TESTUOJAMA: Paauglių motyvavimo planuotis karjerą strategijos

Kaina: 0,00 EUR

Paauglystė – dinamiškas ir sudėtingas žmogaus raidos etapas, pasižymintis intensyviais fiziniais, emociniais, socialiniais ir kognityviniais pokyčiais (Steinberg, 2017). Šiame amžiaus tarpsnyje formuojasi žmogaus tapatybė, stiprėja autonomija, ugdomas kritinis mąstymas ir socialiniai įgūdžiai, tačiau kartu didėja psichologinės gerovės pažeidžiamumas (Patton et al., 2016). 

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija 

Ankstyvas mokinių pasitraukimas iš švietimo sistemos – sudėtingas reiškinys, apimantis ne tik akademinį atsilikimą, bet ir gilesnius emocinius, socialinius, ekonominius bei kultūrinius procesus. Šis reiškinys dažnai laikomas struktūrinės nelygybės indikatoriumi ir kelia susirūpinimą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, nes yra glaudžiai susijęs su jaunimo nedarbu, socialine atskirtimi ir ilgalaikiu neaktyvumu. 

Remiantis Europos Komisijos ir EBPO duomenimis, 2024 m. vidutiniškai 9,3 % Europos Sąjungos jaunimo (18–24 m.) buvo palikę švietimo sistemą, neįgiję aukštesnio nei pagrindinio išsilavinimo ir tuo metu nesimokė toliau (European Commission, 2024; OECD, 2024). Tai reikšmingas rodiklis, rodantis ne tik asmens, bet ir sistemos nesugebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumo visiems. Nors ES rodiklis per dešimtmetį sumažėjo nuo ~11,1 % iki žemiausio istorinio lygio, išlieka didelis skirtumas tarp šalių. Pavyzdžiui, Rumunijoje 2024 m. anksti mokyklą paliko net 16,8 % jaunuolių, kai tuo tarpu Kroatijoje – vos 2,0 %. Lietuvoje 2014–2024 m. fiksuotas apie 2,2 %  punkto išaugimas, signalizuojantis, kad problema išlieka aktuali (Eurostat, 2024). 

Tokie skaičiai atskleidžia, kad pasitraukimas nėra atsitiktinis, o veikiau nulemtas struktūrinių ir individualių veiksnių sąveikos. Pagrindiniai iš jų – mokinio asmeniniai sunkumai, socialinė atskirtis, psichologinės problemos, nepalanki šeimos aplinka, mokyklos mikroklimatas, nepakankamas mokytojų ir specialistų pasirengimas atpažinti rizikos ženklus bei ribotas individualizuoto ugdymo taikymas. Dažnai pasitraukimas iš švietimo sistemos prasideda nepastebimai, mokinys ima dažniau praleidinėti pamokas, krenta motyvacija, silpnėja santykiai su bendraamžiais ir pedagogais, o patiriamos emocinės įtampos – nerimas, apatija, socialinis atsiribojimas – išlieka nepastebėtos ar neįvardytos kaip rizikos indikatoriai (OECD, 2023). 

Tyrimai rodo, kad vienas iš efektyviausių veiksnių siekiant užkirsti kelią pasitraukimui – laiku suteikta kryptinga pagalba. Tai reiškia ne tik akademinės pagalbos teikimą, bet ir emocinę paramą, įsiklausymą, individualų mokymosi planavimą. Sėkmingose mokyklose ankstyvo pasitraukimo rizika mažinama ne drausminant ar kontroliuojant, o kuriant tvirtą santykį, lankstų požiūrį į ugdymą ir mokinio įgalinimą. Dėl šios priežasties vis dažniau akcentuojamos ne tik formalių žinių, bet ir emocinio raštingumo, atsparumo (angl. resilience) ir profesinio planavimo svarba – ypač profesinėse bei bendrojo ugdymo mokyklose, kur mokosi socialiai pažeidžiami ar SUP/SEK  (specialiųjų ugdymosi poreikių / socialinio-ekonominio konteksto poreikių) turintys mokiniai (European Education and Training Monitor, 2023; EASNIE, 2023).  

Tuo pačiu svarbu pabrėžti statistikos duomenimis grįstos švietimo vadybos vaidmenį. Stebėsenos sistemų (pvz., lankomumo, pažangumo, elgesio pokyčių analizės) integravimas leidžia mokykloms veikti prevenciškai, o ne reaguoti tada, kai jau per vėlu. Tokia analizė padeda laiku identifikuoti rizikos židinius – tiek asmeniniu, tiek instituciniu lygmeniu ir kurti tikslingas intervencijos priemones (European Commission, 2024). 

Taip pat svarbu suprasti, kad ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos – tai ne vien statistinis rodiklis, o žmogaus gyvenimo kelio lūžis. Kiekvienas atvejis reikalauja konteksto supratimo, kompleksinio sprendimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Prevencija tampa sėkminga tik tuomet, kai veikiama integruotai: sujungiamos mokyklos, šeimos, vietos bendruomenės ir socialinės pagalbos grandys, o mokinys laikomas ne „problema“, bet partneriu, kuriam reikia tinkamos aplinkos augti ir išmokti pasitikėti savimi bei ateitimi. 

Modulyje „Paauglių pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija ir mokinių motyvacijos didinimas“ nagrinėjamos ankstyvo mokinių pasitraukimo iš švietimo sistemos priežastys ir prevencijos strategijos, akcentuojant mokinių mokymosi motyvacijos išlaikymą.  

Modulio tikslas  

Suteikti dalyviams teorinių žinių ir praktinių įgūdžių paauglių pasitraukimo rizikos veiksniams atpažinti bei taikyti veiksmingas motyvacijos skatinimo ir pasitraukimo prevencijos strategijas mokyklose, šeimose ir bendruomenėse. 

Modulio uždaviniai 

Supažindinti su naujausiais mokinių pasitraukimo rodikliais Europos Sąjungoje ir EBPO šalyse, suprasti, kaip socioekonominiai veiksniai, mokyklos mikroklimatas ir bendruomenės kontekstas lemia mokinių pasiekimus bei išlikimą švietimo sistemoje. 

Ugdyti gebėjimą atpažinti rizikos veiksnius, identifikuoti ankstyvuosius signalus, rodančius galimą mokinio pasitraukimą, ir taikyti ankstyvojo įspėjimo principus savo institucijos lygmeniu. 

Planuoti ir taikyti prevencines priemones, įtraukiant šeimas, mokyklos bendruomenę ir socialinius partnerius, siekiant stiprinti mokinių motyvaciją, emocinę gerovę ir įsitraukimą. 

Tobulinti gebėjimus sistemingai analizuoti lankomumo, pažangumo ir elgesio duomenis, juos interpretuoti ir vertinti taikomų priemonių veiksmingumą sprendžiant mokinių pasitraukimo problemą. 

Modulio apimtis – 8 akad. val. (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.) 

Modulis rekomenduojamas specialistams, teikiantiems specializuotas, bendrojo, profesinio ugdymo ir profesinio orientavimo paslaugas SUP ir SEK mokiniams, švietimo pagalbos specialistams (socialiniams pedagogams, specialiesiems pedagogams, psichologams, karjeros specialistams ir kt.) bei profesinių mokymo įstaigų mokytojams, siekiantiems geriau suprasti paauglių poreikius planuojant profesijos pasirinkimą.  

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį specialistai gebės: 

Identifikuoti mokinio pasitraukimo iš švietimo sistemos rizikos veiksnius. 

Atpažinti ankstyvus pasitraukimo signalus. 

Taikyti prevencijos strategijas ir intervencijos metodus. 

Kurti trumpalaikius ir ilgalaikius motyvacijos didinimo planus. 

Modulio turinys: 

Paauglių pasitraukimo iš bendrojo ir profesinio ugdymo sistemos priežastys 

Prevencijos strategijos ir ankstyvojo įspėjimo sistemų kūrimas 

Motyvacija ir jos svarba paauglių karjeros planavimui 

Kaina: 0,00 EUR

Kaina: 0,00 EUR