Sąvokos

Raktažodžių blokas


Pagrindinė mintis

Kuriant karjerą, tenka prisistatyti pačiam, pristatyti savo darbą, idėją. Šį gebėjimą reikia nuolat tobulinti, atkreipiant dėmesį į pristatymo struktūrą, turinį, vaizdumą ir kūno kalbą. Kuo daugiau praktikuosiesi, tuo geresnė, įtaigesnė bus tavo kalba.


Įvadas

Teigiama, kad pirmasis įspūdis apie žmogų susidaro per 3–5 sekundes, o užsifiksuoja jis žmogaus sąmonėje per 20–60 sekundžių. Tai – unikali galimybė žmogui save pristatyti tinkamai, nes antro pirmojo karto paprasčiausiai nėra.

Prisimink tau įsimintiniausius pristatymus ir prisistatymus. Kodėl jie įsiminė? Kas jiems būdinga?

Pagrindinė dalis

Pristatyti save, savo darbą ar idėją yra svarbus gebėjimas, kuris suteikia pranašumo mokantis ir siekiant karjeros. Dabar tau šis gebėjimas būtinas rengiant įvairius mokyklinius pristatymus. Vėliau jį naudosi pristatydamas studijų darbus aukštojoje mokykloje, savo projektus ir idėjas darbe, kurdamas savo profesinį tinklą ar tiesiog susipažindamas su naujais žmonėmis.

Gali turėti genealią startuolio idėją, tačiau, jei nemokėsi jos tinkamai pristatyti, kažin ar kas ja patikės ir finansuos jos įgyvendinimą. Gali atlikti labai įdomų tyrimą, bet, jei nemokėsi jo pristatyti, klausytojai žiovaus iš nuobodulio...

Geras pristatymas padidina tavo atlikto darbo ar sugalvotos idėjos vertę. Tinkamas prisistatymas sustiprina tavo, kaip karjerą kuriančio jaunuolio, įvaizdį.

Aiški struktūra

Geras pristatymas turi turėti įžangą, pagrindinę dalį ir pabaigą. Įžanga skirta atkreipti auditorijos dėmesį, sudominti tema ir nusakyti, apie ką bus kalbama. Pagrindinė pristatymo dalis yra ilgiausia. Joje – 3–4 išplėtotos esminės mintys. Pabaiga skirta trumpam apibendrinimui, klausimų iškėlimui ar kvietimui veikti.

Įdomus turinys

Geras pristatymas įtraukia klausytojus ir išlaiko jų dėmesį iki pat pabaigos. Tam tarnauja įdomus turinys. Svarbu suprasti, kad neįmanoma (ir nereikia) pasakyti visko, ką žinai ta tema. 3–4 esmines temos mintis iliustruok pavyzdžiais, pasakojimais, stulbinančiais faktais – viskuo, kas įdomu tavo klausytojams.

Sklandi kalba

Pristatymas – tai nuoseklus pasakojimas, kurio turi būti lengva ir malonu klausyti. Sklandžiai kalbėti įgundame tai darydami ir atkreipdami dėmesį į pasitaikančius trikdžius. Verta įrašyti savo kalbos repeticiją ir kritiškai įvertinti įrašą: ar vietoj pauzių nevartoju parazitinių žodelių („ta prasme“, „ar ne“, „taip sakant“ ir kt.)? Ar neberiu žodžių kaip žirnių, ar girdimos pauzės tarp sakinių?

Kūno kalba

Labai svarbu, kaip pranešėjas juda, kur žiūri, kokia jo mimika ir gestai.

Pranešėjas turi būti visiems matomas, stovėti atsisukęs veidu (ne šonu ir tikrai ne nugara!) į klausytojus. Negalima slėptis už barjerų, pavyzdžiui, kompiuterio ekrano ar demonstruojamo rekvizito.

Prieš auditoriją patartina judėti: žengti vieną kitą žingsnį, lengvai gestikuliuoti. Tai padeda įveikti jaudulį ir atrodyti natūraliai.

Šypsena ir akių kontaktas padeda užmegzti ryšį su klausytojais, parodo pranešėjo pozityvumą ir pasitikėjimą savimi.

Būtina vengti gestų, kurie išduoda jaudulį (pakaušio kasymasis, žaidimas raktais, rašikliu ar kokiu kitu daiktu, drabužių taisymas ir kt.) bei nesaugumą (ant krūtinės sunertos rankos, „futbolo sienelės ̋ pozicija ir kt.).

