Aktualumas

Karjeros sprendimų priėmimas - profesijos galimybių pasirinkimo procesas - šiandieniniame darbo pasaulyje tapo dažna ir sudėtinga tema. Karjeros sprendimai yra vieni svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenimo sprendimų (Bimrose ir Mulvey, 2015). Karjeros sprendimų priėmimas – sudėtingas procesas, darantis ilgalaikį poveikį asmens gyvenimo kokybei ir visuomenei. Jauni žmonės turi priimti daugiau sprendimų nei anksčiau - daug daugiau studentų lieka mokytis pasibaigus privalomajam mokymosi laikui – ir jie priima šiuos sprendimus sparčiai besikeičiančios darbo rinkos sąlygomis (Musset, Kurekova, 2018). Sprendimo priėmimo procesas grįstas nuolat kintančiais savęs ir darbo pasaulio pažinimo rezultatais (Andersen, Vandehey, 2008). Kai jaunuoliai priima pirmuosius savo karjeros sprendimus, t. y. renkasi profesiją ir /ar mokymosi (studijų) programą, jie patiria ne tik vidinę sumaištį, kylančią iš sprendimų patirties stygiaus ir būtinybės teisingai apsispręsti, bet ir išorinį spaudimą (Valickas ir kt., 2008; Gati ir Kulcsár, 2021).

Visa tai išryškina būtinybę ugdyti mokinių kompetenciją priimti karjeros sprendimus. Mokiniai turi ne tik išmokti atpažinti ir įvardyti sprendimų priėmimo sunkumus, bet ir numatyti, kaip šiuos sunkumus įveikti. Mokiniams būtina suprasti, kad karjeros sprendimus tenka vis tikrinti, o priėjus kitą karjeros kelio etapą – priimti naują sprendimą – jie nėra galutiniai, juos galima keisti, atsižvelgiant į asmeninę ir socialinę dinamiką (Musset, Kurekova, 2018).

Karjeros sprendimo priėmimo modeliai ir technikos – tai būdai, kuriais vyksta apsisprendimas ir jo tinkamumo asmeniui įvertinimas (Andersen, Vandehey, 2008; Valickas ir kt., 2008, Bagdonas, Bliumas, 2019).

Karjeros sprendimų priėmimo sunkumai – žmogaus patiriami vidiniai prieštaravimai dėl jo savybių, nujaučiamos rizikos ir išorinės įtakos – visuomenėje įsitvirtinusių stereotipų, priešiško artimiausių žmonių požiūrio į kai kurias alternatyvas ar ribotų išteklių – laiko, informacijos ir patirties. Apsispręsti gali būti sunku ir dėl darbo rinkos pokyčių, kuriuos lemia politiniai, socialiniai, ekonominiai ir technologijų raidos veiksniai (Lapan ir kt., 2016; Musset, Kurekova, 2018).

Kad 9–12 klasių mokiniai įgytų pasitikėjimo savo priimamais sprendimais, yra svarbūs keturi šios temos turinio elementai: 1) karjeros sprendimų procesas, 2) sprendimų priėmimo modeliai ir technikos; 3) karjeros sprendimų priėmimo kriterijai; 4) sunkumų, susijusių su karjeros sprendimais, įveikimo būdai ir sąsajos su asmenybės ir aplinkos ypatybėmis; asmeninės atsakomybės už priimamus gyvenimo ir karjeros sprendimus ir rezultatus suvokimas.

Šioje temoje mokinių jau 5–8 klasėje įgytos žinios apie emocijų įtaką sprendimų procesui (Damasio, 2006; Lerner ir kt, 2015) gilinamos žiniomis apie mąstymo – lėtojo (analitinio) ir greitojo (intuityvaus) (Kahneman, 2006) savybes, lemiančias ribotas žmonių galimybes nuspręsti be klaidos tikimybės (Lent, Brown, 2020).

Sprendimų priėmimo procesas reikalauja nemažai ištvermės. 9–12 klasės mokiniams svarbu suprasti tikslų, sprendimų ir atkaklumo ryšį, kurį gerai paaiškina kognityviosios nedermės teorija (Festinger, 1957, cit. pagal Bagdoną, Bliumą, 2019): kuo daugiau į ką nors įdėta pastangų, tuo vertė didesnė; visi esame priklausomi nuo savo sprendimų; siekdami išvengti nemalonios emocinės būsenos dėl prieštaringos informacijos - kognityvinio disonanso – keičiame savo pirmenybines nuostatas. Taigi, svarbu mokinius perspėti, kad žmonės linkę daryti klaidas, apsispręsdami dėl savo karjeros tikslų: per anksti pasiduoti, pastebėjus, kad siekiamas tikslas reikalauja daug pastangų, jį sumenkinti; per anksti nustoti svarstyti galimybes, paskubomis priimti sprendimą ir šališkai rinkti tik tą informaciją, kuri patvirtina sprendimą (Stead, LaVeck, Hurtado Rua, 2022).

Pastebėta, kad paaugliai iš nepriteklius patiriančių šeimų (Musset, Kurekova, 2018; Erentaitė ir kt., 2022) kelia mažesnius karjeros lūkesčius, dažnai priima sprendimą nespręsti. Todėl šioje temoje svarbu 9–12 klasės mokiniams parodyti, kaip žmonės bando susidoroti su neapsisprendimu dėl karjeros ir parodyti kitokių, produktyvesnių neryžtingumo interpretacijų, kaip antai – neapsisprendimo metas yra puiki proga atvirai mąstyti apie karjeros galimybes. Anot Krumboltz (2009), visada yra laimingo atsitiktinumo galimybė, kai būdami atvirai nusiteikę pastebime progą ir ja pasinaudojame.

9–12 klasės mokiniams naudinga kritiškai suprasti, kad ne visi būdai, kuriais žmonės bando susidoroti su neapsisprendimu dėl karjeros, yra naudingi ir veiksmingi. Tai mokiniai išsiaiškins analizuodami pavyzdžius iš trijų pagrindinių įveikos strategijų grupių – produktyvaus įveikimo, paramos ieškojimo ir neproduktyvaus įveikimo (Lipshits-Braziler, Gati, Tatar, 2016; Kulcsár, Dobrean, Gati, 2020).

Diskusija apie savo elgesį, susidūrus su karjeros sprendimo priėmimo sunkumais, 9–12 klasių mokiniams suteiktų pasitikėjimo savo sprendimais ir platesnę perspektyvą, kaip naviguoti tarp daugybės pasirinkimo galimybių, atsakingai rinktis ir vadovautis savęs pažinimu (Stead, LaVeck, Hurtado Rua, 2022).

Temos analizės pradžioje su mokiniais svarstoma, ar karjeros sprendimą galime priimti greitai, intuityviai. Ar galime pasikliauti savo nuojauta? Pateikiami litvako Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano trys klausimai, į kuriuos per paskaitą Pasaulio ekonomikos forume jis pasiūlė sau atsakyti, jei norime tikėti savo nuojauta. Čia tinka mokinių prašyti prisiminti, kas dar, be mąstymo, labai svarbu priimant sprendimus. Jei reikia, mokiniams primenamas neuromokslininko Antonio Damasio atradimas, kad be emocijų žmonės negali priimti sprendimo, kad ir kiek svarstytų alternatyvas.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) karjeros sprendimų proceso ypatumai,
2) sprendimų priėmimo modeliai (riboto racionalumo ir atsitiktinumų);
3) su karjera susijusių sprendimų priėmimo kriterijai;
4) su karjeros sprendimais susiję sunkumai ir jų įveikimo būdai;
5) atsakomybė už sprendimo priėmimą.

Tema pradedama moto: „Ateitis yra ne tai, kas mums nutiks, o tai, ką darysim“, kuris išreiškia pozityviosios psichologijos požiūrį į aktyvų žmogaus santykį su ateitimi (Ch. André).

1) Analizuojant potemę „Karjeros sprendimų proceso ypatumai“, aptariama karjeros sprendimo, kaip savo ateities tikslų apsvarstymo, geriausios galimybės pasirinkimo iš turimų alternatyvų proceso priklausomybė nuo aplinkos ir asmens pokyčių. Ši sąveika pagrindžia apsisprendimo sudėtingumą ir būtinybę mokytis priimti sprendimą. Glaustai primenama karjeros sprendimo priėmimo kaip dviejų fazių proceso – galimybių plėtojimo ir tyrinėjimo ir galimybių atrankos, alternatyvų atmetimo – sprendimo priėmimo, samprata.

2) Potemėje „Sprendimų priėmimo modeliai ir technikos“ mokiniams pateikiami du sprendimo modeliai ir jų technikos – riboto racionalumo ir atsitiktinumų. Pastarasis iliustruojamas atveju – apie laimingo atsitiktinumo (Krumboltz, 2009) situaciją pasakoja politologas Linas Kojala.

3) Potemė „Su karjera susijusių sprendimų kriterijai“ tęsia sprendimų priėmimo technikų idėją. Jos pradžioje galima su mokiniais perskaityti nežinomo autoriaus pasakojimą apie Sokrato sprendimą ir jam priimti pasirinktus kriterijus.

Kartą pas Sokratą atėjo žmogus ir pasakė: „Klausyk, Sokratai, turiu tau papasakoti, kaip pasielgė vienas tavo draugas.“ – „Akimirką palūkėk, – nutraukė jį išminčius. – Ar tai, ką nori pasakyti, persijojai per tris rėčius?“ – „Tris rėčius?“ – klausia tas žmogus labai nustebęs. – „Taip, mano drauge, per tris rėčius. Išnagrinėkime, ar tai, ką nori man pasakyti, gali prasiskverbti per tris rėčius. Pirmas – tiesos rėtis. Patikrinai, ar tai, ką nori man pasakyti, yra tiesa?“ – „Ne, bet girdėjau pasakojant ir ...“ – „Gerai, gerai. Tačiau gal persijojai per antrą rėtį. Tai gerumo rėtis. Jei tai, ką nori man pasakyti, ne visai tiesa, tai gal bent jau geras dalykas arba galintis padaryti gera?“ Žmogus dvejodamas atsakė: „Ne, tai nėra kažkas gero, priešingai...“ – „Hm, – tarė išminčius, – mėginkim pasinaudoti trečiuoju rėčiu, pažiūrėsim, ar naudinga pasakoti tai, ką nori man papasakoti...“ – „Naudinga? Ne visai.“ – „Ką gi,“ – šypsodamasis pasakė Sokratas, – jei tai, ką nori man pasakyti, nėra nei teisinga, nei gera, nei naudinga, verčiau to man nežinoti. O tau patariu tai pamiršti...“

Mokiniams paaiškinama kriterijų paskirtis – vertinti skirtingas karjeros galimybes ir glaustai paaiškinami pačių kriterijų tinkamumo požymiai. Savo supratimą apie kriterijus mokiniai gilina atlikdami skaitmeninę užduotį „Mano karjeros sprendimo kriterijai“, kurios uždavinys – padėti mokiniams nustatyti ir pagrįstai vertinti įvairias studijų ar darbo alternatyvas.

Užduotis: Mano karjeros sprendimo kriterijai

Spręsti

4) Potemėje „Su karjeros sprendimais susiję sunkumai ir jų įveikimo būdai“ apibūdinamos keturios sprendimo priėmimo sunkumų grupės: asmeniniai, praktiniai, susiję su šeima ir visuomene.

Mokiniai mokosi susieti sprendimo sunkumus nusakančias mintis su sunkumo priežastimi, atlikdami skaitmeninę užduotį „Karjeros sprendimų sunkumai“, atpažįsta su karjera susijusių sprendimų sunkumus, žodžiu pagrindžia, kodėl būtent taip išrūšiuoti sprendimo priėmimo sunkumai, ir svarsto, kaip kiekvieną iš jų galima įveikti.

Užduotis: Karjeros sprendimų sunkumai

Spręsti

5) Potemėje „Atsakomybė už sprendimo priėmimą“ nagrinėjamos asmens pastangos siekti karjeros sprendimo kokybės ir įveikti ją menkinančias prielaidas. Mokiniams glaustai paaiškinami neapsisprendimo, neryžtingumo požymiai ir polinkis rinktis tam tikrą įveikos strategiją, siekiant susidoroti su savo neryžtingumu ar dėl spaudimo priimti sprendimą esant jautrių emocinių būsenų – nerimu, stresu, noru priešintis ar pabėgti, izoliuotis.

Atlikdami skaitmeninę užduotį „Neryžtingumas ir atsakomybė už savo sprendimus“ mokiniai įgyja mintinių modelių, kaip neproduktyvias neryžtingumo įveikos strategijas keisti paveikiomis, padedančiomis apsispręsti.

Užduotis: Neryžtingumas ir atsakomybė už savo sprendimus

Spręsti

Pamokoje ar per klasės valandėlę 9-12 klasės mokinių atsakingo sprendimų priėmimo gebėjimai gali būti lavinami analizuojant rizikingo elgesio priimant sprendimus sampratą, tuo tikslu atliekama užduotis „Atsakingi sprendimai“.

Pokalbis, diskusija, darbas grupėmis. Temos dalis galima integruoti į klasės valandėlę, dorinio ugdymo (etikos), užsienio kalbos ir biologijos pamokas.

Užduotis „Atsakingi sprendimai“

Tikslas – sudaryti mokiniams galimybę apsvarstyti savo gebėjimą atsakingai spręsti ir savo polinkį rizikuoti priimant sprendimus.
 

Tikslinė grupė – 9–8 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 15–30 mokinių, jie sugrupuojami po 5-7 mokinius,
 

Užduoties atlikimo laikas: 10–15 min.

 

Reikalingos priemonės: 2 situacijų aprašai ir keturių sprendimo priėmimo strategijų apibūdinimo darbalapis (išspausdinami ar rodomi virtualioje aplinkoje).

 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai (aplinkai): įprasta klasės aplinka, tinkama mažų grupelių darbui.
 

Užduoties atlikimo eiga

1. Mokytojas sako:
„Atsakingas sprendimų priėmimas yra susietas su rizikos įvertinimu ir valdymu. Pagal tai, kiek besirenkantysis yra linkęs rizikuoti, skiriamos keturios sprendimų priėmimo strategijos: pageidavimų, saugioji, pabėgimo, derinimo. Perskaitykite situacijas ir grupėse atsakykite, kurį variantą būtumėte linkę pasirinkti“.

 

1 darbalapis
Pirma situacija
Įsivaizduokite, kad turite 1000 eurų, kuriuos galite investuoti į vieną iš trijų akcinių bendrovių. Kurią iš jų būtumėte linkę pasirinkti?

• A variantas. Ši bendrovė moka labai didelius dividendus, tačiau yra tokia nestabili, kad jūs labai rizikuojate prarasti savo investicijas.
• B variantas. Ši bendrovė moka labai mažus dividendus, tačiau labai mažai tikėtina, kad prarasite savo pinigus.
• C variantas. Nutariate neinvestuoti į jokią bendrovę, nes bijote prarasti savo pinigus.
• D variantas. Ši bendrovė moka vidutinius dividendus ir yra patikimesnė negu A, tačiau ne tokia patikima kaip B.

Antra situacija
Rinkdamiesi karjeros kryptį, norėtumėte, kad ji užtikrintų dideles pajamas, o jūsų veikla būtų sėkminga. Įsivaizduokite, kad turite tris darbo pasiūlymus. Kurį iš jų pasirinktumėte?

• A variantas. Labai tikėtina, kad šiame darbe jūsų pajamos būtų labai didelės, tačiau tikimybė, kad jūsų veikla bus sėkminga, gana menka.
• B variantas. Šiame darbe galėsite uždirbti gana nedaug, tačiau labai tikėtina, kad jums tai pavyks.
• C variantas. Nusprendžiate nesirinkti nė vieno iš šių pasiūlymų, vildamiesi, kad rasite kitą darbą, kuris leis daug uždirbti ir kuriame bus labai maža rizika patirti nesėkmę.
• D variantas. Šiame darbe galėtumėte gauti vidutinišką atlyginimą, o jūsų sėkmės šansai būtų gana dideli, be to, būtų šiokia tokia tikimybė uždirbti ir daugiau.

(Valickas ir kt., 2008)

 

2. Aptarimas (15 min). Mokiniai pristato savo atsakymus.

 

Mokytojas įvertina: Abiejose situacijose A variantas atspindi pageidavimų strategiją, B variantas pasirenkamas, teikiant pirmenybę saugiajai strategijai, C variantas susijęs su pabėgimo strategija, o D variantas dažnas tuomet, kai priimtiniausia derinimo strategija.

 

3. Toliau mokiniams pateikiami visų keturių sprendimo priėmimo strategijų apibūdinimai ir mokytojas juos paaiškina arba mokiniai juos aptaria grupelėmis. Diskusija. Mokytojas kviečia mokinius pamąstyti: Kurią strategiją yra linkę rinktis sėkmingos karjeros žmonės? Kodėl?

 

2 darbalapis
Keturių sprendimo priėmimo strategijų apibūdinimai

 

Pageidavimų strategija susijusi su alternatyvų, galinčių suteikti labiausiai trokštamą rezultatą, pasirinkimu. Ignoruojama rizika, neatsižvelgiama į įvykių tikėtinumą. Taikyti šią strategiją gana paprasta. Jums tereikia sudaryti galimų variantų sąrašą ir iš jo pasirinkti tą alternatyvą, kuri jums atrodo vertingiausia. Jeigu jums svarbu daug uždirbti, pageidavimų strategija jus vers rinktis tą bendrovę, kuri jums galės mokėti didžiausius dividendus, arba tą darbą, už kurį gaunamos didžiausios pajamos. Tačiau šiuo atveju neatsižvelgiama į galimą riziką bei sėkmės tikimybę.

 

Taikydami saugiąją strategiją pasirinksite tokią veiksmų kryptį, kuri užtikrins didžiausią sėkmės tikimybę. Kad galėtumėte pasirinkti tokį variantą, turite mokėti įvertinti kiekvienos iš savo alternatyvų sėkmės tikėtinumą. Saugiausios alternatyvos kitų situacijų atveju yra bendrovė, į kurią investavus, tikimybė neprarasti savo pinigų bus didžiausia, ir darbas, kuriame jūs turėsite daugiausiai šansų išsilaikyti.

 

Taikydami pabėgimo strategiją rinksitės tą variantą, kuris leistų jums išvengti blogiausių pasekmių. Jūs stengiatės išvengti nesėkmės, numatydami galimas kiekvienos alternatyvos pasekmes ir bandydami nuspėti, kas galėtų nutikti blogiausio. Jeigu baisiausia galima pasekmė yra pinigų praradimas, tai neinvestuotumėte į jokią bendrovę. Renkantis darbą, pabėgimas yra atidėliojimas (vengimas priimti sprendimą). Kai kuriose situacijose pabėgimo ir atidėliojimo strategijos yra visai pagrįstos, pavyzdžiui, kai nėra pakankamai gerų ar tenkinančių alternatyvų.

 

Derinimo strategija reiškia pageidavimų ir saugiosios strategijos derinimą, renkantis variantą, kuris užtikrintų labiausiai pageidaujamas pasekmes, esant didžiausiai sėkmės tikimybei. Jūs turite šiek tiek pakeisti savo tikslą, atsižvelgdami į vertybes, kurias išreiškia esamos alternatyvos, ir į jų sėkmės tikimybę. Derinimo strategija yra labiausiai pagrįsta, tačiau sunkiausiai pritaikoma. Jūs turite žinoti savo vertybes ir gebėjimus, įvertinti kiekvienos alternatyvos sėkmės tikimybę, nuspėti galimas pasekmes, aiškiai apibrėžti savo tikslus ir įvertinti santykinį kiekvieno varianto priimtinumą. Nors ir sudėtinga, ši strategija teikia daugiausiai vilties, kad pavyks priimti tinkamą sprendimą, kurio pasekmės suteiks daugiausiai pasitenkinimo.

 

(Valickas ir kt., 2008)

 

4. Mokiniai teikia savo samprotavimus, juos galima užrašyti lentoje. Išryškinama mintis: karjeroje sėkmės lydimi žmonės, numatydami savo veiksmų kryptį, yra linkę rinktis vidutinę riziką, taigi derinimo strategiją.
 

Stipresni ar vyresnių klasių mokiniai gali savarankiškai ieškoti atsakymo į klausimą, kurią strategiją yra linkę rinktis sėkmingos karjeros žmonės? Atsakymas: Sėkmingą karjerą sukūrusiems žmonėms būdingas gebėjimas numatyti savo veiksmų kryptį, rinktis vidutinę riziką, taigi – derinimo strategiją.

 

Stebėsena – mokytojas stebi mokinius diskusijos metu, primena svarstymo metodą „Už ir Prieš“.

 

Vertinimas (5 min) – formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys apie gebėjimą svarstyti suteikiamas žodžiu. Mokytojas primena, kad pastebėta, jog bendrai jauni žmonės geriau suvokia galimybes nei riziką. Mokiniai įvertina savo polinkį rizikuoti ir kitose situacijose.

Neformalaus ugdymo aplinkos yra palankios diskusijai apie laimingo atsitiktinumo progas nemokyklinėje aplinkoje, atlikti interviu su mokinių artimaisiais apie jų su karjera susijusius sprendimus, ypač – pirmąjį karjeros krypties pasirinkimą baigiant mokyklą; su kokiais sunkumais jie susidūrė? Kaip juos įveikė? Ar pasinaudojo palankiomis aplinkybėmis?

• Geba nustatyti savo karjeros sprendimo kriterijus ir jais pagrįsti įvairių studijų ar darbo alternatyvų vertinimą.
• Remdamiesi karjeros sprendimo kriterijų eile, priima karjeros sprendimą.
• Atpažįsta su karjera susijusių sprendimų sunkumus, jų priežastis ir numato sunkumų įveikos būdus.
• Atsakingai apsisprendžia gyvenimo ir mokymosi situacijose, įvertindami sprendimo riziką.

Karjeros sprendimo procesas (anglų k.): Nuoroda

Prof. Daniel Kahneman – Nobelio premijos laureatas: Sprendimų priėmimo menas ir mokslas (anglų k.): Nuoroda

Sprendimų proceso integruotas mokymas, rinkinys „The Case for Teaching Decision Skills“ (anglų k.): Nuoroda