Ekonomistas N. Mačiulis: „Siekiant sėkmingos karjeros reikėtų nusiteikti mokytis visą gyvenimą“

Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakoja apie savo darbo ypatumus ir kaip nepasiklysti šių dienų informacijos sraute.

Kokias studijas baigėte? Kas lėmė studijų pasirinkimą?

Baigiau ekonomikos bakalauro ir magistrantūros studijas, socialinių mokslų doktorantūrą. Buvau įstojęs ir į ekonomikos, ir į informatikos studijų programas, neturėjau labai tvirto pasirinkimo, kur studijuoti, bet pasirinkęs nesigailėjau. Kadangi dar mokykloje studijavau abi disciplinas, žinojau, ko tikėtis.

Kokia buvo Jūsų karjeros pradžia? Ar kada nors kilo abejonių dėl pasirinktos profesijos?

Baigęs doktorantūros studijas iš pradžių dirbau dėstytoju ir dekanu universitete, o po maždaug penkerių metų pradėjau dirbti ekonomistu banke. Abu darbai – labai įdomus, yra gera platforma ir tobulėjimui, ir savirealizacijai.

Ką galima dirbti, kokios karjeros galimybės atsiveria baigus ekonomikos studijas? Kokių savybių reikia turėti norint būti ekonomistu?

Ekonomisto profesija yra gana plati ir turi daugybę specializacijų, nuo kurių priklauso ir atsiveriančios galimybės. Tai gali būti ir įmonių finansų analitikas, ir apskaitos specialistas, ir auditorius, ir makleris, ir bankininkas, ir investicinio portfelio valdytojas, ir valstybės tarnautojas, ir finansų ministras, ir politikas, ir, žinoma, akademikas. Manau, kad bet kurioje profesijoje svarbu ir įgimtos savybės, ir studijų metų įgytos žinios, ir karjeros metu įgyjama patirtis, ir noras nuolat mokytis bei tobulėti. Be to manau, kad bet kuriai profesijai yra svarbu turėti „kompetencijų pyragą“. Pavyzdžiui, ekonomistui neužtenka vien išmanyti ekonomikos dėsnius ir teorijas, sugebėti atlikti ekonometrinę analizę. Be bazinių žinių ir analitinių gebėjimų visai nekenkia ir gebėjimai vaizdžiai bei aiškiai komunikuoti raštu ir žodžiu. Nekenkia ir humoro jausmas, tik nežinau, ar jo galima išmokti. Kuo įvairesnės ir platesnės mūsų kompetencijos, tuo labiau jos viena kitą papildo, tuo lengviau jas pritaikysi skirtinguose kontekstuose.

Su kokiais iššūkiais susiduriate darbe? Kas sunkiausia ar įdomiausia?

Pasaulis nuolat keičiasi, ekonomikos transformuojasi, keičiasi valstybių ekonominiai ir geopolitiniai santykiai. Suprasti, įvertinti ir prognozuoti šiuos procesus nėra lengva, bet tikrai įdomu. Neatsimenu, kad per pastarąjį dešimtmetį būtų tekę darbe žiovauti.

Esate vienas atpažįstamiausių ir dažniausiai kalbinamų ekonomistų. Populiarumas kasdieniame gyvenime padeda ar trukdo?

Nei padeda, nei trukdo. Tai šiek tiek įpareigoja, bet tik tiek.

Kaip nepasiklysti milžiniškuose informacijos srautuose? Kaip atsirinkti patikimą informaciją?