Užduotis: Pranešėjo kūno kalba

 

Vaizdinės priemonės

Vaizdinės priemonės (pavyzdžiui, PowerPoint, Canva ar Prezi programomis parengtos skaidrės) turi iliustruoti, pagyvinti tavo pristatymą, o ne tarnauti kaip teksto sufleris. Blogiausio pristatymo pavyzdys: pranešėjas skaito balsu iš skaidrių viską, kas jose parašyta.

Rega lenkia klausą: klausydamiesi žmonės nesunkiai suvokia iki 150 žodžių per minutę, o skaitydami – iki 260 žodžių per minutę. Kai demonstruojame skaidrę ir balsu skaitome, kas joje parašyta, auditorija jau nubėgo dvigubai toliau ir nuobodžiauja.

Skaidrėse gali būti tik pagrindiniai teiginiai, kuriuos ketini išsamiau aptarti, ir tuos teiginius iliustruojančios nuotraukos, schemos, piešiniai. Taikoma 5*5 taisyklė: vienoje skaidrėje ne daugiau kaip 5 eilutės teksto, ne daugiau kaip 5 žodžiai eilutėje. Žinoma, mažiau yra dar geriau.

Rengiant skaidres reikėtų vengti įmantraus dizaino šablonų (įkyri ir blaško klausytojų dėmesį), šriftas visose pristatymo skaidrėse turėtų būti vienodo stiliaus ir dydžio (pavyzdžiui, antraštės 44, tekstas 30 dydžio). 

Užduotis: Skaidrių revizija

Atsisiųsti darbalapį (1008.6 KB )

 

Įvairiose karjeros situacijose tenka bendrauti su svarbiais žmonėmis, papasakoti jiems apie save. Įspūdis, kurį susidarys priėmimo į universitetą komisija, lems sprendimą dėl tavo studijų. Nuomonė, kurią apie tave susidarys darbdavys, lems jo sprendimą priimti ar nepriimti tave į darbą.

Prisistatantis asmuo stengiasi pateikti informaciją apie save taip, kad klausytojai susidarytų palankią nuomonę apie jį. Kaip ir kokia bus pateikta informacija, priklausys nuo situacijos ir klausytojų lūkesčių.

Štai keturios rekomenduojamos asmeninio prisistatymo dalys. Laikantis šios struktūros bus lengva parengti asmeninį prisistatymą bet kuriam atvejui.

 

Geras asmeninis prisistatymas reikalauja gerai pažinti ir priimti save (tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus), pasitikėti savimi. Didžiausia asmeninio prisistatymo kliūtis yra baimė kalbėti viešai. Baimė dažniausiai kyla iš manymo, kad susimausi ar padarysi sau gėdą. Ji gali atsirasti ir dėl to, kad tau tiesiog nejauku būti dėmesio centre. Pirma, mažai tikėtina, kad įvyks blogiausias vaizduotės scenarijus. Antra, atmink, kad tavo klausytojai yra irgi žmonės, kurie greičiausiai taip pat nervinasi viešai kalbėdami. 

 

Pritaikyk!

Užduotis: Apgauk baimę

 

Apibendrink!

Kalbai reikia pradėti ruoštis iš anksto. Puikus pavyzdys – „Apple“ kompanijos įkūrėjas Stevenas Džobsas, kuris 10-ies minučių pranešimui paruošti skirdavo 200 valandų. Žinodami šį faktą, galime suprasti, kodėl viešojo kalbėjimo kritikai neturėdavo S. Džobsui pastabų. Išankstinis pasiruošimas kalbai ir praktika gali padėti pasiekti puikių rezultatų ir, žinoma, įkvėpti kitus.

 

Įdomu!

Laikysena gali turėti didžiulį poveikį žmogaus emocinei būklei. Tyrimais įrodyta, kad „superherojaus“ poza padeda susidoroti su nerimu, suteikia pasitikėjimo ir drąsos.

Pabandykite: stovėkite tiesiai, pėdos pečių plotyje, rankos ant klubų, smakras pakeltas, pečiai atlošti. Įgavus tvirtą, plačią, vertikalią laikyseną, pasikeičia vidinė biochemija, nes kraujyje padidėja testosterono, kuris skatina rizikuoti ir atkakliai elgtis, kiekis. Ši poza taip pat sumažina streso hormono kortizolio, kuris užtemdo mąstymą ir verčia sustingti.

Kodėl gi nepabandžius „superherojaus ̋ pozos prieš kitą prisistatymą ar pasirodymą! Pakanka 2 minučių, kad įgytum pasitikėjimo ir drąsos.

Vaizdo įrašas apie „superherojaus" pozą

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

 

Dalintis: