Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių karjeros sėkmę bei pasitenkinimą darbu, yra žmogaus asmeninių savybių bei tam tikroje veiklos srityje keliamų reikalavimų dermė. Savęs pažinimas – tai nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Asmenybė formuojasi, keičiasi gyvenimo patirties kontekste, todėl neįmanomas baigtinis savęs pažinimas. Mokinys, skirtingais aspektais pažįstantis save, turi suvokti, kad įvairiais būdais išryškintos jo savybės – tai tik šio momento paveikslas. Bėgant laikui jis keičiasi, atsinaujina, žmogus įgyja naujų savybių, gebėjimų, interesų, kurie koreguoja visą asmenybės savęs vaizdą.

Vidurinės paauglystės laikotarpiu (16–18 m.) sparčiai vystosi paauglių savimonė, išryškėja charakteris, nusistovi vertybės ir polinkiai. Šis laikotarpis yra itin svarbus, nes nuo to, kaip paaugliui sekasi ieškoti savęs, priklausys, koks ateityje bus jo pasitikėjimas savimi, socialinis ir karjeros brandumas.

Ugdant karjerai 9–12 klasės mokinius, svarbūs šie turinio elementai: asmenybės bruožai, karjeros vertybės, karjeros (profesiniai) interesai. 5-8 klasėje mokiniai išsamiai nagrinėjo savo asmenines savybes, bendražmogiškas vertybes, gabumus ir interesus. Prie šių turinio elementų galima grįžti, aptarti jų pokytį ir jų pagrindu gilinti savęs pažinimo kompetenciją.

Didysis penketas. Šiuolaikinėje psichologijoje penkių faktorių modelis, arba Didžiojo penketo asmenybės bruožai, yra pats populiariausias metodas tyrinėjant asmenybę (McCrae ir kt., 2005). „Didžiojo penketo“ (angl. Big Five) terminą 1981 m. pasiūlė amerikiečių psichologas Liuisas Goldbergas. Išskiriami penki asmenybės bruožai, lemiantys jos elgesio tipą ir reakcijų į aplinką pobūdį: atvirumas patyrimui, sąmoningumas, ekstraversija, sutarumas, neurotiškumas. Kiekvieną iš šių bruožų nusako eilė asmeninių savybių, kurios gali kisti dėl susiklosčiusių gyvenimo situacijų ir įgytos patirties.

Karjeros vertybės – tai svarbiausi principai, kuriais vadovaujamės priimdami su karjera susijusius sprendimus. Išskiriamos trys karjeros vertybių grupės: darbo su kitais, saviraiškos ir išorinio atpildo (S. Bakker, G. Fitzsimmons, 2005). Darbo su kitais grupė apima vertybes, lemiančias santykius su kolegomis ir klientais: paslaugumą, komandinį darbą, įtaką. Saviraiškos vertybių grupė apima vertybes, susijusias su asmenybės charakteristikomis, lemiančiomis karjeros pasirinkimą. Tai – kūryba, nepriklausomybė, įvairovė, rizika, asmeninis ir profesinis tobulėjimas. Išorinio atpildo vertybės nusakomos organizacijos žmogui teikiamomis garantijomis: dideliu atlyginimu, prestižu, pripažinimu, saugumu, stabilumu. Kiekvieno žmogaus unikalus karjeros vertybių rinkinys lemia jo sprendimus ir pasitenkinimą atliekamomis veiklomis bei karjeros eiga.

Karjeros interesai suteikia kryptį asmens veiklai. Analizuojant interesus karjeros kūrimo kontekste dažniausiai taikoma J. Hollando asmens ir aplinkos tarpusavio sąveikos teorija. Anot šios teorijos autoriaus, karjeros pasirinkimas ir vystymas atskleidžia žmogaus asmenybę, saviraiškos būdus, pomėgius ir vertybes (J. Holland, 1992). J. Holando teorija nusakoma keturiomis esminėmis prielaidomis: dauguma žmonių gali būti priskirti vienam iš šešių tipų: realistinis, tyrinėtojo, meninis, socialinis, verslusis ir tradicinis; yra šešios aplinkos kategorijos: realistinė, tyrinėjimo, meninė, socialinė, verslumo, tradicinė; žmonės ieško tokios aplinkos, kurioje jie galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus, išreikšti savo požiūrį ir vertybes bei prisiimti jiems tinkamus vaidmenis; asmens elgesį lemia ryšiai tarp jo asmenybės ir jį supančios aplinkos (J. Holland, 1992).

