Psichologė-psichoterapeutė A. Jasaitytė Čeburiak: „Šiame darbe būtina nuosekli praktika“

A. Jasaitytė-Čeburiak pasakoja apie psichologės-psichoterapeutės darbą ir kokią įtaką gyvenime turėjo savanorystė valgymo sutrikimų centre.

Kas paskatino tapti psichologe-psichoterapeute?

Paskatino noras pažinti žmogaus vidinį pasaulį.

Kokias studijas baigėte? Kas lėmė studijų pasirinkimą?

Baigiau psichologijos bakalaurą Vilniaus edukologijos universitete. Studijavau neakivaizdžiai, kadangi dirbau užsienyje. Neakivaizdinių studijų nebuvo Vilniaus universitete, dėl to teko pasirinkti Vilniaus edukologijos universitetą. Po to baigiau andragogikos (suaugusiųjų ugdymo) magistrą. Labai norėjau studijuoti klinikinės psichologijos magistrą, bet taip pat nebuvo neakivaizdinių studijų. Praktinės psichologijos studijų centre baigiau podiplomines studijas – pasirinkau analitinės psichoterapijos programą ir įgijau C. G. Jungo analitinės krypties psichoterapeutės kvalifikaciją.

Kokių savybių reikia turėti norint būti psichologu-psichoterapeutu?

Empatijos, komunikabilumo, smalsumo, kritinio-analitinio mąstymo, kantrybės, o svarbiausia – jausti meilę žmogui.

Kokie yra didžiausi iššūkiai tokiame darbe?

Iššūkis – neperdegti.

Kaip pavyksta atsiriboti nuo kitų žmonių problemų?

Studijų metu psichologai mokosi susitapatinti su žmogumi ir atsitapatinti. Svarbiausia gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu mokėti ilsėtis, jausti savo asmenines ribas.

Psichologija turi daug krypčių. Kodėl pasirinkote būtent jungistinę analitinę psichologiją?

Pasirinkau jungistinę analitinę psichologiją, nes C. G. Jungas domėjosi žmogaus ne tik asmenine sąmone ir pasąmone, bet ir kolektyvine pasąmone. C. G. Jungo analitinė psichologija yra viena iš psichodinaminės psichologijos sričių, integruojanti savyje ne tik psichologijos ir psichoterapijos patirtį, bet ir kultūrologijos, religijotyros bei mitologijos studijas. Archetipinių prielaidų analizė, pasitelkiant įvairius šaltinius, leidžia suprasti gelmines psichinio gyvenimo ištakas. Išskirtinę vietą čia užima simbolių analizė ir jų svarba asmenybės augimui ir psichoterapiniam procesui. Asmenybės transformacijos klausimai yra viena pagrindinių analitinės psichologijos temų. Šie klausimai yra labai aktualūs ir mūsų besikeičiančiai visuomenei, augant susidomėjimui ir susirūpinimui žmogaus psichine sveikata ir psichoterapijos galimybėmis.

Dirbote savanore valgymų sutrikimo centre. Ko išmokote iš savanoriavimo? Kokią įtaką tai turėjo Jūsų karjerai?

Savanoriaudama išmokau dirbti grupėje. Vedžiau kino terapijos seansus. Savanoriaujant kilo noras pažinti žmogų giliau. Kilo noras pažinti žmonių kančios šaltinį, atrasti valgymo sutrikimo priežastis. Tai paskatino gilinti savo žinias. Po savanoriavimo pasirinkau studijuoti jungistinę analitinę psichoterapiją.

Konsultuojate paauglius ir suaugusiuosius. Kuo skiriasi konsultacijos?

Paauglių psichoterapijoje mes naudojame atskleidžiamąją, palaikomąją terapiją. Su suaugusiais daugiau dirbame vidinį analitinį darbą.

Su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikiniai paaugliai?

Paaugliai išgyvena savo identiteto, tapatumo krizes. Jų pagrindinis tikslas – suaugti, tapti savarankiškais, atrasti savo autonomiją, atsiskirti nuo tėvų bei adaptuotis išoriniame gyvenime. Tai nėra paprasta, dėl to kyla daug iššūkių.

Ką patartumėte mokiniams, galvojantiems apie psichologo darbą?

Galiu tik pasidalinti, kad tai be galo įdomus darbas, kuris reikalauja nuoseklios praktikos. Žmogaus vidinis pasaulis yra labai gilus ir platus. Dėl to kiekvienam studijuojančiam palinkėčiau kantrybės ir nuoseklumo.

Ačiū už pokalbį!