Ankstesnėse klasėse jau esate kūrę savo karjeros planus. Gal turite juos išsisaugoję? Jei turite, peržiūrėkite juos. Jei neberandate, gal prisimenate, kokius karjeros tikslus sau buvote iškėlę? Kokius žingsnius tiems tikslams pasiekti buvote nusimatę, ką kartu su savo mokytoju ar karjeros specialistu aptarėte?

Karjeros plano koregavimas ir atnaujinimas yra svarbus procesas siekiant savo tikslų ir tobulinant kompetencijas.

Prisiminkite pagrindinius karjeros plano sudarymo žingsnius:

Reguliari, atliekama kartą per pusmetį, karjeros plano peržiūra skirta įsivertinti, ar išsikelti tikslai ir uždaviniai yra vis dar realūs ir pasiekiami, analizuoti, ar mes patys, kaip asmenybės, keičiamės ar ne. Jei reikia, karjeros planas koreguojamas ir tikslinamas, pasiekus vienus karjeros tikslus, keliami nauji, sudėtingesni arba mažiau ambicingi, atsižvelgiant į esamą situaciją ir asmeninius poreikius.

Peržiūrėti karjeros planą ir rasti naujų įžvalgų gali padėti karjeros specialistai, psichologai, klasės vadovas, dalykų mokytojai, tėvai, draugai.

Visuomet prisiminkite, kad:

svajonė, kuriai numatysite konkrečią jos įgyvendinimo datą, taps jūsų tikslu;

tikslas, kurį suskaidysite į konkrečias ir apčiuopiamas veiklas (uždavinius), taps jūsų planu;

planas, paremtas realiais veiksmais, pavers svajonę realybe.

Užduotis: Stengiamės!

Spręsti

Užduotis: Karjeros plano terminai

Spręsti

Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs savo išvaizda, charakteriu, patirtimi, pomėgiais, gebėjimais ir pan. Sudarant ar peržiūrint asmeninį karjeros planą, itin svarbus tampa individualaus ugdymo(si) plano sudarymas.

Individualus ugdymo(si) planas – tai kartu su mokiniu sudaromas, jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis siekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

Kiekvienoje mokykloje individualus ugdymosi planas mokiniams gali būti sudaromas dėl įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, mokinys gali būti atvykęs iš užsienio, mokomas namuose ir pan. Tačiau II (10) gimnazijos klasė yra tas etapas, kai individualus ugdymo(si) planas yra sudaromas visiems mokiniams! Kodėl?

Kiekvienam mokiniui, norinčiam mokslus tęsti pagal vidurinio ugdymo programą, yra suteikiama galimybė pasirinkti mokytis tuos mokomuosius dalykus, kurie bus svarbūs norint įstoti į jo pasirinktą studijų programą arba ją studijuojant. Tai sudaro galimybę baigiamųjų klasių gimnazistams ne tik siekti kuo aukštesnės asmeninės pažangos, bet ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

Be privalomų mokytis dalykų, mokinys gali pasirinkti mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus ir modulius, projektinius darbus, dalyvauti neformalaus ugdymo, pažintinėje ir kultūrinėje, socialinėje ir kitose veiklose.

Apgalvotai sudarytas individualus ugdymo(si) planas skatina mokinius racionaliai planuoti savo laiką, domėtis naujomis mokymosi strategijomis, efektyviau siekti asmeninių ar karjeros tikslų.

Toliau pateikiama keletas patarimų, kaip tinkamai susidaryti individualų planą.

Individualaus plano sudarymas padeda pasirinkti būsimoms studijoms reikalingus mokomuosius dalykus ir susikoncentruoti į svarbius akademinius pasiekimus.

Individualaus plano sudarymas nėra vienkartinis procesas. Vėliau, jei pastebėsite, kad jūsų interesai keičiasi, savo pasirinkimus galėsite koreguoti. Svarbu, kad jūsų užsibrėžti būsimų studijų tikslai nebūtų jums nei per žemi, nei per aukšti. Nuolat analizuojant save ir situaciją, galima pastebėti, kada reikia imtis ir plano B. Galimų alternatyvų numatymas padeda susidūrus su įvairiais netikėtumais (susirgus, per vėlai pasirinkus reikalingą mokomąjį dalyką, nepasisekus egzaminui ir pan.).

Užduotis: Pulsograma

Spręsti

Norint patirti gyvenimo pilnatvę, svarbu rasti pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Deja, kartais nutinka taip, kad žmonės, siekdami finansinės gerovės, aukoja laisvalaikį ir vis daugiau laiko skiria darbui, tačiau tai laimės nesuteikia.

Svarbu ne tik dirbti darbą, atitinkantį vertybes ir leidžiantį geriausiai save realizuoti, bet ir mokėti ilsėtis, turiningai leisti laisvalaikį. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą reikėtų vadovautis laiko paskirstymo formule 8 + 8 + 8 = 24. Kitaip tariant, paros laiką rekomenduojama paskirstyti taip:

Darbas yra labai svarbus, kad galėtume oriai gyventi ir pragyventi, tačiau jis neturėtų užgožti ir kitų gyvenimo sričių. Kiekviename darbe pavargstama dėl fizinio, emocinio, protinio ar psichologinio krūvio, todėl rekomenduojama per dieną darbui skirti 8 valandas ir pasirūpinti, kad būtų palaikomas pusiausvyros jausmas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo sričių.

Kitos 8 valandos turėtų būti skiriamos poilsiui, kad mūsų organizmas galėtų atsistatyti. Todėl labai svarbu nepamiršti ir skirti laiko savo pomėgiams, šeimai ir draugams, meditacijai ar sportinei veiklai. Sunku patikėti, tačiau poilsis taip pat reikalauja jėgų. Nepatartina grįžti iš darbo tokiam pavargusiam, kad nebeturėtumėte jėgų poilsiui. Taip dirbant, organizmas nuolat patiria stresą, todėl dienos pabaigoje turi likti energijos ir jėgų, kad po darbo galėtumėte pasivaikščioti, paskaityti arba užsiimti sportine veikla. Organizmas turi išmokti ir ilsėtis.

Svarbu ir tinkama miego trukmė bei kokybė. Kasnakt reikėtų miegoti mažiausiai 7–9 valandas, kad organizmas įprastų prie nuolatinio miego režimo. Nepailsėjus vieną naktį nieko blogo nenutiks, tačiau ilgai besitęsiantis kokybiško miego trūkumas gali sukelti pavojų sveikatai: darosi sunkiau susikaupti, greičiau pavargstama, tampa sudėtingiau įsiminti informaciją. Miego trūkumas pablogina nuotaiką, gali sukelti nerimo sutrikimus, depresiją.

Nepamirškite, kad dienos laiko paskirstymas gali kisti, priklausomai nuo kiekvieno mogaus individualių poreikių ir situacijos. Todėl rekomenduojama sudėlioti savo dienos (mėnesio ir pan.) laiką taip, kad būtų palaikoma gyvenimo pusiausvyra ir žmogus jaustų gerovės jausmą.

Užduotis: Tikslo link

Spręsti

Užduotis: Surask

Spręsti