Tikslas

Padėti mokiniams ugdyti gebėjimą efektyviai prisistatyti įgyvendinant karjeros tikslus: ieškant darbo, praktikos, pretenduojant į stipendiją ir kt.


Mokinio pasiekimai

Taikys efektyvius prisistatymo raštu ir žodžiu būdus, ieškodamas darbo, praktikos, pretenduodamas į stipendiją ir kt.

Aktualumas

Ieškant darbo tenka bendrauti su potencialiais darbdaviais ir raštu, ir žodžiu. Vienas iš svarbių šio bendravimo aspektų – tinkamas savęs pristatymas. Prisistatymas – tai mūsų pageidaujamo įvaizdžio pateikimas kitiems ir sau patiems (Myers, 2008). Prisistatant daugiau ar mažiau derinamasi prie aplinkos, situacijos, nebūtinai visada stengiamasi kuo tiksliau atskleisti savąjį Aš. Prisistatant su karjera susijusiose situacijose akcentuojamos asmens kompetencijos ir su konkrečia karjeros sritimi derančios savybės. Prisistatymas darbdaviui ar atrankos komisijai skiriasi nuo prisistatymo neformalioje aplinkoje, todėl mokiniams svarbu išmanyti efektyvaus dalykinio prisistatymo principus ir praktikuotis realiose ar imituotose karjeros situacijose.

Ugdant karjerai 9-12 klasėse, akcentuojamas karjeros dokumentų - gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško rengimas, laikantis dalykinės komunikacijos principų ir šiuolaikinių šiems dokumentams keliamų reikalavimų. Gyvenimo aprašymas – tai dokumentas, kuriame lakoniškai pateikiama struktūruota informacija apie asmenį: jo išsilavinimą, darbo patirtį, pasiekimus, turimas kompetencijas, pomėgius ir kt. Motyvacinis laiškas – tai laiškas, kuriame asmuo pateikia atrankos specialistui argumentus, kodėl nori dirbti siūlomą darbą, atlikti praktiką ar studijuoti programoje ir kodėl yra tinkamas kandidatas.

Darbo pasaulyje populiarus (kai kuriose srityse – būtinas) prisistatymas, naudojant kompetencijų aplanką – tikslingai sudarytą dokumentų ir kitų lengvai saugomų įrodymų rinkinį, iliustruojantį asmens turimas kompetencijas. Populiarėja ir skaitmeninis kompetencijų aplankas (e-portfolio) – prisistatymo galimiems darbdaviams, kūrybiniams ar verslo partneriams ir savo pozicijos konkrečioje karjeros srityje įtvirtinimo forma.

Pokalbis dėl darbo – svarbiausias darbuotojų atrankos etapas, leidžiantis pakankamai išsamiai įvertinti kandidato tinkamumą laisvai darbo vietai užimti. Pokalbyje dėl darbo arba motyvaciniame pokalbyje, pretenduojant į tikslinę stipendiją, specialią studijų sritį, per trumpą laiką tenka atskleisti stipriąsias savo asmenybės puses, pademonstruoti profesines ir bendrąsias kompetencijas. Ši prisistatymo forma reikalauja specialaus pasirengimo ir praktikos.

Su mokiniais aptariama prisistatymo reikšmė įvairiose karjeros aplinkose ir situacijose: ieškant darbo, praktikos vietos, pretenduojant į tikslinę stipendiją ir kt. Mokiniai dalijasi patirtimi, kada teko prisistatyti žodžiu ar raštu, pasakoja, kaip jiems sekėsi.

Temos nagrinėjimo nuoseklumas išreiškiamas potemių eile:
1) Gyvenimo aprašymas;
2) Motyvacinis laiškas;
3) Kompetencijų aplankas,
4) Pokalbis dėl darbo.

1) Analizuojant potemę „Gyvenimo aprašymas“, atkreipiamas dėmesys į keturis esminius gyvenimo aprašymo aspektus: tikslingumą, atnaujinimą, formą ir turinį. Aptariamos gyvenimo aprašymo turinio dalys. Mokiniai atlieka skaitmeninę užduotį „Gyvenimo aprašymas“ – naudodami skaitmeninį šabloną, sukuria ir išsaugo savo CV.

Užduotis: Gyvenimo aprašymas


2) Potemė „Motyvacinis laiškas“ skirta aptarti motyvacinio laiško rašymo principus, jo struktūrines dalis ir parašyti motyvacinį laišką, remiantis pasirinktu darbo ar kt. skelbimu. Mokiniai atlieka skaitmeninę užduotį „Motyvacinis laiškas“.

Užduotis: Motyvacinis laiškas


3) Nagrinėjant potemę „Kompetencijų aplankas“, prisimenama, kaip sudaromas popierinis kompetencijų aplankas. Galima paprašyti mokinių, kad atsineštų savo ankstesnėse klasėse sukurtus ir nuolat pildomus kompetencijų aplankus. Mokiniai, demonstruodami savo kompetencijų aplankus, įvardija kompetencijų aplanko pildymo privalumus ir sunkumus, su kuriais susidūrė. Skiriama dėmesio skaitmeninio kompetencijų aplanko (e-portfolio) sudarymui. Šią potemę galima integruoti į informacinių technologijų pamoką.

