Per savo gyvenimą žmonės patiria daug ir įvairių socialinių vaidmenų: savo tėvų vaiko, mokinio, studento, darbuotojo, partnerio, tėvo ar mamos, piliečio, namų šeimininko ir kt. Su karjera siejamas darbuotojo vaidmuo – tik vienas iš jų. Žmogaus socialiniai vaidmenys, jų svarba bei intensyvumas laikui bėgant kinta. 

Siekiant karjeros ir kitų gyvenimo vaidmenų pusiausvyros, reikia įsiklausyti į savo ir aplinkos lūkesčius, žinoti, kurie vaidmenys yra svarbūs, o kurie – antraeiliai. Išderinta socialinių vaidmenų sistema eikvoja per daug laiko ir energijos, o tai sukelia vidinį konfliktą ir įtampą. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp savo įsipareigojimų ir prisiminti, kad tiek laiko, tiek energijos ištekliai yra riboti, o siekiant tobulumo visose srityse kyla grėsmė perdegti ir patirti psichologinį ar fizinį išsekimą.

Kaip socialiniai vaidmenys ir su jais susijusi veikla padeda plėtoti karjerai svarbias kompetencijas? Panagrinėkime laisvalaikio, savanorystės, projektines veiklas ir dalyvavimą šeimos renginiuose.Tinkamai pasirinktos laisvalaikio veiklos – tai galimybė susipažinti su įvairiomis karjeros sritimis, išbandyti save ir atrasti savo profesinį identitetą. Specifinės laisvalaikio veiklos (sportas, kelionės, meno parodų lankymas, gyvūnų priežiūra, kalbų mokymasis, filmų peržiūra ir pan.) padeda plėtoti svarbias profesines kompetencijas.

Savanoriškoje veikloje ugdomi gebėjimai ir tobulinamos asmeninės savybės, tokios kaip pasitikėjimas savimi, ryžtingumas, darbštumas ir pan. Savanorio vaidmuo leidžia „pasimatuoti“ norimą profesiją praktiškai, išmėginti save. Mokymasis veikiant, stebint ir bendradarbiaujant su kitais, pokalbiai su tam tikrų sričių profesionalais stiprina asmeninę motyvaciją.

Projektinė veikla – dar viena savęs tobulinimo galimybė. Atliekant projekto komandos nario vaidmenį, tobulinamos bet kurioje karjeros srityje aktualios bendravimo, bendradarbiavimo, komandinio, veiklos planavimo ir organizavimo kompetencijos.

Šeimos renginiuose atliekami šeimos narių – sūnaus, dukters, sesers, brolio, sūnėno, dukterėčios ir kt. – vaidmenys. Šeima yra pirmoji gyvenimo mokykla, kurioje perduodamos tradicijos, vertybės, patirtis. Šeimoje įgyjami bendravimo pagrindai. Kartu su šeimos nariais organizuodami įvairius renginius ir dalyvaudami juose, mokomės stebėti ir analizuoti savo ir kitų žmonių elgesį, aptarti aktualias visuomenės ir gyvenimo problemas, jas vertinti.

Užduotis: Draugų istorijos

Atsisiųsti darbalapį (91.7 KB )

Užduotis: Jaukus socialinis tinklas

Atsisiųsti darbalapį (104.5 KB )

Gyvenime apstu įvairių svarbių įvykių: mokymasis mokykloje; suaugusio žmogaus gyvenimo pradžia, kai paliekame tėvų namus ir išvažiuojame studijuoti; santykių sukūrimas ar nutraukimas; darbo paieška ar netekimas; santuokos sudarymas; vaiko gimimas; paaukštinimas tarnyboje; išėjimas į pensiją ir kt.

Gyvenimui bėgant, socialinių vaidmenų skaičius kinta. Kiekvienas gyvenimo įvykis priskiria naujus socialinius vaidmenis, kurie kelia naujus uždavinius ir keičia kasdienę rutiną.

Pavyzdžiui, jei moteris, kuri iki šiol tik auklėjo vaikus, pradeda dirbti, jai priskiriamas naujas – darbuotojos – vaidmuo ir tam vaidmeniui svarbios funkcijos. Moters statusas keičiasi ne tik visuomenėje, bet ir šeimoje. Ji turi iš naujo perdėlioti savo funkcijas namuose ir darbuose, tam tikromis atsakomybėmis pasidalyti su vyru ar kitais artimaisiais.

Kitas pavyzdys – migracija. Žmogui persikėlus gyventi į kitą miestą ar šalį, jam tenka atvykėlio (imigranto) vaidmuo, kuris skatina susipažinti su tos šalies kultūra ir tradicijomis, įsitraukti į naujas socialines grupes ir pan.

Užduotis: Atsakomybių analizė

Atsisiųsti darbalapį (142.5 KB )

Užduotis: Pusiausvyros ratas

Atsisiųsti darbalapį (69.7 KB )

Kad ir keista, tačiau XXI amžiuje vis dar gajūs visuomenės suformuoti lyčių, amžiaus, mokslo įstaigos pasirinkimo ir panašūs stereotipai: profesijos skirstomos į „moteriškas“ ir „vyriškas“, „prestižines“ ir „neprestižines“ ir pan. Vyrai siejami su tokiomis profesijomis kaip verslas, politika, sportas, vadyba. Šiuolaikinei moteriai vis dar tenka susidurti su stereotipu, kad jos pareiga auginti vaikus, prižiūrėti namus, o ne siekti karjeros.

Stereotipas. Yra vyriškos ir moteriškos profesijos.
Tiesa. Profesija lyties neturi. Yra tik veiklos sritis ar veikla, kuri gali patikti arba nepatikti.

Stereotipas. Profesija ar studijų programa lemia sėkmę.
Tiesa. Sėkmingi tampame tuomet, kai pasirenkame savo profesiją atsižvelgdami į turimas žinias ir gebėjimus, pomėgius, o norus deriname su galimybėmis. Sėkmingas įsiliejimas į darbo rinką pirmiausia priklauso nuo išugdytų kompetencijų bei asmeninių savybių prisistatyti ir pateikti save.

Stereotipas. Universiteto diplomas „geresnis“ nei profesinės mokyklos.
Tiesa. Profesinės mokyklos parengia darbo rinkoje vienus paklausiausių specialistų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Renkantis mokyklas svarbu įvertinti savo gabumus ir pomėgius.

Stereotipų laikymasis apriboja pasirinkimų laisvę ir būsimą gerovę.

Užduotis: Bibliotekoje

Atsisiųsti darbalapį (239.7 KB )