Aktualumas

Karjeros planas – tam tikra veiksmų seka, įgyvendinama siekiant karjeros tikslų, kad asmuo gautų trokštamą išsilavinimą ir tenkinantį darbą. Karjeros plano sudarymas karjeros valdymo procese seka po savęs pažinimo ir karjeros galimybių tyrinėjimo etapų (Valickas ir kiti, 2015). Karjeros plane gali būti numatomi atitinkami tarpiniai tikslai, kuriuos pasiekęs individas turi galimybę patirti pasitenkinimą jau pasiektais rezultatais. Tai didina individo pasitikėjimą savimi ir pasireiškia kaip darbines veiklos skatintojas.

Karjeros pokyčiai yra neišvengiamas dalykas. Keičiamės patys, keičiasi aplinka ir jos reikalavimai, tad sudarytas karjeros planas negali būti padėtas į stalčių dešimčiai metų. Karjeros planas turėtų būti reguliariai peržiūrimas tam, kad įvertintume, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų, kaip, keičiantis prioritetams, gali didėti ar mažėti trokštamos karjeros siekimo galimybė (Valickas ir kiti, 2008). Karjeros plano peržiūrai paskiriama labai konkreti data, atsižvelgiant į nustatytus tikslų įgyvendinimo terminus.

Šiuolaikinė karjeros samprata apima daug platesnį veiklos spektrą nei darbas. Karjera tampa neatsiejama nuo viso socialinio gyvenimo turinio, todėl akcentuojamas darbinės, mokymosi, šeimos gyvenimo ir laisvalaikio veiklų derinimas. (Rosinaitė, 2008). Laisvalaikis yra neatsiejama karjeros dalis. Vadinasi, laisvalaikio veiklos (kaip ir mokymosi ar profesinės veiklos) gali būti sąmoningai, surinkus tam tikrą informaciją, pasirenkamos, atsakant sau į klausimus: kokią reikšmę mano gyvenime turės laisvalaikis, kaip, kur ir su kuo jį leisiu, kiek laiko jam skirsiu. Kuriant tenkinančią ir prasmingą karjerą, svarbu kryptingai tirti ir laisvalaikio galimybes. Kai kurie autoriai pabrėžia, kad laisvalaikis turi tiek psichologinės, praktinės naudos, kiek aiškiai įsisąmoniname jo reikšmę savo gyvenime ir sąmoningai jį pasirenkame (Herr, Cramer, 2004).

„Blogas planas tas, kuris negali būti koreguojamas“.

Pamokos pradžioje rekomenduojama paprašyti mokinių įvardyti egzotišką vietą, kurioje jie norėtų apsilankyti. Dirbdami grupėse, mokiniai turėtų pasirinkti tolimą ir sunkiai pasiekiamą vietą (pvz., Havajai ir t. t.) ir pateikti keletą siūlymų, kaip jie planuotų savo kelionę į ją.

Aptarus mokinių darbo rezultatus, akcentuojama, kad taip, kaip į kelionę vykstantiems žmonėms reikalingas žemėlapis, karjeros siekiantiems žmonėms reikalingas planas. Žemėlapiai nuolat atnaujinami, taip ir žmogaus karjeros planas turi būti nuolat peržiūrimas, koreguojamas.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) karjeros plano koregavimo ir atnaujinimo procesas;
2) individualaus ugdymo(si) plano sudarymas;
3) gyvenimo ir karjeros tikslų derinimas.

1) Nagrinėjant potemę „Karjeros plano koregavimo ir atnaujinimo procesas“, mokiniams primenama, kad karjeros plano peržiūra ir jo atnaujinimas yra nuolatinis bei tęstinis procesas, kintantis su asmenybės kitimu, augimu, nes priimami sprendimai remiasi didėjančia žmogaus patirtimi, pakitusiais poreikiais, motyvacija ir pan.

Skaitmeninė užduotis „Stengiamės!“ padės mokiniams suprasti, kiek jie įdeda asmeninių pastangų į karjeros planavimo procesą ir kokios sėkmės gali tikėtis, įgyvendindami savo karjeros planą.

Užduotis: Stengiamės!

Spręsti

Atlikdami skaitmeninę užduotį „Karjeros plano terminai“, mokiniai patobulins savo laiko planavimo įgūdžius ir numatys išsikeltų uždavinių vykdymo eiliškumą.