Kaip jau minėta, pagal J. Hollando teoriją žmonės skirstomi į 6 tipus. Labai nedaug žmonių yra „grynojo“ tipo ir turi tik vieno kurio nors tipo bruožų. Daugumai žmonių būdingos dviejų ar daugiau tipų charakteristikos. J. Holando teorija grįstas interesų nustatymo metodikas naudoja daugelis karjeros konsultantų. Mokiniams asmenybės tipų ir veiklos sričių aprašymai padeda analizuoti ir geriau pažinti savo interesus, siejant juos su kitomis asmenybės savybėmis.

Ugdant 9–12 klasių mokinius karjerai akcentuojamas objektyvus ir teigiamas savęs vertinimas, kaip savivertės stiprinimo prielaida. Mokiniams analizuojant savo asmenybės bruožus, karjeros vertybes ir interesus, jų dėmesys kreipiamas į stipriąsias puses. Silpnosios pusės objektyviai pripažįstamos, į jas atsižvelgiama įvardinant asmens tobulėjimo siekius.

Tema „Asmenybė ir karjera“ yra kompleksinė ir gana plati, todėl šiai temai rekomenduojama skirti užsiėmimų ciklą (2–3 pamokas).

Savęs pažinimo užsiėmimų ciklą galima pradėti žaidybine užduotimi „Žurnalisto tyrimas“, kuri leidžia mokiniams tarsi pažvelgti į save kito žmogaus akimis.

Akcentuojama savęs pažinimo svarba karjerai ir savęs pažinimo proceso tęstinumas.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) asmenybės bruožai;
2) karjeros vertybės;
3) karjeros interesai.

1) Aptariant asmenybės bruožus, pristatoma Didžiojo penketo asmenybės teorija. Svarstoma, kaip tam tikri bruožai dera su konkrečiomis karjeros veiklomis.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Asmenybės bruožai“, kuri skirta išryškinti savo asmenybės bruožus ir pagrįsti jų raišką konkrečiais pavyzdžiais.

Užduotis: Asmenybės bruožai

Atsisiųsti darbalapį (296.4 KB )

Klasėje galima atlikti žaidybinę užduotį „Charakteristika“, kuri skatina mokinius išryškinti ir pagrįsti savo savybes bei pastebėti kitų žmonių ypatumus.

2) Karjeros vertybių potemėje su mokiniais prisimenama, kas yra vertybės, kuo jos svarbios kuriant karjerą. Paaiškinamas skirtumas tarp bendražmogiškųjų ir karjeros vertybių.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Karjeros vertybės“, kurios tikslas – nustatyti prioritetines ir mažiausiai svarbias karjeros vertybes bei susieti jas su galimomis karjeros sritimis.

Užduotis: Karjeros vertybės

Atsisiųsti darbalapį (204.1 KB )

3) Karjeros interesai analizuojami remiantis J.Holando teorija. Jei mokiniai 8-oje klasėje atliko Holando testą (Nuoroda į testą) ir savo karjeros aplanke turi jo rezultatus, galima juos dar kartą aptarti.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Karjeros interesai“, kuri skirta išryškinti asmenybės tipą pagal Holandą (sutrumpintas ir sužaidybintas Holando testo variantas).

Užduotis: Karjeros interesai

 

Atsisiųsti darbalapį (245.2 KB )

Nagrinėjant karjeros interesams pažinti skirtą potemę, rekomenduojama atlikti grupinę užduotį „Patarėjų klubas“.

Skaitmeninių užduočių rezultatai išsaugomi mokinio aplanke, kaip svarbūs kitoms užduotims („Mano psichologinis portretas“, „Karjeros planas“ ir kt.) atlikti.

Pokalbis, diskusija, vaidmenų žaidimai. Temą galima integruoti į socialinio emocinio ugdymo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

Užduotis „Žurnalisto tyrimas“

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę pažvelgti į save kitų akimis, ugdyti savęs pažinimo ir savianalizės gebėjimus.

 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–25 mokiniai.
 

Užduoties atlikimo laikas: 45 minutės (kuo didesnė grupė, tuo daugiau reikia laiko).
 

Reikalingos priemonės: po rašiklį ir bloknotą kiekvienam dalyviui, 15–25 maži popieriaus lapeliai, kepurė ar dėžutė burtams traukti.
 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): patalpa turi būti pakankamai erdvi, kad mokiniai galėtų laisvai judėti, o po to susėsti ratu.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniams išdalijami lapeliai, paprašoma užrašyti savo vardą. Lapeliai sulankstomi ir dedami į dėžutę ar kepurę.
 