Socialiniuose tinkluose pamačius itin įdomias, intriguojančias, neįtikėtinas ar net šokiruojančias naujienas, pirma mintis turėtų būti ne jomis dalintis, o patikrinti jų patikimumą. Kuo naujiena labiau intriguojanti ir kuo daugiau emocijų sukelia, tuo didesnė tikimybė, kad ji nėra tikra, ir tuo atsargiau reikėtų ją vertinti. Gavote netikėtą laišką, raginantį paskubėti pasinaudoti unikalia galimybe sustiprėti ar praturtėti? Trinkite neskaitę. Būtina pradėti nuo bazinių klausimų – kas platina tokią informaciją, koks yra duomenų šaltinis, kokie yra naujieną platinančių asmenų motyvai? Jei intriguojanti naujiena publikuota tik nematytuose naujienų portalais apsimetančiuose puslapiuose, jos galite net neskaityti. Jei nenurodomas duomenų šaltinis – taip pat. Net jei pirminis duomenų šaltinis nurodomas, reikėtų jį patikrinti, pažiūrėti, ar tokią pat statistiką pateikia bent keli patikimi šaltiniai. Neretai socialiniuose tinkluose, ignoruojant faktus ir loginius argumentus, tiesiog atsiremiama į autoritetą. Pavyzdžiui, YouTube filmuke kalbinamas išmintingai atrodantis barzdotas profesorius, kuris mano, kad skiepyti vaikus nėra būtina – net jei jis profesorius, nepatikslinama, kad jis yra paleontologijos, o ne medicinos mokslų profesorius ir, žinoma, neužsimenama, kad daugiau nei 99 proc. medicinos mokslo ekspertų nuomonė būtų priešinga nei jo. Melagingą ar klaidinančią informaciją platinančių asmenų motyvai gali būti labai įvairūs. Kartais kažkoks internetinis puslapis tiesiog nori sulaukti daugiau lankytojų ir parduoti daugiau reklamos. Kartais tokiu būdu socialiniuose tinkluose ieškoma dėmesio ir sekėjų. Deja, neretai melagienų skleidėjų motyvai gali būti daug tamsesni. Kelios minutės padedant Google gali išsklaidyti daugelį iliuzijų, apsaugoti jūsų asmeninius finansus ir sveikatą ar bent jau padėti išvengti apsijuokimo, skleidžiant nesąmones socialiniuose tinkluose.

Kuo įdomus dėstytojo darbas? Esate dėstęs Prancūzijoje, Meksikoje, Šveicarijoje, Australijoje. Kuo skiriasi dėstymas skirtingose pasaulio šalyse?

Geriausiai kažkokį dalyką gali perprasti tuomet, kai jį sugebi paaiškinti kažkam kitam. Dėstymas verčia ne tik nuolat tobulėti, bet ir suteikia malonumą perduodant tas žinias kitiems. Nors vis dar dėstau universitete, šiuo metu tai man yra labiau hobis nei darbas. Dėstymas skirtingose valstybėse man buvo labai akiratį praplečianti ir praturtinanti (ne finansiškai) veikla. Ne visose valstybėse studentų žinių siekimas ir aistra mokytis yra vienodi. Man pasirodė, kad valstybėse, kur aukštąjį išsilavinimą yra gauti sunkiau ar brangiau, studentų motyvacija yra didesnė. Ir priešingai, jei mokslas visai nemokamas, o net ir amato neturintys asmenys gali gauti nemažas pajamas, išsilavinimas ir tobulėjimas taip nesureikšminami. Bet gal tai tik mano subjektyvi patirtis, nepulčiau daryti tokių išvadų. Tai, beje, yra svarbi pamoka, kurią visi turime išmokti – mūsų asmeninė patirtis ir keli pavieniai pavyzdžiai retai suteikia teisę apibendrinti ir nustatyti dėsningumus.

Ką patartumėte mokiniams, kurie dar renkasi karjeros kelią, galbūt svarsto studijuoti ekonomiką?

Turbūt nesvarbu, ką studijuosite, svarbiausia atsiminti, kad mokymosi procesas nepasibaigia gavus diplomą. Tai ypač aktualu studijuojant socialinius mokslus. Man studijuojant, vadovėliuose nebuvo aprašomos nei neigiamos palūkanos, nei neigiamos naftos kainos, nei daugelis kitų reiškinių, kuriuos galime stebėti pastarąjį dešimtmetį. Mokykla ir studijos padeda geresnius ar prastesnius pagrindus, tačiau siekiant sėkmingos karjeros reikėtų nusiteikti mokytis visą gyvenimą. Nereikėtų ir nustebti ar bijoti situacijos, kuomet kažkada gyvenime reikės visai pakeisti kryptį, mokytis naujų įgūdžių ir realizuoti save visai kitoje srityje.

Ačiū už pokalbį!