Užduotis: Karjeros plano terminai

Spręsti

2) „Individualaus ugdymo(si) plano sudarymo“ potemėje akcentuojama individualaus plano paskirtis ir svarba. Mokiniams primenama, kad individualaus ugdymo(si) plano sudarymas turėtų atspindėti jų galimybes ir siekius, kad tai - realistinis asmens savybių įvertinimas ir atsakymas į klausimus: „Kas aš esu?“, „Ko aš noriu?“, „Ką aš galiu?“.

Rekomenduojama nupiešti minčių žemėlapį „Pasirengimas egzaminams“, kuris padės mokiniams suprasti, kaip konkretūs ir aiškūs žingsniai išsikelto tikslo link gali padėti siekti ilgalaikių karjeros (ar asmeninio gyvenimo) tikslų.

Užduotis „Karjeros planų paroda“ padės suprasti, kad žmonės yra unikalūs, o jų karjeros siekiai ir planai yra skirtingi. Aptariant užduotį, mokiniams primenama, kad kuriant savo ar stebint kitų žmonių asmeninio gyvenimo ar karjeros planus svarbu išlikti etiškiems, nekenkti kitiems, o asmeniškai sau – išlikti motyvuotam, kas įmanoma sudarius asmeniniais norais ir galimybėmis pagrįstą planą.

Skaitmeninė užduotis „Pulsograma“ leis mokiniams pasitikrinti, kokius tinkamus karjeros planavimo žingsnius jie jau yra žengę, kad palengvintų savo individualaus ugdymo(si) plano sudarymo procesą, o kokioms veikloms jiems dar reikėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko, kad sudaromas individualus karjeros planas būtų tinkamas asmeniškai jiems ir derėtų su jų karjeros plano tikslais.

Užduotis: Pulsograma

Spręsti

3) Analizuojant potemę „Gyvenimo ir karjeros tikslų derinimas“, akcentuojama, kad pusiausvyra tarp įvairių gyvenimo sričių yra pasitenkinimo, asmeninės laimės, sėkmės, sveikatos pagrindas, o jų nederėjimas susijęs su stresu, nusivylimu gyvenimu, beprasmybės jausmu, perdegimu ir kitais gyvenimo kokybę mažinančiais veiksniais.

Atlikdami skaitmeninę užduotį „Tikslo link“ mokiniai išsiaiškins, kokie aplinkos ir asmeniniai veiksniai gali trukdyti arba padėti, siekiant tikslų.

Užduotis: Tikslo link

Spręsti

Skaitmeninė užduotis „Surask“ primins mokiniams pagrindines sąvokas, kurios dažniausiai naudojamos harmoningo žmogaus gyvenimo apibūdinimui. Suprasdami šias sąvokas, mokiniai apgalvos savo gyvenimo kokybę ir ko jiems patiems gali trūkti, planuojant karjerą.

Užduotis: Surask

Spręsti

Aiškinimas, informacinių šaltinių analizė, darbas grupėse, kūrybinių darbų eksponavimas, aptarimas, refleksija.

Užduotis-minčių žemėlapis „Pasirengimas egzaminams“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę grupėje ugdyti konkrečios veiklos įgyvendinimui reikalingų išteklių planavimo gebėjimus.
 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: apie 45 min.
 

Reikalingos priemonės: dideli popieriaus lapai (A2 formato), stori flomasteriai (kiekvienai grupei po vieną).

 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): patalpa turi būti pritaikyta mokinių darbui grupėse.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas suskirsto mokinius į grupes po 5–7. Grupės susėda prie joms skirtų stalų. Ant stalų sudėtos reikalingos priemonės: popierius ir flomasteriai. Mokytojas skelbia užduotį:
 

„Neilgai trukus jums teks laikyti egzaminus. Tai svarbi karjeros kelio užduotis, su kuria susidursite kiekvienas. Šiandien jūs grupėse sukursite pasirengimo lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui planą, įvertindami visus (laiko, finansų, informacinius, žmogiškuosius ir t. t.) išteklius.