Mokytojas sako:

„Įsivaizduokite, kad esate žurnalo „Visiškai slaptai“ žurnalistai. Jums teks sukurti straipsnį apie žmogų, kurio vardą netrukus ištrauksite. Labai svarbu! Žmogus, apie kurį rašysite, jokiu būdu neturi sužinoti, kad jūs renkate informaciją apie jį. Galite kalbėtis su visais čia esančiais žmonėmis, klausti jų nuomonės apie tą žmogų, surinkti įdomių faktų apie jį. Stenkitės sužinoti kažką, kuo jūsų herojus yra ypatingas, praleisdami pro ausis tai, kas būdinga beveik visiems grupės nariams (paprastai tai būna epitetai „draugiškas“, ,,komunikabilus“). Kai rašysite straipsnį, neišduokite tekste to žmogaus vardo, pavardės ir net lyties. Vartokite sąvokas „tas žmogus“, ,,asmuo“, ,,asmenybė“ ir t. t.). Jūsų žurnalistiniam tyrimui skiriama 15 minučių, straipsniui parengti – 10 minučių. Sėkmės!“.

 

Mokytojas neša burtų dėžutę ratu, mokiniai išsitraukia savo straipsnio herojaus vardą. Jei ištraukia savo vardą, turi traukti pakartotinai.

 

15 minučių mokiniai renka informaciją, šnekučiuojasi su grupės nariais, pasižymi mintis, kurias panaudos rengdami savo herojaus pristatymą.
 

10 minučių mokiniai apibendrina surinktą informaciją, glaustai išdėsto savo veikėjo pristatymą.

 

Visi grupės nariai susėda ratu. Vienas (mokytojo paprašytas ar savanoris) pradeda pristatinėti savo straipsnio herojų. Visi labai atidžiai klausosi ir bando atpažinti, apie kurį grupės narį kalbama. Kai atpažįsta, neskuba garsiai sakyti, laukia, kol pats herojus supras, kad šnekama apie jį. Tuomet jis kelia ranką ir patvirtina arba paneigia pateiktus faktus, gali prieštarauti dėl netikslaus jo charakterio savybių įvardijimo, tačiau į ilgas diskusijas leistis negalima. Toliau save atpažinęs grupės narys pristato kitą – jo aprašytą – herojų. Ir t. t.

 

Po to, kai visi mokiniai išgirsta klasės (ar grupės) narių nuomonę apie save, surengiamas aptarimas.

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai (kaip kitaip galima organizuoti užduotį)

Vietoj aptarimo galima siūlyti mokiniams raštu atsakyti į mokytojo klausimus. Toks užduoties užbaigimas skatina giliau reflektuoti ir yra ypač patogus, kai mokiniai kiekvieną pamoką apibendrina užrašų sąsiuvinyje.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip entuziastingai mokiniai atlieka užduotį, iš kelių pašnekovų ima interviu (nutinka ir taip, kad parašo viską pats, su niekuo nekalbėjęs).

 

Vertinimas. Grįžtamasis atsakas teikiamas žodžiu įvertinant informacijos pristatymą (kreipiamas dėmesys į minčių aiškumą, išdėstymo nuoseklumą, pateikimo žaismingumą ir pan.).

 

Aptarimas. Aptarimo metu akcentuojamas kiekvieno mokinio išgirstos informacijos apie save objektyvumas. Klausiama:

• Ką naujo ir netikėto apie save sužinojai?
• Ko labai svarbaus apie tave nepasakė nė vienas žurnalisto pašnekovas?
• Kokių detalių nenorėtum viešai aptarinėti? Ir t. t.

Žaidybinė užduotis „Charakteristika“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę analizuoti, įvardyti ir pristatyti savo būdo bruožus.
 

Tikslinė grupė – 9–12 klasių mokiniai, besimokantys pagal profesinio mokymo programas mokiniai.
 

Grupės dydis – 10–15 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas: 30–45 minutės (kuo didesnė grupė, tuo daugiau skiriama laiko).
 

Pasirengimas: reikia aptarti savęs pažinimo aspektų ir būdo bruožų įvairovę.
 

Reikalingos priemonės: po tuščią vienodą lapą kiekvienam grupės dalyviui.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokytojas mokiniams išdalija vienodus lapus. Jis sako:

„Įsivaizduokite, kad turite raštu prisistatyti jūsų nepažįstančiam žmogui. Jums reikia parašyti 5–7 jus charakterizuojančias savybes, pagrindžiant jas konkrečiais faktais (pavyzdžiui, esu labai tvarkinga: mano rankinėje – tik reikalingi daiktai, o ant rašomojo stalo – idealiai tuščia). Meluoti negalima. Šiam darbui skiriama 15 minučių.“

 

Po 15 minučių lapai su charakteristikomis surenkami. Mokytojas garsiai skaito charakteristiką, o mokiniai bando atpažinti, kieno ji yra. Atpažinę (jei nepavyksta atpažinti, mokytojas įvardija autorių) siūlo papildyti charakteristiką savybėmis, kurių autorius neužrašė. Savo siūlymus argumentuoja. Kiekvienas mokinys pasižymi grupės narių nuomonę apie jo asmenybės savybes.