Atliekama skaitmeninė užduotis „Skaitmeninis kompetencijų aplankas“.

Užduotis: Skaitmeninis kompetencijų aplankas


4) Potemė „Pokalbis dėl darbo“ skirta ugdyti prisistatymo žodžiu gebėjimus. Su mokiniais aptariama, kaip pasirengti motyvaciniam pokalbiui ar pokalbiui dėl darbo. Rekomenduojama atlikti žaidybinę užduotį „Pokalbis dėl darbo“, kurioje imituojama realaus pokalbio dėl darbo situacija, naudojami konkurso elementai.

Skaitmeninė užduotis „Pokalbio dėl darbo simuliatorius“ skirta praktikuotis atsakinėjant į darbdavio klausimus, stebėti savo atsako greitį, žodinę raišką, kūno kalbą.

Užduotis: Pokalbio dėl darbo simuliatorius

Pritaikymas

Gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką, skaitmeninį kompetencijų aplanką, vaizdo prisistatymą mokiniai panaudos pretenduodami į darbo, praktikos vietą ar tikslinę stipendiją. Šie dokumentai turėtų būti saugomi prie svarbiausių karjeros dokumentų ir nuolatos atnaujinami.

 

Refleksija

Mokiniai reflektuoja gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško, skaitmeninio kompetencijų aplanko rengimo procesą, pasakoja, ką patyrė, suprato dalyvaudami pokalbio dėl darbo simuliacijoje.

Pokalbis, diskusija, video įrašų peržiūra, vaidmenų žaidimai.

Temą „Efektyvus prisistatymas“ galima integruoti į informacinių technologijų pamokas.

 

Užduotis „Pokalbis dėl darbo“

 

Tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti praktinės patirties, dalyvaujant pokalbyje dėl darbo.
 

Tikslinė grupė – 11–12 klasių mokiniai.
 

Grupės dydis – 4–12 mokinių.
 

Užduoties atlikimo laikas – 20 minučių vienos poros darbo pokalbio simuliacijai (trukmė priklauso nuo dalyvių skaičiaus).

 

Pasirengimas: mokiniai turi būti susipažinę su pokalbio dėl darbo eiga, atsiminti dažniausiai darbdavio užduodamus klausimus.

 

Reikalavimai užduoties atlikimo vietai: patalpa, kurioje mokiniai atliks užduotį, turėtų būti pakankamai erdvi, kad vienu metu galėtų vykti net kelios pokalbio dėl darbo simuliacijos.

 

Užduoties atlikimo eiga

Mokiniai suskirstomi poromis. Jie gauna užduoties lapus su darbo skelbimais (skirtingos poros gauna skirtingus skelbimus). Skelbimas perskaitomas. Poros nariai pasidalija vaidmenimis: vienas iš jų yra kandidatas į darbo vietą, kitas – darbdavys. Kiti mokiniai tampa simuliacijos stebėtojais (tam skiriama 10 minučių).

 

Pokalbio dėl darbo simuliacija pradedama nuo kandidato įėjimo pas darbdavį. Užduodami įvairūs klausimai, kandidatas į juos atsako. Pokalbis natūraliai vystosi. Simuliacija pabaigiama kandidato išėjimu iš patalpos (tam skiriama 10 minučių).
 

Būtų idealu, jei kiekvieną pokalbį stebėtų bent 2 mokiniai, kurie pažymėtų savo pastabas.
 

Pabaigę simuliaciją, poros nariai išklauso stebėtojų pastabų, replikuoja, reflektuoja savo patirtį, atsakydami į klausimus: Kaip sekėsi ruoštis pokalbiui? Kaip jautėsi būdami kandidatais į darbo vietą?

 

Kiti tos pačios užduoties atlikimo variantai

Užduotis gali būti pasunkinama, t. y. kandidatas į darbo vietą gali susitikti su komisija (bent 3 komisijos nariais).

 

Stebėsena. Mokytojas stebi simuliacijos eigą, žymisi pastabas.
 

Vertinimas. Naudojamas formuojamasis vertinimas, grįžtamasis ryšys pateikiamas žodžiu.
 

Aptarimas. Aptariant šios užduoties eigą ir rezultatus, atkreipiamas mokinių dėmesys į praktinės patirties įgijimą. Pokalbio dėl darbo simuliacija priartina tokio realaus veiksmo galimybę.

 

Mokytojas, aptardamas atliktą užduotį, akcentuoja asmeninės atsakomybės už savo gyvenimą ir karjerą nuostatą.

Gebėjimas efektyviai prisistatyti ugdomas įvairiose neformalaus ugdymo veiklose, karjeros dienose, parodose ir kt.

  • Parengia šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką.
  • Sukuria skaitmeninį kompetencijų aplanką ir vaizdo prisistatymą.
  • Paaiškina, kaip pasirengti pokalbiui dėl darbo.
  • Simuliacinėse pokalbio dėl darbo veiklose formuluoja racionalius atsakymus.

Dažniausios darbo pokalbio klaidos: Nuoroda

Apie virtualų pokalbį dėl darbo: Nuoroda

 

 

Skaitykite toliau

 

Navigacijos blokas

Dalintis: