Refleksija grįsta karjeros specialisto praktika

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija

Mokymasis – visą gyvenimą trunkantis savęs kūrimo procesas, vienijantis jausmų ir emocijų, kūniškų ir dvasinių patyrimų bei protinių galių visumą (Berglund, 2014). Ši visuma išgyvenama kaip mokymosi realybė, formuojanti besimokantįjį. Tačiau tik reflektyvus mokymasis tampa asmenybės būties ir savikūros dalimi (Penkauskienė, 2016; Shworth & Greasley, 2009). Reflektyvus mokymasis neįmanomas be įsivertinimo, kuris skatina permąstyti tai, kas daroma, kokių gebėjimų besimokančiajam trūksta (Žibėnienė,  Indrašienė, 2017). Įsivertinimas – tai procesas, kai pats karjeros specialistas sprendžia apie savo pasiekimus, juos lygindamas su ankstesniais ir nusimatydamas tolesnius tikslus bei prisiimdamas atsakomybę už savo tobulėjimą.

Įsivertinimo procesu siekiama įvertinti savo elgesį, įgūdžius ar kitas savybes, susijusias su įvairiais organizacijos tikslais. Tikslas – ne tik vertinti, bet ir tobulinti ar gerinti savo elgesį bei įgūdžius. Įsivertinimas laikomas nedirektyviu (Glickman, Gordon ir Gordon, 2004), naudingu ugdymosi metodu (Cann, 2004). Šis procesas turi didžiulį potencialą tobulinti veiklą, todėl gali būti naudojamas kaip saviugdos priemonė (Weeden, Winter, Broadfoot, 2002). Suprantant įsivertinimo reikšmę, šioje temoje bus aptariamos karjeros specialisto kompetencijos ir kompetencijų įsivertinimo procesas, siekiant tolesnio tobulėjimo bei efektyvesnių paslaugų mokiniams teikimo.

Modulio tikslas – aptarti karjeros specialisto kompetencijas ir jų įsivertinimo būdus bei galimybes, tobulinti gebėjimus numatyti veiklos tobulinimo kryptis, remiantis asmeninio tobulėjimo ir švietimo įstaigos konteksto uždaviniais.

Modulio apimtis – 8 akademinės valandos (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.)

Modulis rekomenduojamas visiems ugdymo karjerai paslaugas teikiantiems specialistams.

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį ... 

• žinosite karjeros paslaugas teikiančio specialisto kompetencijas, suprasite ūgties galimybes;
• susipažinsite su karjeros specialisto kompetencijų įsivertinimo procesu, supras įsivertinimo svarbą karjeros specialisto veikloje ir gebės nusimatyti tobulinimosi tikslus.

Modulio turinys: 

1. Karjeros specialisto kompetencijos. 
2. Karjeros specialisto kompetencijų įsivertinimo procesas.

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija

Reflektavimo kompetencija yra vienas svarbiausių profesinio tobulėjimo būdų, nes būtent dėl refleksijos profesinė patirtis pavirsta į mokymąsi, o mokymasis – į kokybiškesnę profesinę veiklą. Refleksija padeda pamatyti atsakymus į klausimus, kilusius iš patirčių. Taigi refleksija mokymosi proceso dalyviams padeda pamatyti perspektyvas, geriau suprasti savo stiprybes ir silpnybes, išsiaiškinti pagrindinius lūkesčius, sužinoti ir rasti galimas prielaidas idėjoms, veiksmams, atpažinti baimes ir identifikuoti tobulintinas sritis. Reflektavimas apie patirtį – mokymosi esmė (Bubnys, 2012). 

Karjeros konsultanto veikloje itin jautrus aspektas – pripažinti ir išgirsti konsultuojamojo mintis. Būtent refleksija mums atveria sąmoningo apsisprendimo galimybes pripažinti kito asmens minčių kitoniškumą, įsiklausyti į jį, suvokti (Kraujutaitytė, 2002). Kita vertus, refleksija mokantis iš savo patirties skatina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus (Moon, 1999), ji padeda perkonstruoti patirtį. Schön (1987) teigimu, patirtis be refleksijos yra nestabili, o geras specialistas yra savo veiklos ir patirties tyrėjas. Refleksija įgalina karjeros specialistą ne tik analizuoti savo veiklas, bet ir suvokti save kiekviename probleminės situacijos sprendimo etape: koks buvau, koks esu ir koks norėčiau būti ateityje. Specialisto savęs ir savo veiklos reflektavimas leidžia suvokti ryšius su pasauliu (Bubnys, 2012). 

Modulio tikslas – plėtoti teorines žinias apie skirtingus refleksijos metodus ir praktikas karjeros paslaugas teikiančio specialisto veikloje.

Modulio apimtis – 8 akademinės valandos (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.)

Modulis rekomenduojamas visiems ugdymo karjerai paslaugas teikiantiems specialistams..

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį ... 

• gebėsite pagrįsti refleksijos svarbą karjeros paslaugas teikiančio specialisto veikloje ir refleksijos sampratą;
• žinosite ir gebėsite taikyti skirtingus refleksijos metodus karjeros specialisto praktikoje.

Modulio turinys: 

1. Refleksijos svarba karjeros specialisto veikloje ir refleksijos samprata. 
2. Refleksijos metodai.

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija

Šiame modulyje detaliai aptariama viena iš refleksijos praktikų – ugdomasis vadovavimas. Kiekvienas specialistas turi vertinti savo darbo poveikį ir nuspręsti, kokių tolesnių veiksmų imtis (Hattie, 2012). Vadinasi reikalingi modernūs, inovatyvūs, novatoriški metodai, leidžiantys ugdyti visų vidinį potencialą. Vienas tokių metodų – ugdomasis vadovavimas, sudarantis sąlygas žmogui realizuoti savo potencialą, savarankiškai, atsakingai priimti sprendimus esant įvairioms gyvenimo situacijoms, prognozuoti jų padarinius, reflektuoti. 

Ugdomasis vadovavimas yra viena žmogaus auginimo ir asmeninių gebėjimų tobulinimo metodikų (Misiukonis, 2013; Raišienė ir kt., 2014; Rudžinskienė, 2015), žmogaus asmeninį ir profesinį potencialą galintis iškelti ir sužadinti būdas (Moliušytė ir Kvedaravičius, 2013), procesas, padedantis užsibrėžti ir siekti numatytų tikslų (Raišienė ir kt., 2014), galimybė lavinti mąstymo įgūdžius ir formuoti teigiamo pokyčio atsiradimą žmogaus gyvenime (Juozaitis, 2012;) bei būdas, padedantis kurti teigiamą jo santykį tiek su savimi pačiu, tiek su išoriniu pasauliu (Rudžinskienė, 2015). Šio proceso metu padedama asmeniui pačiam rasti atsakymus į rūpimus klausimus, taip atskleidžiant žmogaus vidines galimybes ir gabumus (Rudžinskienė, 2013, p. 127). Būtent taikomi ugdomojo vadovavimo elementai ugdo žmogų, skatina jo kūrybiškumo sklaidą ir nestandartinį požiūrį į darbo problemas bei sprendimus.

Ugdomasis vadovavimas provokuoja mąstymą ir skatina išnaudoti asmeninį ir profesinį potencialą. Procese konsultuojamieji skatinami į esamą problemą pažvelgti iš kelių skirtingų perspektyvų, tobulinti mąstymo, sprendimo priėmimo gebėjimus, gerinti tarpasmeninius santykius, stiprinti pasitikėjimą savimi (Ugdantis vadovavimas, 2014). 

Ugdomojo vadovavimo karjeros specialisto veikloje taikymo sritys yra įvairios: karjeros valdymas ir savęs valdymas; asmeninio efektyvumo ugdymas; žinių srauto ir informacijos valdymas; laiko valdymas; tikslų kūrimas, tarpasmeninių santykių ugdymas (pagal Jatkauskienė, Neumeister, 2012). 

Modulio tikslas – supažindinti su ugdomojo vadovavimo praktika ir tobulinti ugdomojo vadovavimo gebėjimus.

Modulio apimtis – 8 akademinės valandos (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.)

Modulis rekomenduojamas visiems ugdymo karjerai paslaugas teikiantiems specialistams.

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį ... 

• suprasite ir gebėsite paaiškinti ugdomojo vadovavimo sampratą ir ugdomojo vadovavimo proceso mokykloje ypatumus;
• gebėsite analizuoti savo mokyklos ugdymo aplinkos sąlygas ir atpažinti ugdomojo vadovavimo taikymo galimybes praktikoje;
• gebėsite taikyti ugdomojo vadovavimo technikas mokyklos individualiame ir grupės lygmenyje. 

Modulio turinys: 

1. Ugdomojo vadovavimo samprata ir nauda karjeros specialisto veikloje.
2. Ugdomojo vadovavimo pokalbio valdymas.

Teorinė dalis: 6 ak. val. Praktinė dalis: 2 ak. val.

Kaina: 0,00 EUR

Modulio anotacija

Karjeros specialistai susiduria su individualaus ir organizacinio pobūdžio iššūkiais (individualioje veikloje, institucinėse struktūrose). Todėl jiems reikia padėti rasti sprendimus savo pačių kontekste, nepriklausomai nuo išorės ekspertų. Toks išorinis konsultavimas dažnai nėra nei būtinas, nei naudingas visais aspektais ir bet kokiomis aplinkybėmis, dėl biografinio ir institucinio problemos ar konflikto rėmo. Todėl reikėtų taikyti metodą, derinantį individualius ir organizacinius konsultavimo aspektus, kuris pripažįsta problemos dalyvius jos sprendimo ekspertais. Kita vertus, laisvos grupinės diskusijos be sistemingo metodinio požiūrio reikia vengti (Franzenburg, 2009). Tam gali pasitarnauti intervizija.

Intervizija yra „tarpkoleginis“ mokymosi būdas grupėje, kuriai vadovauja vedėjas. Šiuo atveju dėmesys sutelkiamas į asmeninio personalo narių darbo gerinimą (Intervizijos rekomendacijos, 2010). Intervizija yra diskusija grupėje, kurią sudaro skirtingi arba tas pačias pagalbos paslaugas teikiantys specialistai. Intervizija – tai abipusė supervizija tarp kolegų (Reinventing human resource management: challenges and new directions, 2005). Intervizija (kaip ir supervizija) gali būti traktuojama kaip mokymosi metodas ir svarbus savirefleksijos būdas, ypač socialinės srities profesionalams. Taip pat – kaip kolegų grupė, kurioje praplečiamas požiūris, mokomasi iš vienas kito panašumų ir skirtumų bei sprendžiamos problemos, pasitariant su kolegomis.

Modulio tikslas – supažindinti su intervizijos samprata ir procesu bei tobulinti savęs pažinimo, problemų sprendimo, įsivertinimo gebėjimus taikant intervizijos praktiką.

Modulio apimtis – 8 akademinės valandos (teorinė dalis – 6 akad. val., praktinė dalis – 2 akad. val.)

Modulis rekomenduojamas visiems ugdymo karjerai paslaugas teikiantiems specialistams.

Mokymosi rezultatai (plėtojamos kompetencijos). Išklausę modulį ... 

• suprasite ir gebėsite paaiškinti intervizijos naudą ir vietą karjeros specialisto praktikoje;
• žinosite intervizijos proceso dalis ir gebėsite jas taikyti mokyklos grupės lygmenyje. 

Modulio turinys: 

1. Supervizijos ir intervizijos samprata, proceso panašumai ir skirtumai.
2. Intervizijos vieta ir nauda karjeros specialisto veikloje.
3. Intervizijos įrankiai ir procesas.