteminimo grafines priemones ir interviu metodus.
• Kritiškai vertina sau aktualios karjeros informacijos šaltinius apibūdindami jų patikimumą ir dermę su asmeninėmis savybėmis.
• Suvokia informacijos sisteminimo ir reflektavimo prasmę.

Kibernetinio saugumo karjera ir gebėjimai: Nuoroda - įrankis, tinkamas per informatikos pamokas.

AIKOS – paieška pagal profesijų pavadinimus, profesijų aprašai (tikslas, profesijai reikalingos asmeninės savybės (interesai, vertybės, gebėjimai) ir kita: Nuoroda

ESCO (European Skills, Competences, Qualifications and Occupations: Nuoroda

O*NET (angl. Occupational Information Network – Profesinės informacijos tinklas): Nuoroda

Savanorystės galimybės Lietuvoje: Nuoroda, Nuoroda, Nuoroda, Nuoroda, Nuoroda.

Savanorystės galimybės užsienyje: Nuoroda, Nuoroda.

MUST'er Academy patarimai, kaip konspektuoti informaciją kitaip! Mokiniai ne tik lengvai įsimins informaciją, bet ir ugdys savo kūrybiškumą! Nuoroda

Filmas „Informacinio interviu eiga“ (angl.): Nuoroda

Filmas „Informacijos paieška bendrųjų gebėjimų ugdymui“ skirtas informacijos šaltinių paieškos kaip kompleksinio proceso suvokimui, šaltinių įvairovei ir atrankai. Filme kalba ekspertės prof. dr. Palmira Pečiuliauskienė (Lietuvos edukologijos universitetas) ir Jūratė Litvinaitė (Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė): Nuoroda

40 informacijos šaltinių, kurie padės tinkamai pasirinkti profesiją (pristatoma daug užsienio svetainių): Nuoroda

2030m.  darbo rinka: ar mūsų vaikai bus jai pasiruošę? Kaip pasirinkti profesiją tinkančią ateičiai (mokinių tėvams): Nuoroda

Ilekytė Greta. Ateities profesijos: kaip pasirinkti teisingai? Profesijos ir kompetencijos ateityje: Nuoroda