 

Kad būtų lengviau sisteminti informaciją, taikykite minčių žemėlapio metodą. Lapo viduryje parašykite žodžių junginį „pasirengimas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui“. Galite nupiešti piešinėlį ar simbolį, su kuriuo asocijuojasi šis žodžių junginys. Aplinkui jį išdėliokite, jūsų nuomone, svarbiausius su pasirengimu egzaminui susijusius žodžius, nepamiršdami išryškinti laiko, finansinių, žmogiškųjų ir kitų išteklių. Juos užrašykite vaizdingai, pasitelkite įvairias spalvas, simbolius, ryškinimo ženklus. Sujunkite šiuos žodžius su pagrindiniu žemėlapio simboliu rodyklėmis, atskleidžiančiomis prasminį ryšį. Kokias logines asociacijas jums kelia aplinkui pagrindinę temą išsidėstę žodžiai? Užrašykite šias asociacijas popieriuje, pasinaudodami rodyklėmis, įvairiomis linijomis, spalvomis, šriftais ir pan. Sujunkite visus, jūsų nuomone, prasminiais ryšiais susijusius žodžius ir simbolius. Štai taip sukursite pasirengimo lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui minčių žemėlapį ir galėsite viename lape matyti visus veiksnius, kuriuos būtina įvertinti, bei išteklius, kuriais būtina pasirūpinti. Minčių žemėlapio kūrimui skiriama 30 min.“
 

Stebėsena. Mokiniai kuria minčių žemėlapius, mokytojas stebi procesą ir, jei reikia, pataria, paaiškina, seka laiką ir nuolat primena, kiek jo liko iki grupių darbo rezultato pristatymo.
 

Vertinimas. Įvertinant grupių darbo procesą ir rezultatą, grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu.

 

Aptarimas. Sukurti minčių žemėlapiai kabinami (klijuojami) ant lentos (ar kitoje matomoje vietoje). Grupių atstovai pristato savo žemėlapį visai klasei. Mokytojas akcentuoja svarbiausius su išteklių planavimu susijusius dalykus.

Užduotis „Karjeros planų paroda“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę palankioje mokymosi aplinkoje pristatyti savo asmeninius karjeros planus ir susipažinti su bendraamžių karjeros planų įvairove.
 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: apie 90 min.
 

Reikalingos priemonės: medžiagos, reikalingos karjeros planų eksponavimui.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): mokiniai jau turėtų būti sukūrę savo karjeros planus (paveikslai, schemos, minčių žemėlapiai ir pan.), kad beliktų juos pateikti vaizdžiai.

 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniai pagal mokytojo pateiktą planą (patalpos suskirstymą erdvėmis) eksponuoja savo karjeros planus (tam skiriama 10–15 min.). Karjeros specialistas atidaro parodą.
 

Svečiai (klasės vadovas, mokyklos psichologas ir pan.) domisi parodos eksponatais. Karjeros planų autoriai atsako į parodos lankytojams kylančius klausimus.
 

Parodos pabaigoje apdovanojami slaptu balsavimu išrinkti geriausiai parengtų (arba įdomiausių, geriausiai pristatytų, realiausių ir t.t.) karjeros planų autoriai.
 

Stebėsena. Mokytojas stebi mokinių veiklą: karjeros planų eksponavimą ir pristatymą parodos lankytojams.
 

Aptarimas. Kartu su mokiniais aptariami parodos ir jame pateiktų darbų privalumai bei tobulintini aspektai.

Integruokite ugdymo karjerai užsiėmimus bei ekonomikos ir verslumo pamokas mokyklos socialinių partnerių erdvėse. Atlikite projektą „Karjera X srityje“. Mokiniai ieškos ir kūrybiškai pristatys informaciją apie galimą pasirinktos profesijos studijų kelią, situaciją darbo rinkoje, reikiamus įgūdžius ir žinias ir pan.

Mokykloje suorganizuokite Karjeros dieną, kurioje mokiniai galės susitikti su juos dominančių profesijų ar veiklų atstovais bei daugiau sužinoti apie jų darbą. Mokiniai gaus ne tik motyvuojančių patirčių, bet ir pasimatuos savo asmeninius karjeros tikslus, įsitikins, ar jų trokštamas darbas išlieka ateities veiklos prioritetu.

• Paaiškina, kodėl verta koreguoti savo karjeros ir gyvenimo tikslus.
• Supranta, kodėl verta sudaryti, stebėti ir laiku koreguoti savo individualų mokymo(si) planą.
• Įvardija karjeros ir asmeninio gyvenimo balansui reikalingus išteklius ir galimus rizikos veiksnius.

Laida „PIN“ (Pradėk iš naujo) su prof. Eugenijumi Laurinaičiu: gyvenimo balansas, aistra darbui, sprendimai, prasmė: Nuoroda