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai

Jei grupės nariai gerai pažįsta ir gerbia vieni kitus, galima, užuot viešai skaičius ir aptarus charakteristiką, organizuoti pasidalijimą nuomonėmis raštu. Kiekvienas grupės narys gauna tiek tuščių lapelių, kiek narių yra grupėje. Lapelyje rašomas grupės nario vardas ir trys jį apibūdinantys žodžiai. Mokiniai rašo tol, kol kiekvienam grupės nariui parengia po jam būdingų savybių sąrašą. Tada lapeliai išdalijami adresatams. Kiekvienas grupės narys turi visą pluoštą trumpų charakteristikų, kurias gali savarankiškai analizuoti, lyginti ir vertinti.

 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kaip mokiniai gilinasi į grupės narių charakteristikas, kaip mokosi iš patirties.
 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu.

Žaidybinė užduotis „Patarėjų klubas“

 

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę sužinoti kitų žmonių nuomonę apie save, akcentuojant karjeros interesus.

 

Tikslinė grupė – 9–10 klasių mokiniai, pakankamai gerai pažįstantys vieni kitus.
 

Grupės dydis – 10–20 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas – apie 30 minučių.
 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniai susėda puslankiu. Priešais visus pastatoma „karšta kėdė“, ant kurios kviečiamas atsisėsti vienas mokinys (savanoris arba išrinktas traukiant burtus).

 

Mokytojas sako:
„Štai prieš jus – jums pažįstamas žmogus, svarstantis, kuriuo karjeros keliu pasukti. Įsivaizduokite, kad esate karjeros konsultantai. Išsakykite žmogui savo nuomonę apie jam tinkančias veiklas. Nuomonę pagrįskite konkrečiais pavyzdžiais iš jūsų ir prieš jus sėdinčio žmogaus gyvenimo.“

 

Mokiniai kiekvienas iš eilės sako, kokį karjeros kelią rekomenduotų rinktis ant „karštos kėdės“ sėdinčiam bendramoksliui. Jis gali tik priimti informaciją, jos nekomentuodamas ir neužginčydamas.

 

Kai visi mokiniai išsako savo mintis pirmam išbandžiusiam „karštą kėdę“, jį keičia kitas. Ir taip toliau, kol visi grupės nariai išgirsta bendramokslių nuomonę.
 

Mokytojas inicijuoja aptarimą. Klausia:

• Kuo jus nustebino grupės narių išsakytos mintys?
• Į kuriuos patarimus išties atsižvelgsite?
• Kieno dar nuomonę norėtumėte išgirsti, rinkdamiesi karjeros kelią?

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai

Mokytojas, siekdamas sukurti šiltesnį mikroklimatą grupėje, gali pats dalyvauti kaip lygiateisis mokinių grupės narys: išsakyti savo nuomonę, atsisėsti ant „karštos kėdės“ ir išklausyti, kokį karjeros kelią jam rekomenduotų jo mokiniai.
 

Stebėsena. Mokytojas stebi, kad mokinių kalbos būtų argumentuotos ir etiškos.
 

Vertinimas. Grįžtamasis ryšys teikiamas žodžiu, įvertinant mokinių pastangas tinkamai atlikti karjeros konsultantų vaidmenį.

Mokiniai pažįsta save pačiose įvairiausiose gyvenimo ir mokymosi situacijose – reikia tiesiog padėti jiems apibendrinti savęs pažinimo patirtį. Šiam tikslui galima pasitelkti mokyklos psichologą, klasės auklėtoją, būrelių vadovus. Ypač geri pagalbininkai mokiniams analizuojant savo savybes gali būti šeimos nariai ir kiti artimieji.

• Apibūdina 5 asmenybės bruožus.
• Įvardija 5 savo prioritetines karjeros vertybes.
• Analizuoja savo karjeros interesus.
• Pavyzdžiais pagrindžia 5 savo stiprybes ir nurodo 3 tobulintinas savybes.
• 5–7 sakiniais papasakoja apie savo pomėgius.

Interesų įsivertinimo klausimynas / JAV darbo rinka: Nuoroda

J. Holando profesijos pasirinkimo testas: Nuoroda